Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1036-480/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
e2A-1036-480/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08562-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį, C. A.
Ieškovas
N. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1036-480/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08562-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-962/2022 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti būsto nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei N. A. ir atsakovui C. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – 36,42 kv. m vieno kambario buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. liepos 17 d. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SRK-1185, pagal kurią ieškovei, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, buvo išnuomotas vieno kambario 36,42 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo terminas – 3 metai. 2021 m. sausio 11 d. ieškovė iš atsakovės gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog sutartis nebus pratęsiama. Ieškovė vykdė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokestį, tinkamai prižiūrėjo būstą, todėl, jos nuomone, sutarties 21 punkto pagrindu, pasibaigus sutarties terminui, sutartis su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu nuomos sąlygas, gali būti pratęsiama. Ieškovė laiko, kad atitinka Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme numatytus reikalavimus, jog būtų pratęsta socialinio būsto nuomos sutartis. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pratęsimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos nuomos sutartį, apibrėžė nuomos sutarties terminą (nuomos sutarties 1 punktas) bei numatė galimybę, bet ne pareigą atnaujinti nuomos sutartį (nuomos sutarties 21 punktas). Ieškovė akceptavo nuomos sutarties 4.16 straipsnio sąlygą, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai per 14 kalendorinių dienų grąžinti socialinį būstą, todėl atsakovė pagrįstai ieškovę informavo raštu, kad atlaisvintų ginčo patalpas, kaip numatyta nuomos sutartyje, t. y. per 14 kalendorinių dienų. Taigi, ieškovė, sudarydama socialinio būsto terminuotą nuomos sutartį, galėjo protingai numatyti, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, sutartis gali būti ir nepratęsta. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad neturi kito būsto, į kurį galėtų išsikelti. Atsižvelgiant į Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašte C. A. nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, jog ieškovė galimai turi kitą gyvenamąją vietą, kurioje ją prižiūri ir ji nuolat gali gyventi, o ginčo butas netinka dėl aukšto, kuriame yra butas, ir dėl galimai blogos ieškovės sveikatos būklės, kuri neleidžia jai vienai gyventi, o ginčo butas išnuomotas jai vienai. Patikrinus ginčo butą, nustatyta, kad jame gyvena teisės jame gyventi neturintis asmuo, t. y. atsakovės sūnus C. A., nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti sutartyje, tačiau tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3 punkte, kuriame turi būti nurodoma, kokie asmenys yra laikomi nuomininkės šeimos nariais ir kuriems leidžiama gyventi ginčo bute, nėra nurodyta nei vieno asmens.

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti N. A. ir C. A. iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

5. Priešieškinyje nurodė, kad šalys, sudarydamos nuomos sutartį, apibrėžė nuomos sutarties terminą (nuomos sutarties 1 punktas) bei numatė galimybę, bet ne pareigą atnaujinti sutartį (nuomos sutarties 21 punktas). Ieškovė akceptavo nuomos sutarties 4.16 punkto sąlygą, t. y. pasibaigus sutarčiai per 14 kalendorinių dienų grąžinti socialinį būstą, todėl atsakovė ieškovę 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 60-6-121 informavo, kad atlaisvintų patalpas, kaip numatyta nuomos sutartyje, per 14 kalendorinių dienų. Atsakovės nuomone, nuomos sutartimi šalys susitarė dėl terminuotos būsto nuomos ir jos termino, kuriam pasibaigus (jo nepratęsus), sutartis laikoma pasibaigusia. Ginčo bute gyveno asmenys, kuriems nebuvo leista jame gyventi, todėl ieškovė pažeidė nuomos sutarties 4.2 punktą. C. A. įsikėlė į ginčo butą savavališkai ir neteisėtai. Dėl teisės aktų pažeidimų atsakovė negali disponuoti savo nuosavybe, nes ją neteisėtai valdo kiti asmenys.

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė N. A. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad C. A. negyvena nuomojame bute. Ieškovei išvykus, jis tik buvo atvykęs sutvarkyti buto, todėl negalima konstatuoti, jog yra pažeistos buto nuomos sutarties sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – vieno kambario 36,42 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį; priteisė valstybei iš atsakovės 827,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 14,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė yra bedarbė, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, ieškovės gaunama socialinė išmoka 2021 m. vasario–balandžio mėn. sudarė 143,36 Eur per mėnesį.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, mokėjo nuomos mokestį, įsiskolinimų už buto nuomą ar teikiamas komunalines paslaugas nebuvo, tinkamai prižiūri butą, palaiko tvarką, bute nėra triukšmaujama.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti patikrinimo aktai, kai keletą kartų ieškovė buvo nerasta namuose arba buvo rastas jos sūnus, nepatvirtina, jog ieškovė bute negyvena ar kad jame gyvena jos sūnus C. A..

11. Teismas priėmė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai vykdo sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo nepratęsti su ja nuomos sutarties.

13. Teismui kilo abejonių dėl tikrojo ieškovės būsto neliečiamybės ribojimo intereso, nes atsakovė, reikšdama reikalavimą iškeldinti ieškovę, nedetalizavo iškeldinimu siekiamo teisėto tikslo, nenurodė galimų kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumo, šios teisės neindividualizavo.

14. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas iškeldinti C. A. nepagrįstas, kadangi jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog minėtas asmuo gyvena ginčo bute, ir pažymėjo, jog nei sutartis, nei teisės aktai nenumato ir negali riboti sūnaus teisės aplankyti senyvo amžiaus ir ligotą motiną, teikti jai pagalbą.

15. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju įpareigojimas atsakovę sudaryti su ieškove ginčo patalpų nuomos sutartį nepažeidžia nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, nei sutarčių laisvės principo, kuris, be kita ko, nėra absoliutus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

16.2. Ieškovė turėjo pateikti teismui įrodymus, kad ji tinkamai vykdė ginčo buto nuomos sutarties sąlygas, kad atsakovė nepagrįstai nepratęsė su ja ginčo buto nuomos sutarties. Ieškovė neįrodė, kad ginčo butas reikalingas jai gyventi, visą nuomos sutarties laikotarpį jame ji gyveno viena, neleido pašaliniams asmenims bute apsistoti. Byloje nėra pateikta visumos būtinų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nenurodė ieškovės ir atsakovo iškeldinimo tikslų. Atsakovė nusprendė nepratęsti ginčo buto nuomos sutarties su ieškove, nes nustatė, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį – ieškovė leido bute gyventi asmeniui, kuris neįrašytas į nuomos sutartį ir negali šiose patalpose teisėtai nuolat gyventi. Kadangi nuomos sutarties nepratęsimo priežastis yra nuomos sutarties sąlygų pažeidimo nustatymo faktas, todėl, atsakovės nuomone, ji ir neturėjo teismui pateikti įrodymų, kokiu tikslu bus naudojamas ginčo butas, o teismas neturėjo vertinti šių aplinkybių.

16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuose santykiuose taikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytas reglamentavimas. Atsakovė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 patvirtino Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašą (toliau – aprašas), reglamentuojantį Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarką ir sąlygas. Šis aprašas yra galiojantis norminis teisės aktas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juo vadovautis.

16.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė įpareigotina sudaryti neterminuotą ginčo buto nuomos sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatymu ir aprašu, Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, priskirtos socialinio būsto kategorijai, gali būti nuomojamos terminuotai (3 metų laikotarpiui).

16.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog iškeldinus ieškovę iš ginčo buto, bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir atsakovė pagrįstai nusprendė nuomos sutarties su ja nepratęsti. Byloje pateikti įrodymai apie nustatytus nuomos sutarties pažeidimus, kuriems esant nuomos sutartis nepratęsiama. Šiuo atveju yra pažeidžiama atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisė ginti savo galimai pažeistas teises ir nustačius pažeidimus juos pašalinti. Taip pat tokiais veiksmais yra pažeidžiami ir kitų asmenų, kurie yra įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti teisės ir teisėti interesai, nes neiškeldinus nuomos sutartis pažeidžiančių asmenų, eilėse laukiantys asmenys negali būti apgyvendinti Kauno miesto savivaldybės socialiniame būste.

17. Ieškovė N. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir teisingai konstatavo, jog atsakovė nedetalizavo iškeldinimu siekiamo teisėto tikslo, nenurodė galimų kitų asmenų teisės į socialinį bustą ar kitokios teisės gynybos būtinumo, šios teisės neindividualizavo, dėl to šiuo atveju nėra teisinio pagrindo iškeldinti ieškovę ir atsakovą iš ginčo buto.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. Al-969 su ieškove N. A. (toliau – ieškovė) buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. SRK-1185 (toliau – Nuomos sutartis), kuria atsakovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė arba apeliantė) (nuomotojas) už mokestį suteikė ieškovei (nuomininkui) Nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis laikinai 3 metams (iki 2021 m. liepos 17 d.) valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo butas), o ieškovė (nuomininkas) įsipareigojo naudotis šiuo socialiniu būstu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Nuomos sutarties 21 punktas numato, kad pasibaigus sutarties terminui, su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutarties sąlygas ir atitinkančiu paramos būstui išsinuomoti, nuomojant socialinį būstą, sąlygas, sutartis pratęsiama. Ieškovė 2021 m. sausio 11 d. bei 2021 m. kovo 8 d. prašymais kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį 3 metams bei nurodė, kad Nuomos sutarties sąlygų nėra pažeidusi. Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovės prašymus, 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 60-6-121, 2021 m. kovo 18 d. raštu Nr. 60-6-362 informavo ieškovę, kad Nuomos sutartis nebus pratęsiama, o pasibaigus Nuomos sutarties terminui ji privalo atlaisvinti ginčo butą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti Savivaldybę sudaryti su ja ginčo buto neterminuotą nuomos sutartį, Savivaldybė priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę ir jos sūnų C. A. iš ginčo buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Savivaldybei siekiant pripažinimo, kad ieškovė pažeidė Nuomos sutartis sąlygas, lėmusias atsakovės sprendimą nepratęsti Nuomos sutarties naujam terminui. Apeliaciniame skunde Savivaldybė nurodo mananti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl ieškinį tenkino nepagrįstai.

22. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (nutarties 22 pastraipa) bei byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus ir pasisakydamas dėl ginčo buto naudojimo pagal paskirtį, t. y. ieškovei nepažeidžiant ginčo buto Nuomos sutarties sąlygų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Nuomos sutarties 3 punkte nėra įrašyti nuomininko (t. y. ieškovės) šeimos nariai, kuriems Savivaldybė leido gyventi ginčo bute, o pagal Nuomos sutarties 4.2 punktą ieškovė įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, nurodytą Nuomos sutarties 3 punkte, kas leidžia daryti išvadą, kad socialinį būstą jame gyventi Savivaldybė suteikė tik ieškovei ir ieškovė su tokia sąlyga sutiko. Bylos duomenimis, Savivaldybė nusprendė nepratęsti ginčo buto Nuomos sutarties su ieškove, nustačiusi, kad keletą kartų ieškovė buvo nerasta namuose, arba buvo rastas jos sūnus C. A., ir minėtas aplinkybes įvertinusi kaip Nuomos sutarties sąlygų pažeidimą, kuomet ieškovė ginčo bute leido gyventi asmeniui, kuris nėra įrašytas į Nuomos sutartį ir negali šiame bute teisėtai nuolat gyventi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys ieškovės (išklausytas 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas) ir jos sūnaus C. A. (išklausytas 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškinimai, kuriuos iš esmės patvirtina ir liudytojos D. L. parodymai (išklausytas 2022 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas), kuriais, nenustačius jos suinteresuotumo šalių atžvilgiu, netikėti, teismas neturėjo pagrindo, medicininiai duomenys apie ieškovės sveikatos būklę, pagrįstai ir teisingai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad Savivaldybė neįrodė, jog ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygas. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad Savivaldybės pateikti patikrinimo aktai, kai keletą kartų ieškovė buvo nerasta namuose, arba buvo rastas jos sūnus, nepatvirtina, jog ieškovė bute negyvena, ar kad jame gyvena jos sūnus C. A.. Byloje nustatytos aplinkybės, kai sūnus (C. A.) lanko ligotą motiną (ieškovę), teikia jai pagalbą, o ieškovė išvyksta pas sūnų į (duomenys neskelbtini) į jo, jo uošvių nuosavus namus, negali nulemti tokio nuomotojo (Savivaldybės) teisių pažeidimo, kad jų gynyba galima tik atsisakymu pratęsti Nuomos sutartį, o terminui pasibaigus – ją sudaryti, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovės padėtis atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomosi įstatymo (toliau – Įstatymo) numatytiems reikalavimams (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys, 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl apeliantei šiuo aspektu nepateikus jokių argumentų, plačiau nepasisako.

25. Skundžiamo sprendimo turinys (jo 35–37 pastraipos) rodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojo sprendimo dalyje įpareigodamas Savivaldybę sudaryti su ieškove neterminuotą ginčo buto nuomos sutartį, visiškai nepagrindė tokio sprendimo materialinės teisės norma (-omis), o tik pacitavo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą visuomeninės naudos principą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Teisėjų kolegija sprendžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, kai šių patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos galiojant Įstatymui, taikomos šio Įstatymo normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnis). Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama, vadovaujantis CK ir šiuo įstatymu. Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. CK 6.607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ginčo nuomos santykiams, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), nes tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktas numato, kad sprendimų dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos ir nuomos mokesčio dydžio priėmimas, kitų sprendimų, numatytų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas; ginčui aktuali tiek 2021 m. vasario–kovo mėn. galiojusi redakcija, tiek šios nutarties priėmimo metu galiojanti redakcija) reglamentuoja Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos tvarką ir sąlygas ir remiantis šio Aprašo nuostatomis, Savivaldybės būstas socialinio būsto sąlygomis nuomojamas 3 metų laikotarpiui ir terminuota socialinio būsto nuomos sutartis gali būti pratęsiama nuomininko pageidavimu ne ilgiau kaip 3 metams (Aprašo 34, 39 punktai). Todėl atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentais, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, priskirtos socialinio būsto kategorijai, gali būti nuomojamos terminuotai 3 metų laikotarpiui.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo Savivaldybę sudaryti su ieškovę neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį ir įpareigoti apeliantę sudaryti su ieškove ginčo buto terminuotą nuomos sutartį 3 metų laikotarpiui (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

28. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

29. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų (ieškiniu, priešieškiniu) pobūdį, atliktas pakeitimas nėra tas, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama Savivaldybės pareikštu apeliaciniu skundu, todėl pirmosios instancijos teismo valstybei iš Savivaldybės priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (827,51 Eur) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (14,20 Eur) neperskirsto ir jų dydžio nekeičia. Įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nepateikė. Pažymėtina, kad ieškovei 2022 m. gegužės 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-1495-5029) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, tačiau pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtinimo į bylą nėra pateikta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria atsakovė Kauno miesto savivaldybė įpareigota sudaryti su ieškove N. A. atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – vieno kambario 36,42 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, pakeisti ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, sudaryti su ieškove N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto – vieno kambario 36,42 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį 3 (trijų) metų laikotarpiui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas