Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-364/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
2A-364/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gandras Energoefektas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „IREC LT“
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas, Rūta Didikė
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-364/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 36.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rūtai Didikei,atsakovo atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gandras Energoefektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5517-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IREC LT“ (dabartinis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Alternatyvi logika“, teisių perėmėjas UAB ,,Graivis“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gandras Energoefektas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „IREC LT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas iš atsakovo UAB „Gandras Energoefektas“ priteisti 112 538,28 Lt įsiskolinimo (107 601,58 Lt skolos ir 4 936,70 Lt delspinigių), 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. liepos 29 d. jis su UAB „Graivis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Graivis“ perleido jo turimą turtinį reikalavimą į atsakovo UAB „Gandras Energoefektas“ skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo tinkamai informuotas. Atsakovo skola reikalavimo perleidimo dieną sudarė 107 601,58 Lt, o delspinigiai 2009 m. rugsėjo 10 d. - 4 936,70 Lt. Skolos atsiradimo pagrindas yra tarp UAB „Graivis“ ir atsakovo pasirašyta Rangos sutartis Nr. 2008/07/28-01 bei nevisiškai apmokėta išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Pagal minėtą rangos sutartį atsakovas priėmė visus darbus ir nurodė, kad visi darbai atlikti laiku ir kokybiškai. Todėl laikytina, kad sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Pasak ieškovo, pačioje sąskaitoje-faktūroje atsakovas nurodė savo įsiskolinimus ir šiuo tikslu 2009 m. balandžio 22 d. išdėstė įsiskolinimų grafiką. Atsakovo skola sudarė 117 601,58 Lt. 2009 m. gegužės 26 d. atsakovas pervedė UAB „Graivis“ 10 000 Lt, todėl liko skolingas 107 601,58 Lt skolos ir 4 936,70 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš UAB „Gandras Energoefektas“ UAB „IREC LT“ naudai 107 601,58 Lt skolos, 4 936,70 Lt delspinigių ir 1 626 Lt žyminio mokesčio bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendime teismas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagal 2008 m. liepos 28 d. atsakovo ir UAB „Graivis“ sudarytą rangos sutartį Nr. 2008/07/28-01, PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 048053 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr.79 UAB „Graivis“ atsakovui atliko statybos rangos darbus, už kuriuos atsakovas ieškovui liko skolingas 107 601,58 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. liepos 29 d. tarp UAB „Graivis“ ir ieškovo buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Graivis“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į susidariusią skolą pagal 2008 m. liepos 28 d. rangos sutartį Nr. 2008/07/28-01 ir iš dalies neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr.048053. Atsakovui gera valia nesumokėjus skolos, ji priteistina iš atsakovo.

