- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- 1-147-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37964-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, patikslinta 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;
4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2016 m. sausio 13 d.;
5) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7-8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metus, bausmės neatliko, teistumas neišnykęs;
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
E. G. su dviem mišrūnais šunimis Hermiu ir Maja 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 23³⁰ val. ėjo artyn prie ant šaligatvio ties (duomenys neskelbtini), besikalbančių nukentėjusiojo J. J. ir liudytojo G. R.. Šuo Hermis staiga trūktelėjo už pavadžio, E. G. nugriuvo ant žemės ir šunys Hermis ir Maja ištrūko iš E. G. rankų. Šuo Hermis užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusįjį J. J., padarydamas kastines žaizdas dešinio antakio srityje, kairėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. G. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad, kaip ir kiekvieną vakarą, taip ir įvykio vakarą jis (2019 m.) rugpjūčio mėnesio vakare prieš 23 val. išvedė šunis Hermį ir Mają. Šunis vedžiojo su pavadėliu, laikė skirtingose rankose, bet neuždėjo antsnukių. Kiekvienas jo šuo sveria maždaug po 30 kg. Šunys nėra dresiruoti. Kaltinamasis su šunimis ėjo per kiemą ties (duomenys neskelbtini), kur auga medžiai, ne šaligatviu. Iš toliau taku ėjo du trys išgėrę žmonės. Tie žmonės garsiai kalbėjo, rėkė, keikėsi. Kaltinamasis praeivių nepažįsta ir su jais nesikalbėjo. Tie žmonės nei kaltinamajam, nei šunims nieko (neteisėto) nedarė. Likus apie 2 metrus iki praeivių, šunys sukluso, gal išsigando ir puolė ant jų. Šunims puolant, kaltinamasis slystelėjo, susvyravo, pavadėlis išsprūdo iš rankų ir šunys išbėgo. Vienam šuniui nutrūko antkaklis. Vienas iš praeivių perbėgo per kelią, o kitą šuo Hermis parvertė ant žemės, apkandžiojo, tempė. Nukentėjusysis rėkė, keikėsi. Kaltytė Maja tik lakstė aplink. Kaltinamasis atplėšė Hermį nuo nukentėjusiojo. Jam pasirodė, kad šuo kando nukentėjusiajam į striukę ar į džemperį, bet paskui pamatė, kad įkando į koją. Nepastebėjo, kad šuo būtų įkandęs nukentėjusiajam į antakį, kaklą, dilbį ir plaštaką. Atitraukęs šunį kaltinamasis nuvedė Hermį namo, paėmęs už sprando. Prie nukentėjusiojo negrįžo iš baimės.
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino (2 t., b. l. 51-52), kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. išėjo pavedžioti jam ir sutuoktinei E. G. priklausančius mišrūnus šunis, vardu Hermis ir Mają. Šunis vedžiojo uždėjęs metalinius kilpomis pintus pavadžius, kurie yra neseni ir gana tvirti. Antsnukių šunims neuždėjo, nes jie nėra agresyvūs. Pamiršo uždėti, žino, kad šunis reikia vedžioti su antsnukiu. Šunys sveria maždaug apie 30 kg. Vedžiojami šunys yra paklusnūs, eina greta, nesidrasko, pavadžio neįtempia.
