Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, patikslinta 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2016 m. sausio 13 d.;

5) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7-8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 3 metus, bausmės neatliko, teistumas neišnykęs;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. G. su dviem mišrūnais šunimis Hermiu ir Maja 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 23³⁰ val. ėjo artyn prie ant šaligatvio ties (duomenys neskelbtini), besikalbančių nukentėjusiojo J. J. ir liudytojo G. R.. Šuo Hermis staiga trūktelėjo už pavadžio, E. G. nugriuvo ant žemės ir šunys Hermis ir Maja ištrūko iš E. G. rankų. Šuo Hermis užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusįjį J. J., padarydamas kastines žaizdas dešinio antakio srityje, kairėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino (2 t., b. l. 51-52), kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. išėjo pavedžioti jam ir sutuoktinei E. G. priklausančius mišrūnus šunis, vardu Hermis ir Mają. Šunis vedžiojo uždėjęs metalinius kilpomis pintus pavadžius, kurie yra neseni ir gana tvirti. Antsnukių šunims neuždėjo, nes jie nėra agresyvūs. Pamiršo uždėti, žino, kad šunis reikia vedžioti su antsnukiu. Šunys sveria maždaug apie 30 kg. Vedžiojami šunys yra paklusnūs, eina greta, nesidrasko, pavadžio neįtempia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 4 d. nukentėjusysis J. J. parodė (1 t., b. l. 37-38), kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. su draugu G. , pavardės ir kur jis gyvena nežino, ėjo iš svečių namo V. gatve D. prospekto link. Eidami garsiai kalbėjosi, keikėsi. Ties V. g. nepažįstamas vyras vedžiojo be antsnukių du didelius šunis. Abu šunys buvo balti su juodom - rudom dėmėm, tiksliai spalvos negali pasakyti. Šunys galėjo būti Stapuršyro terjero veislės. Kaltinamasis klausė, ko jie keikiasi, kodėl siuntinėja. Nukentėjusysis pasakė, kad jie kalbasi tarpusavyje, prie kaltinamojo nesikabinėja, prašė nesikabinėti prie jų. Kaltinamasis paklausė: „Gal norit, kad užsiundyčiau šunis?“. Tai sakydamas kaltinamasis artėjo prie nukentėjusiojo su draugu, šunis laikė už pavadėlių (šalia savęs). Kaltinamasis eidamas nugriuvo, šunys ištrūko iš pavadėlių ir bėgo prie jų. Atsistojęs kaltinamasis kažką pasakė šunims, galėjo pasakyti „fas“ ar paimk, tiksliai neatsimena. Pribėgęs vienas šuo apsižiojo nukentėjusiojo koją, po to paleido ir visą laiką lakstė aplink. Kitas šuo šoko nukentėjusiajam ant kaklo ir įbrėžė kaklo kairėje pusėje. Nukentėjusysis ranka nustūmė šunį. Tada šuo apibėgo aplink ir griebė už dešinio antakio, dantimis įbrėžė. Nukentėjusysis ranka gynėsi nuo šuns. Šuo griebė nukentėjusiajam už dešinės rankos plaštakos, ją sukando ir pradėjo purtyti. Nukentėjusysis rėkė iš skausmo. Kaltinamasis priėjo, kažką pasakė ir šuo paleido ranką. Pasiėmęs šunis kaltinamasis nuėjo prie V. g..

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis J. J. (ą t., b. l. 49-50) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 23³⁰ val. su draugu G. , jo pavardės neatsimena, ėjo šaligatviu V. gatve namo. Ėjo tik dviese, kitų asmenų su jais nebuvo. Abu buvo neblaivūs, garsiai kalbėjosi, keikėsi. Nukentėjusysis jautėsi normaliai, nesijautė labai girtas, nors alkoholio suvartojo nemažai, dvi dienas prieš taip pat vartojo alkoholį, ligoninėje įpūtė daugiau kaip 2,00 promiles.

Apžiūros protokole su schema ir ištraukia iš www.maps.lt užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1219/ 2019(04) (1 t., b. l. 69-70) nurodyta, kad J. J. padaryti šie sužalojimai: kastinės žaizdos dešinio antakio srityje, kairėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d. J. J. padarytas sveikatos sutrikdymas traktuojamas kaip nesunkus, nes dėl dešinio dilbio ir dešinės plaštakos kastinių žaizdų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Lietuvos kinologų draugijos 2019 m. spalio 2 d. rašte (1 t., b. l. 158) nurodyta, kad tyrimui pateiktose šunų nuotraukose užfiksuoti šunys priskiriami mišrūnams, nes nė vienas iš jų tiksliai neatitinka jokios veislės požymių. Abu šunys turi amerikiečių Stafordšyro veislės šunims būdingų požymių, tačiau tvirtinti, kad jie yra tos veislės atstovai būtų galima atlikus tėvystės genetinius tyrimus. Minėtų šunų negalima priskirti kokiai nors pavojingų šunų veislei arba pavojingų šunų veislių mišrūnams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo 2012 m. spalio 3 d. įstatymo 20 straipsnio 3 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (1 t., b. l. 132-143).

Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, kurios patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-659 (Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. A-197 redakcija), 44 punktas numato, kad kiti šunys (išskyrus pavojingus ir kovinius) bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams (1 t., b. l. 111-119).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai yra įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Iš pradžių kategoriškai tvirtinę, kad kaltinamasis užsiundė šunis su komanda „fas“ (liet. „pulk“, „paimk“, „kąsk“), vėliau nukentėjusysis ir liudytojas G. R. švelnino savo poziciją, išsigynė savo žodžių. Kaip žinia, naminiai gyvūnai yra padidintos rizikos šaltinis (Civilinio kodekso 6.267 str.). Normalios, stabilios psichikos šuo savaime nepuola. Šuo gali pulti, jei jam sukeltas fizinis skausmas, grubiai ir, šuns supratimu, neteisingai su juo pasielgta. Kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, miesto teritorijoje vedžiodamas šunis ir sutikęs praeivius, priėjo prie jų su šunimis tokiu atstumu, kad praeiviai ir šunys galėjo vienas kitą pasiekti, tarp jų įvyko kontaktas, pasibaigęs nesunkiu nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu.

Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. (BK 139 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), veika baigta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 11-12, 40). 2016-2019 m. 2 kartus baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 13-14). Teistas 5 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei (2 t., b. l. 15-37). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydis (trukmė) parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1-2 d., sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi - 1 metais 7 mėnesiais 28 dienom laisvės atėmimo ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta sumažinta bausmė.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikaltimą, yra teistas 5 kartus, paskutinį kartą už nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. rugsėjį. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7-8 p.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai 93,28 € turtinės žalos už nukentėjusiojo J. J. gydymą. atlyginimą (1 t., b. l. 78-85).

Kaltinamasis (tuo metu – įtariamasis) E. G. 2019 m. lapkričio 7 d .sumokėjo 93,28 € Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam J. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 89), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70-71) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7-8 punktais, 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas E. G. bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. civilinį ieškinį dėl 93,28 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.