Šalies argumentai

2009 m. lapkričio 16 d. atsakovas pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo UAB „IREC LT“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Graivis“ iki šiol neįvykdė visų savo įsipareigojimų, kylančių iš 2008 m. liepos 28 d. rangos sutarties Nr. 2008/07/28-01 ir neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti likusią pinigų sumą, nes jos įsipareigojimai atsakovui yra daug didesni.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas, atsižvelgęs į 2008 m. liepos 28 d. rangos sutarties 9.3.1. punkto nuostatą bei į tai, kad atsakovas ir UAB „Graivis“ 2009 m. sausio 21 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą Nr. 79, kuriame patvirtino, jog visi rangos darbai atlikti laiku ir kokybiškai, padarė išvadą, jog tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nepasirašė perdavimo-priėmimo akto, nedaro šio akto negaliojančiu ir neeliminuoja atsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus (CK 6.655 str.). Atsakovo teiginį, kad perdavimo-priėmimo aktą jis pasirašė dėl suklaidinimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad UAB Graivis“ atsakovui pateikė 2009 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą GRA Nr. 048053 334 366,20 Lt sumai, ją priėmė atsakovo generalinis direktorius D. Podčernin, o sąskaitoje ranka padarytas prierašas, kad 2009 m. balandžio 14 d. sumokėjus 37 000 Lt, skolos likutis yra 117 600 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad savo įsipareigojimą grąžinti skolą atsakovas patvirtino 2009 m. balandžio 22 d. skolos grąžinimo grafiku, pagal kurį jis įsipareigojo grąžinti skolą dalimis iki 2011 m. sausio mėnesio, grafiką pasirašė atsakovo generalinis direktorius D. Podčernin. Pasak teismo, iš UAB „Graivis“ suvestinės pagal kontrahentus matyti, kad atsakovas pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo grafiką ir 2009 m. gegužės 26 d. pervėdė UAB „Graivis“ 10 000 Lt. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, jog UAB „Graivis“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nurodęs, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie atliktų rangos darbų trūkumus. Atsakovo pateiktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento raštus, kuriuose nurodyta, jog įrengiant pilonus pažeisti matomumo reikalavimai, teismas nepripažino įrodymais, patvirtinančiais atsakovo atliktų rangos darbų trūkumus. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad pagal 2008 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2008/0710-01, sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Graivis“, būtent atsakovas įsipareigojo atlikti žemės, aplinkos paruošimo darbus, techninės dokumentacijos ir projekto vizualizacijos paruošimo darbus. Be to, iš 2009 m. birželio 3 d. atsakovo pateiktų įsipareigojimų matyti, jog UAB „Graivis“ turėjo įsipareigoti perstatyti pilonus, gavęs iš atsakovo statybos projektus. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB „Graivis“ pilonus pastatė atsakovo nurodytose vietose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gandras Energoefektas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nepasirašė rangos darbų perdavimo-priėmimo akto, nedaro šio akto negaliojančiu ir neeliminuoja atsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, nepasirašydamas rangos darbų perdavimo-priėmimo akto, kaip tai numatyta rangos sutarties 9.3.1. punkte, UAB „Graivis“ atliktų darbų nepriėmė, todėl ieškovo atliktų darbų rezultatas negali būti laikomas tinkamai priduotu ir naudojamas pagal paskirtį.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors 2009 m. sausio 23 d. priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog darbai ir kainos nurodytos sąskaitose-faktūrose GRA Nr. 048045 ir GRA Nr. 048053, tačiau viena iš šių sąskaitų-faktūrų (Nr. GRA Nr. 048053) išrašyta daug vėliau – 2009 m. vasario 2 d.Teismo teiginys, kad UAB „Graivis“ turėjo įsipareigoti perstatyti pilonus, gavęs iš atsakovo statybos projektus, yra neteisingas. Atsakovo pateiktų 2009 m. birželio 3 d. įsipareigojimų UAB „Graivis“ nepasirašė, todėl nei viena iš šalių pagal jį jokių naujų įsipareigojimų neprisiėmė ir negalima daryti išvados, jog UAB „Graivis“ pastatė pilonus atsakovo nurodytose vietose. Byloje esantys įrodymai įrodo, kad būtent UAB „Graivis“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir todėl jis neturi teisės reikalauti sumokėti likusią kainos dalį.Tai, kad UAB ,,Graivis“ perleido naujajam kreditoriui UAB ,,IREC LT“ reikalavimo teisę, kurios pats neturi, reiškia, kad reikalavimo teisės perleidimas yra niekinis ir negalioja, todėl ieškovas UAB ,,IREC LT“ negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikaluti iš apelianto ieškinyje nurodytos sumos.

Šalies argumentai

UAB ,,Graivis“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti byloje ieškovą iš BUAB ,,Alternatyvi logika“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,IREC LT“) į UAB ,,Graivis“. Prašyme nurodė, kad UAB ,,Graivis“ ir BUAB ,,Alternatyvi logika“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,IREC LT“) 2010 m. rugsėjo 8 d. papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2009 m. liepos 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties minėtą reikalavimo perleidimo sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimo pasekmė - restitucija. Todėl reikalavimas, kuris buvo šioje byloje nagrinėto ieškinio dalykas, grįžo UAB ,,Graivis“.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. protokoline nutartimi prašymą patenkino: ieškovą BUAB ,,Alternatyvi logika“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,IREC LT“) pakeitė ankstesniuoju reikalavimo teisės turėtoju UAB ,,Graivis“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gandras Energoefektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal 2008 m. liepos 28 d. Rangos sutartį Nr. 2008/07/28-01, sudarytą tarp UAB „Gandras Energoefektas“ (užsakovo) ir UAB ,,Graivis“ (rangovo) (toliau - Rangos sutartis). Šia sutartimi rangovas UAB ,,Graivis“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti Techninėse sąlygose aprašytus darbus, o užsakovas UAB „Gandras Energoefektas“ – sumokėti rangovui sutarties kainą, atsižvelgiant į rangovo įsipareigojimų vykdymą (Rangos sutarties 2.1, 3.3.2 p., 14-21 b. l.). Bendra sutarties kaina buvo nustatyta Rangos sutarties 9.1 punkte ir sudarė 1 065 186 Lt (įskaitant PVM). Pagal Rangos sutarties 9.2 punktą, užsakovas įsipareigojo po garanto ir leidimo įrengti bei eksploatuoti informacinius skydus gavimo per 10 dienų sumokėti rangovui 75 % avansą nuo sutarties kainos, o pasirašęs perdavimo-priėmimo aktą – per 10 dienų sumokėti likusią sutarties kainos dalį (9.4 p.).

Ginčas tarp šios bylos šalių kilo tik dėl atsakovo pareigos sumokėti likusią rangos sutartimi nustatytos sutarties kainos dalį – 107 601,58 Lt.

Kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal rangos sutarties 9.1.3 punkto nuostatas, galutinis darbų atlikimas fiksuojamas surašant atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo rangovas, užsakovas ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. Byloje esantis 2009 m. sausio 21 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 79 (23 b. l.), kurį pasirašė rangovo UAB ,,Graivis“ ir užsakovo UAB „Gandras Energoefektas“ administracijų vadovai, patvirtina, kad darbus UAB „Gandras Energoefektas“ priėmė ir dėl jų atlikimo trūkumų jokių pretenzijų nepareiškė: šiame akte nurodyta, kad visi nurodyti darbai atlikti laiku ir kokybiškai. Pažymėtina, kad šiame akte UAB „Gandras Energoefektas“ vadinamas vykdytoju, o UAB ,,Graivis“ – užsakovu. Kadangi akte minimi darbai, atlikti būtent pagal Rangos sutartį Nr. 2008/07/28-01, pagal kurią rangovas yra UAB ,,Graivis“, o užsakovas – UAB „Gandras Energoefektas“, be to, šalys neginčija, kad darbus atliko būtent UAB ,,Graivis“, tai netinkamas šalių įvardijimas laikytinas rašymo klaida, kuri šio akto galiojimui įtakos neturi.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, nedaro šio akto negaliojančiu ir neeliminuoja atsakovo pareigos sumokėti už atliktus darbus. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, nepasirašydamas rangos darbų perdavimo-priėmimo akto, kaip tai numatyta rangos sutarties 9.3.1. punkte, UAB „Graivis“ atliktų darbų nepriėmė, todėl ieškovo atliktų darbų rezultatas negali būti laikomas tinkamai priduotu ir naudojamas pagal paskirtį.

Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutartis yra dvišalė sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str. 1 d.). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Taigi, užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, o darbų rezultato priėmimas įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu. Todėl vien aplinkybė, kad tarp rangovo UAB ,,Graivis“ ir užsakovo UAB „Gandras Energoefektas“ pasirašyto darbų perdavimo-priėmimo akto, kuriuo Rangos sutarties šalys patvirtino, kad visi darbai atlikti laiku ir kokybiškai, nepasirašė savivaldytės atstovas, kaip tai numatyta Rangos sutarties 9.3.1 punkte, negali reikšti, kad šis aktas nepatvirtina darbų atlikimo pagal Rangos sutartį ir jų priėmimo fakto.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalies ir 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiga sumokėti už atliktus darbus užsakovui atsiranda juos priėmus, o pagal Rangos sutarties 9.4 punkto nuostatas, užsakovas įsipareigojo sumokėti likusią sutarties kainos dalį 10 dienų nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Taigi aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta po perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad darbai nebuvo priimti.

Apeliantas teigia, kad UAB „Graivis“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir todėl jis neturi teisės reikalauti sumokėti likusią kainos dalį. Taigi, atsakovas ginčija savo pareigą atsiskaityti už darbus, atliktus pagal Rangos sutartį, dėl šių darbų trūkumų.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatą, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Tačiau pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalies nuostatą, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.).

Užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų (išskyrus paslėptus trūkumus) pašalinimo pareikšti vėliau, po darbų priėmimo, Rangos sutartyje nėra numatyta. Atsakovo pateiktuose prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (46-48 b. l.) nurodyti atliktų darbų trūkumai nepriskirtini prie paslėptų trūkumų, todėl jie galėjo būti nustatyti, normaliai priimant darbą, atsakovas negalėjo jų nepastebėti (jeigu tokie trūkumai buvo) ir prilavėjo juos aptarti. Tačiau nei atskirų informacinių skydų priėmimo-perdavimo aktuose, nei 2009 m. sausio 21 d. perdavimo-priėmimo akte Nr. 79, kuriuo atsakovas priėmė pagal Rangos sutartyje nurodytus darbus, jokie trūkumai nebuvo aptarti. Priešingai, tiek tarpiniuose aktuose, tiek akte Nr. 79, tiek ir darbų apmokėjimui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra pažymėta, kad atliktiems darbams atsakovas pretenzijų neturi, darbai atlikti laiku, kokybiškai, informaciniai skydai atitinka brėžinius (23, 25 b. l.). Rangos sutarties 8.2 punkte yra numatyta rangovo pareiga pašalinti trūkumus, kurie išaiškėjo garantiniu laikotarpiu, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Tačiau dėl kitų trūkumų pašalinimo teisė pareikšti reikalavimą vėliau (po darbų priėmimo) užsakovui sutartyje nenumatyta. Taigi atsakovas, priėmęs rangovo UAB ,,Graivis“ atliktus darbus ir jų neaptaręs darbų priėmimą patvirtinančiuose dokumentuose, trūkumų faktu, kaip pagrindu atsisakyti sumokėti už darbus, negali remtis.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginį, kad perdavimo-priėmimo aktą Nr. 79 atsakovas pasirašęs dėl suklaidinimo, nes šio atsakovo teiginio jokie bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, priėmęs darbus, tačiau už juos pilnai neatsiskaitęs, savo skolą pripažino, taigi pripažino ir darbų atlikimo bei priėmimo faktą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo administracijos vadovo pasirašytas 2009 m. balandžio 22 d. skolos grąžinimo grafikas, kurį atsakovas pradėjo vykdyti (12, 24 b. l.), PVM sąskaita faktūra, kurioje padaryti įrašai apie 37 000 Lt mokėjimą 2009 m. balandžio 14 d. ir 117 601 Lt egzistavusį skolos likutį (25 b. l.), o taip pat atsakovo atstovo vienašališkai pasirašytas 2009 m. birželio 3 d. raštas, kuriame, be kita ko, išdėstytas kitas skolos grąžinimo grafikas su ta pačia skolos suma, dėl kurios kilęs ginčas ir nagrinėjamas šioje byloje.