Žemesnės instancijos teismas
Tik išėjęs su šunimis į lauką ir eidamas V. g., gali būti įtarime nurodytoje vietoje, kaltinamasis sutiko kompaniją iš trijų keturių asmenų, šiuo metu tiksliai nepasakys, kaip įtaria, neblaivių. Eidamas gatve kaltinamasis jau iš tolo pastebėjo, kad kompanija šūkavo, keikėsi. Prasilenkiant vienas iš vyrų spyrė Hermiui į nasrus. Hermis puolė ant, kaip supranta, įtarime nurodyto asmens ir jį pargriovė ant žemės. Puldamas Hermis nutraukė pavadį ties vieta, kuri dedasi ant kaklo. Hermiui puolant, kaltinamasis slydo ir kluptelėjo. Maja liko prie kaltinamojo, stovėjo ir drebėjo, nes yra baikšti. Kiti vyrai perbėgo į kitą kelio pusę. Hermis kando nukentėjusiajam į ranką. Kad dar kažkur būtų įkandęs, kaltinamasis nematė, bet viskas vyko labai greitai. Pradžioje kaltinamasis galvojo, kad Hermis įkando nukentėjusiajam tik į rūbus. Sužalojimų ant nukentėjusiojo nepastebėjo. Kaltinamasis traukė Hermį nuo žmogaus už kaklo. Paėmęs už pakarpos nuvedė Hermį namo. Sutuoktinė namuose gydė Hermį, pas veterinarą nevežė. Gailisi, kad taip nutiko. Šunų ant nukentėjusiojo nesiundė, šunys nežino komandos „fas“.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, atitinkančius inkriminuotas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusysis J. J. parodė (1 t., b. l. 37-38), kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. su draugu G. , pavardės ir kur jis gyvena nežino, ėjo iš svečių namo V. gatve D. prospekto link. Eidami garsiai kalbėjosi, keikėsi. Ties V. g. nepažįstamas vyras vedžiojo be antsnukių du didelius šunis. Abu šunys buvo balti su juodom - rudom dėmėm, tiksliai spalvos negali pasakyti. Šunys galėjo būti Stapuršyro terjero veislės. Kaltinamasis klausė, ko jie keikiasi, kodėl siuntinėja. Nukentėjusysis pasakė, kad jie kalbasi tarpusavyje, prie kaltinamojo nesikabinėja, prašė nesikabinėti prie jų. Kaltinamasis paklausė: „Gal norit, kad užsiundyčiau šunis?“. Tai sakydamas kaltinamasis artėjo prie nukentėjusiojo su draugu, šunis laikė už pavadėlių (šalia savęs). Kaltinamasis eidamas nugriuvo, šunys ištrūko iš pavadėlių ir bėgo prie jų. Atsistojęs kaltinamasis kažką pasakė šunims, galėjo pasakyti „fas“ ar paimk, tiksliai neatsimena. Pribėgęs vienas šuo apsižiojo nukentėjusiojo koją, po to paleido ir visą laiką lakstė aplink. Kitas šuo šoko nukentėjusiajam ant kaklo ir įbrėžė kaklo kairėje pusėje. Nukentėjusysis ranka nustūmė šunį. Tada šuo apibėgo aplink ir griebė už dešinio antakio, dantimis įbrėžė. Nukentėjusysis ranka gynėsi nuo šuns. Šuo griebė nukentėjusiajam už dešinės rankos plaštakos, ją sukando ir pradėjo purtyti. Nukentėjusysis rėkė iš skausmo. Kaltinamasis priėjo, kažką pasakė ir šuo paleido ranką. Pasiėmęs šunis kaltinamasis nuėjo prie V. g..
Kai šunys pribėgo prie nukentėjusiojo, Giedrius perbėgęs gatvę ir iškvietė policiją. Atvykusi greitoji pagalba nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, susiuvo žaizdas rankoje ir išleido gydytis namo. Turi laikino nedarbingumo pažymėjimą (1 t., b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis J. J. (ą t., b. l. 49-50) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. su draugu G. , jo pavardės neatsimena, ėjo šaligatviu V. gatve namo. Ėjo tik dviese, kitų asmenų su jais nebuvo. Abu buvo neblaivūs, garsiai kalbėjosi, keikėsi. Nukentėjusysis jautėsi normaliai, nesijautė labai girtas, nors alkoholio suvartojo nemažai, dvi dienas prieš taip pat vartojo alkoholį, ligoninėje įpūtė daugiau kaip 2,00 promiles.
Nukentėjusysis pastebėjo iš priekio tuo pačiu šaligatviu ateinantį vaikiną su dviem dideliais šunimis. Šunys buvo be antsnukių, su baltomis ir juodomis, rudomis dėmėmis. Kažkur ties V. g. nepažįstamas vyras sakė: „Ko čia keikiesi? Kodėl siuntinėji?“. Nukentėjusysis pasakė, kad jie kalbasi tarpusavyje, nesikabinėja prie vyro su šunimis ir prašė nesikabinėti prie jų. Eidamas nepažįstamas vyras pargriuvo. Nukentėjusysis nežino, kodėl nepažįstamas vyras pargriuvo, spėja, kad galėjo būti girtas. Šunys pasileido bėgti, atbėgo su pavadžiu prie nukentėjusiojo. Nepažįstamas vyras šunims pasakė „fas“ ar „paimk“, kažkaip panašiai. Draugas pabėgo. Nukentėjusysis nesitikėjo, kad šunys puls, ir nebėgo, kaip ėjo - taip ėjo. Vienas šuo lakstė aplinkui, kitas šuo su baltomis ir rudomis dėmėmis kando nukentėjusiajam į kairės pusės kaklą, griebė už dešinės pusės antakio. Gindamasis nukentėjusysis pargriuvo ant kelių. Taip ir liko klūpėti. Nukentėjusysis norėjo dešine ranka apsiginti nuo šuns, jį atstumti. Šuo sukando nukentėjusiojo ranką. Nukentėjusysis traukė ranką iš šuns nasrų, bet šuo dar labiau sukando. Nukentėjusysis nusprendė nejudėti, kad šuo paleistų jo ranką. Priėjęs nepažįstamas vyras patraukė nuo jo šunį, paėmė šunis už pavadžio ir nusivedė. Nukentėjusiojo draugas iškvietė policiją. Regis, pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusįjį pristatė į gydymo įstaigą, po to paleido gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusiajam neišdavė laikino nedarbingumo pažymėjimo, nes per įvykį jis buvo neblaivus (1 t., b. l. 73). Nukentėjusysis neigia, kad būtų spyręs šunimis į nasrus, jam nebuvo kada spirti.
Per akistatą 2019 m. lapkričio 4 d. nukentėjusysis J. J. teigė (2 t., b. l. 59-61), kad [...] kaltinamasis lyg už kažko užkliuvo ir kluptelėjo. Nukentėjusiojo įsitikinimu, kaltinamasis šunis paleido tyčia, nors to nematė, gal davė šunims komandą „fas“ arba „paimk“ [...].
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 11 d. liudytojas G. R. parodė (1 t., b. l. 105-106), kad maždaug prieš dvi savaites, tikslaus laiko nepamena, su draugu J., pavardės nežino, ėjo namo. Jie ėjo šaligatviu V. gatve nuo E. gatvės D. prospekto link. Buvo vėlus metas, tikslaus laiko nepamena, tamsu. Liudytojas ir nukentėjusysis buvo gerokai išgėrę. Eidami tarpusavyje kalbėjosi, juokavo. Prie V. g. ant žolyno nepažįstamas vyras vedžiojo du šunis. Šunys buvo Starforšyro veislės. Abu šunys buvo be antsnukių, bet su pavadėliais. Liudytojas nežino, ar šunų savininkas buvo blaivus. Tuo metu juos skyrė apie 15-20 metrų. Vyras kažką sakė, tikslai nepamena, lygtais: „kas jums nepatinka?“. J. atsakė, kad jam nieko nesakė. Vyras paklausė ir liudytojo: „kas tau yra, ko nori?“, dar kažką sakė, bet liudytojas nesuprato ką, nes pradėjo loti šunys. Vyras su šunimis ėjo prie jų, ant žolyno pargriuvo ir pasakė šunims „fas“. Vienas šuo, kuris buvo baltas su juodu, puolė ant J.. Šokdamas šuo nuvertė J. ant žemės. Antras šuo rudos spalvos nieko nedarė, tik lakstė aplink. Liudytojas perėjo į kitą gatvės pusę, nes bijojo būti apkandžiotas, ir paskambino į policiją. Liudytojas matė, kad baltas šuo užšoko ant J., J. šaukė. Nematė, kur šuo įkando J.. Greitai priėjo šuns savininkas ir šunis pasiėmė. Po to liudytojas matė, kad J. dešinė ranka kruvina, įkąsta į kaklą ir dešinį antakį. Atvažiavo policija ir medikai. J. išvežė į ligoninę.
Per akistatą 2019 m. lapkričio 4 d. liudytojas G. R. (2 t., b. l. 66-67) paneigė, kad girdėjo, kaip vyras (kaltinamasis) davė šunims komandą „fas“. Liudytojas teigė, kad nežino, kodėl šunys puolė. Spėja, kad šunims galėjo nepatikti, jog jie su nukentėjusiuoju šūkavo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G. parodė (1 t., b. l. 92, 99-100), kad ji gyvena santuokoje su E. G.. Iki santuokos liudytoja turėjo du šunis - Starforšyrų terjerų veislės mišrūnus. Šuo, vardu Hermis, yra baltas su juoda dėme ant galvos. Kita kalė, vardu Maja. Ji šviesiai rudos spalvos su baltomis dėmėmis. Augintiniais rūpinasi abu su vyru.