Savo apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad negalima daryti išvados, jog UAB „Graivis“ pastatė pilonus atsakovo nurodytose vietose. Taigi, ieškovo atliktų darbų trūkumus atsakovas sieja su informacinių skydų įrengimu netinkamose vietose. Tačiau šis trūkumas (jeigu jis ir yra) negali būti priskiriamas prie trūkumų ar nukrypimų, kurie negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Taigi, atsakovas, priėmęs atliktus darbus, tačiau tokių trūkumų neaptaręs, trūkumų faktu remtis negali (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Be to, pagal Rangos sutarties 1 punkto nuostatą, informaciniai skydai turėjo būti sumontuoti užsakovo UAB „Gandras Energoefektas“ nurodytose vietose, o pagal atsakovo ir UAB ,,Graivis“ 2008 m. liepos 10 d. sudarytą sutartį (84-85 b.l.) aplinkos, žemės, grunto ir projekto vizualizacijos paruošimo 62 informaciniams skydams darbus atlikti įsipareigojo pats atsakovas. Taigi, vietos, kurioje buvo pastatyti informaciniai skydai, parinkimas priklausė nuo paties atsakovo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas iškėlė klausimą, jog ieškovas sumontavęs ne visus Rangos sutartyje numatytus informacinius skydus. Tačiau šiam teiginiui patvirtinti įrodymų apeliantas nepateikė. Kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovas darbus priėmė, jokių šių darbų trūkumų neaptaręs. Dar 2009 m. rugsėjo 4 d. rašte atsakovas pats nurodė, kad savo lėšomis jis privalėjo demontuoti UAB ,,Graivis“ pastatytus statinius (68 b. l.). Todėl jo pateiktais 2011 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (195-196 b. l.), kurie atspindi padėtį, buvusią praėjus daugiau kaip 2,5 metų po atliktų darbų priėmimo, kaip įrodymu, įrodančiu darbų trūkumus, remtis negalima.

Savo apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad UAB ,,Graivis“ perleido naujajam kreditoriui UAB ,,IREC LT“ reikalavimo teisę, kurios pats neturi, todėl reikalavimo teisės perleidimas yra niekinis ir ieškovas UAB ,,IREC LT“ negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš apelianto ieškinyje nurodytos sumos.

Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. liepos 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurios pagrindu ieškinį šioje byloje pareiškė reikalavimo įgijėjas naujasis kreditorius UAB ,,IREC LT“, nėra nuginčyta. Laikyti šią sutartį niekine ir negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį.

Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė faktiniais duomenimis bei įstatymu iš esmės pagrįstas išvadas, todėl ieškinį atmetė pagrįstai, t. y. bylą iš esmės išsprendė teisingai ir tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytai argumentais nėra pagrindo.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme: išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Kaip matyti iš ieškovo UAB „Graivis“ atstovo advokato pateikto 2011 m. lapkričio 21 d. „Swedbank“, AB nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, ieškovas už suteiktas teisines paslaugas Advokatų profesinei bendrijai „ADLEX“ sumokėjo 2719,02 Lt (su PVM). Iš Advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ pateiktos ataskaitos matyti, jog joje yra išskiriamos tokios ieškovui suteiktos teisinės paslaugos ir jų įkainiai: 1) reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo dokumentų rengimas, įvertintas 200 Lt (be PVM); 2) paaiškinimų teismui projekto rengimas – 300 Lt (be PVM); 3) pasirengimas teismo posėdžiui – 1 000 Lt (be PVM); 4) dalyvavimas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme – 250 Lt (be PVM); 5) susitikimas su klientu, bylos medžiagos aptarimas – 200 Lt (be PVM); 6) susitikimas dėl apeliacine instancija nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir papildomų dokumentų poreikio – 250 Lt (be PVM); 7 ) papildomos kontoros išlaidos – 47,12 Lt (be PVM).

Atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su reikalavimo perleidimo sutarčių nutraukimo dokumentų rengimu, nėra susijusios su advokato teikiama pagalba, nagrinėjant bylą, nes tai nepatenka į procesinių dokumentų rengimo ar konsultacijos teikimo sąvoką, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkto nuostatas, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 96 Lt (0,12 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga), o pagal 8.18 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (0,15 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus dydžius, iš atsakovo ieškovui priteisia iš viso 216 Lt (96 Lt + 120 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir paaiškinimų surašymą. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiui ir teisinės konsultacijos teikimu (susitikimas su klientu, bylos medžiagos aptarimas), taip pat papildomas kontoros išlaidas, tačiau pripažįsta nepagrįstomis bylinėjimosi išlaidas, kurios yra įvardintos kaip susitikimas dėl apeliacine instancija nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir papildomų dokumentų poreikio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai negali būti priskirta prie teisinių konsultacijų, todėl šios išlaidos nėra priteistinos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į bylos sudėtingumą, ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra iš viso 1 770,38 Lt (su PVM).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gandras Energoefektas“ 1 770,38 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt litų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Graivis“ (į. k. 124568489).

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėDonatas Šernas