Liudytoja 2019 m. rugpjūčio 25 d. įvykio nematė. Apie įvykį jai papasakojo E.. Pasak E., kai jis vedžiojo šunis be antsnukių. Pro šalį ėjo trys ar kiek vyrų ir vienas jų spyrė Hermiui į dantis. Sutuoktinis laikė Hermį už pavadžio, bet pavadėlis nutrūko. Liudytoja matė, kad Hermiui prakirstas smakras. Į veterinarus nesikreipė. Šunį gydė namuose turėtais vaistais.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. J. 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 8) nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. jis su savo draugu G. ėjo iš kito draugo į namus. Jie eidami garsiai kalbėjo tarpusavyje, keikėsi. Ties (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras vedžiojo du didelius šunis be antsnukių. Vyras sakė: „ko čia keikiatės, kodėl siuntinėjat?“. Jie atsakė, kad vyrui nieko nesakė, o kalbasi tarpusavyje. Nepažįstamas vyras bėgo prie jų ir nuvirto, tada užsiundė šunis. Draugas spėjo pabėgti, o ant nukentėjusiojo puolė vienas šuo ir įkando į dešinę ranką, dešinį antakį ir kaklą. Nukentėjusysis nustūmė šunį ir pradėjo bėgti. Šunų savininkas pasiėmė šunis ir nuėjo. Nukentėjusysis kreipėsi į medikus. Jam nustatyti dešinės plaštakos ir dešinio antakio daugybinės kastinės žaizdos.
Nukentėjusysis J. J. 2019 m. rugsėjo 4 d. protokole - pareiškime (1 t., b. l. 19) nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. ėjo šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatvė. Ties (duomenys neskelbtini), iš nepažįstamo vyro rankų ištrūko du šunys. Šunys buvo be antsnukių ir užpuolė nukentėjusįjį. Vienas iš šunų sukandžiojo dešinės rankos riešą, plaštaką, galvą ir kaklą. 2019 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigas ir iki šiol gydosi ambulatoriškai.
Apžiūros protokole su schema ir ištraukia iš www.maps.lt užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1219/ 2019(04) (1 t., b. l. 69-70) nurodyta, kad J. J. padaryti šie sužalojimai: kastinės žaizdos dešinio antakio srityje, kairėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d. J. J. padarytas sveikatos sutrikdymas traktuojamas kaip nesunkus, nes dėl dešinio dilbio ir dešinės plaštakos kastinių žaizdų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Lietuvos kinologų draugijos 2019 m. spalio 2 d. rašte (1 t., b. l. 158) nurodyta, kad tyrimui pateiktose šunų nuotraukose užfiksuoti šunys priskiriami mišrūnams, nes nė vienas iš jų tiksliai neatitinka jokios veislės požymių. Abu šunys turi amerikiečių Stafordšyro veislės šunims būdingų požymių, tačiau tvirtinti, kad jie yra tos veislės atstovai būtų galima atlikus tėvystės genetinius tyrimus. Minėtų šunų negalima priskirti kokiai nors pavojingų šunų veislei arba pavojingų šunų veislių mišrūnams.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo 20 straipsnio 3 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (1 t., b. l. 132-143).
Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, kurios patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-659 (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. A-197 redakcija), 44 punktas numato, kad kiti šunys (išskyrus pavojingus ir kovinius) bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams (1 t., b. l. 111-119).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai yra įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Iš pradžių kategoriškai tvirtinę, kad kaltinamasis užsiundė šunis su komanda „fas“ (liet. „pulk“, „paimk“, „kąsk“), vėliau nukentėjusysis ir liudytojas G. R. švelnino savo poziciją, išsigynė savo žodžių. Kaip žinia, naminiai gyvūnai yra padidintos rizikos šaltinis (Civilinio kodekso 6.267 str.). Normalios, stabilios psichikos šuo savaime nepuola. Šuo gali pulti, jei jam sukeltas fizinis skausmas, grubiai ir, šuns supratimu, neteisingai su juo pasielgta. Kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, miesto teritorijoje vedžiodamas šunis ir sutikęs praeivius, priėjo prie jų su šunimis tokiu atstumu, kad praeiviai ir šunys galėjo vienas kitą pasiekti, tarp jų įvyko kontaktas, pasibaigęs nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. (BK 139 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), veika baigta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 11-12, 40). 2016-2019 m. 2 kartus baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 13-14). Teistas 5 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (2 t., b. l. 15-37). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydis (trukmė) parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1-2 d., sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi - 1 metais 7 mėnesiais 28 dienom laisvės atėmimo ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta sumažinta bausmė.
Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikaltimą, yra teistas 5 kartus, paskutinį kartą už nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. rugsėjį. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7-8 p.).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai 93,28 € turtinės žalos už nukentėjusiojo J. J. gydymą. atlyginimą (1 t., b. l. 78-85).
Kaltinamasis (tuo metu – įtariamasis) E. G. 2019 m. lapkričio 7 d .sumokėjo 93,28 € Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam J. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 89), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70-71) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7-8 punktais, 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. civilinį ieškinį dėl 93,28 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.
E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.