Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Jonui Barauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka ir diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių per sėdmenis ir nugarą mažamečiams vaikams T. A. ir D. A., tuo sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad kai vaikai tarpusavyje susimuša, gauna per užpakalį, kartais užrėkia ir liepia eiti į savo kambarį. Vaikams sudavė tik vieną kartą su ranka, o ne su diržu. Sudavė posūniui T. A., nes tarpusavyje susimušė su kitais vaikais, daugiau smūgių nesudavė. Vaikus augina nuo 2009 m., jie labai užsidarę, neprieina prie jo, neprašo pagalbos ruošiant namų darbus. Santykiai su vaikais normalūs. Neteko girdėti, kad vaikai skųstųsi dėl auklėjimo. Jų namuose lankosi socialinė darbuotoja, vaiko teisių apsaugos tarnyba. Bando neskirstyti vaikų, visi jam vienodi. Nežino, ar vaikai turi pagrindo jį apklabėti. Kartais vaikai meluoja. Po to, kai jį išsivežė policija, posūnis D. A. reagavo natūraliai, iš pradžių nedrąsiai, paskui jau kalbėjosi normaliai. Su vaikų motina būdavo pykčiai, ji neleisdavo ant jų šaukti ir mušti. D. A. pliaukštelėjo iš delno, bet su diržu nemušė, yra mušęs su ranka per užpakalį. Po sudavimo vaikas nuėjo į savo kambarį ir toliau žaidė telefonu. Kiek žino, yra psichiatro įskaitoje dėl organinio sutrikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo padaryta nusikalstama veika įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusiųjų T. A. ir D. A. įstatyminė atstovė R. D. parodė, kad L. D. nevaldo emocijų. Jos akivaizdoje vyras vaikų nėra mušęs. Sūnus T. A. sakė, kad socialinė darbuotoja L. K. jam liepė sakyti, kad patėvis jį muša. Kovo mėn. atvažiavo policija į namus ir išsivežė vyrą apklausai. Vėliau vaikų paklausė ir jie papasakojo, kad į mokyklą atvažiavo policija ir vaiko teisių tarnyba dėl to, kad K. A. ausyje buvo mėlynė. K. pasakė, kad ją mušė tėvas. Tada apklausė visus vaikus mokykloje. T. A. sakė, kad nemušė, o D. A. sakė, kad mušė. Kai policija išsivežė iš namų vyrą, visi vaikai buvo namuose. T. buvo nusiminęs, nenorėjo klabėtis, nes suprato, kodėl policiją išsivežė patėvį. Vaikams psichologinio spaudimo nedarė. D. A. jai yra sakęs, kad tėvas juos muša, kai ji yra darbe, muša dėl to, kad nesusitvarkė kambarių, susimušė tarpusavyje su vaikais, skriaudžia mažąją sesutę. K. nelabai tiki, nes ji turi problemų, nėra sveikas vaikas. Vyras sakė, kad vaikų nemušė. Dabar L. D. gyvena atskirai, vaikai pasikeitė į gerąją pusę. Vaikai dėl santykių su patėviu jai pasipasakoja, bet nesakė, kad patėvis juos muša. Ji vyrui neleisdavo mušti vaikų, visada juos užstodavo. Dukros pasakojo, kad susimušė tarpusavyje o K. ausį prisispaudė tarpduryje. Mėlynių ant vaikų nėra mačiusi. Vaikai sakė, kad muša, o vyras neigia.

Liudytoja L. K. parodė, kad yra Telšių „Atžalyno“ progimnazijos socialinė darbuotoja. Kovo mėn. kreipėsi dienos centro darbuotoja, kad K. A. ant ausies yra mėlynė. Paklausus iš kur mėlynė, mergaitė atsakė, kad patėvis ją tempė už ausies. Iškvietė vaiko teisių apsaugos tarnybą. Mergaitei reikia labai daug dėmesio, ji dažnai keikiasi, aiškina, kad namuose keikiasi patėvis, todėl gali ir ji. Yra sakiusi, kad patėvis suduoda telefono laidu už tai, kad susimuša su mažąja sesute. Pasakojo, kai patėvis muša, motina užstoja ir jis tada baigia. Visi vaikai labai tylūs, nekalbūs. T. A. prakalbinti pavyko tik psichologei, jis patvirtino, kad šeimoje yra smurtaujama. Smurto žymių ant vaikų kūnų neteko matyti, tik mėlynę ant K. A. ausies. K. yra linkusi fantazuoti, tačiau kiti vaikai ne. Smurto požymių šeimoje nustatytų iki šiol nebuvo.

Liudytoja P. G. parodė, kad su D. šeima dirba nuo 2016 m. liepos mėn. Su šeima kontaktas buvo labai minimalus, vaikai būdavo uždari, nekalbūs. Tik viena A. visada buvo linksma judri, kalbanti. T., K. ir D. buvo mažiausiai bendraujantys. Pradžioje gal tai būdavo normalu – svetimas žmogus atėjęs į šeimą. Atėjus į namus dažniausiai būdavo L. D., nes R. D. dirbdavo. Su L. D. kontakto užmegzti nepavykdavo, jis sėdėdavo prie kompiuterio. Klausdavo jo, kaip vaikai, ar jis dirba, šis kalbėdavo, kartais ne. Yra buvę situacijų, kad tekdavo išgirsti necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu. L. D. išėjus iš šeimos, vaikai tapo atviresni, vaikai pasakodavo, kaip sekėsi mokykloje, vykdavo pokalbis. Iš vaikų pokalbio išgirdo, kad tėvas grasina motinai. R. D. yra įvardijusi, kad L. D. ją persekioja. Pokalbio metu vaikai nėra įvardiję, kad yra buvęs smurtas. Vaikai sakė, kad jiems geriau be tėvo, kitąkart sakydavo, kad gerai su tėvu. Namuose neblaivių nėra radę nei vieno. Motina rūpinasi vaikais, perka kanceliarines prekes, rūbus. L. D. buvo įsidarbinęs trumpam. Jai vaikai nėra buvę užsiminę apie smurtą.

Liudytoja L. K. parodė, kad su R. D. vaikais individualiai bendravo 2017 kovo 13 d., kai skyrius gavo pranešimą iš Telšių „Atžalyno“ progimnazijos socialinės pedagogės apie tai, kad jų mokinė K. A. galimai yra patyrusi fizinį smurtą nuo L. D. Socialinė pedagogė pastebėjo, kad vaikas į mokyklą atėjo su dešinės ausytės mėlynu kaušeliu. Mergaitė socialinei pedagogei nurodė, kad ją muša L. D.. Mergaitės brolis D. socialinei pedagogei taip pat pasakė, kad juos muša L. D. su laidu. Su skyriaus vedėja nuvyko į mokyklą pabendrauti individualiai su vaikais. Kamilė nedrąsiai papasakojo, kad ją muša L. D. D. sakė, kad juos visus jis muša su diržu, kurį išsitraukia iš savo kelnių. Muša už išdykavimą, o kitą kartą nežino už ką gauna. Vaikai buvo labai įsitempę ir bijojo, kad nepasakytų patėviui. Vaikų iš šeimos nepaėmė, nes vaikai sakė, kad myli savo motiną ir nori gyventi su ja. L. D. buvo paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie šeimos arčiau kaip 50 m. Kitą kartą su vaikais bendravo juos apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausoje nedalyvavo, tik bendravo su vaikais kitoje patalpoje, kol jie po vieną buvo kviečiami pas psichologę į atskirą kambarėlį. Kalbėjosi su vaikais, kaip jiems sekasi gyventi, ypatingai buvo kalbūs berniukai T. ir D. Jie pasakojo, kaip jiems gera su motina gyventi, kaip dabar ramu ir niekas jų neskriaudžia, kai nėra patėvio namuose. Skyrius yra tarnybinio pobūdžio, jie yra nešališki, vaikams sakė, kad jie sakytų tik tiesą, jei ko nežinos, kad taip ir sakytų, kad neprisimena. Po apklausos išėjusi vaikų motina pasakė, kad daugiau su L. D. negyvens, kad ruošiasi skirtis, nori apsaugoti vaikus. Skyrius turi informacijos, kad L. D. galimai lankosi šeimoje, nors yra priimta nutartis nesiartinti. Tai pranešė socialinė darbuotoja, kuri dirba su šeima, ji pastebėjo, kad vaikai pasidarė uždaresni, liūdnesni. Iš kolegės girdėjo, kad teko raminti impulsyvų L. D. elgesį, namuose galimai yra emocinis ir psichologinis smurtas, kurį patiria vaikai. D. šeima yra socialinės rizikos šeimų įskaitoje. L. D. yra suplėšęs ne vieną jų ataskaitą, trenkęs į sieną darbuotojų akivaizdoje pilną kavos puodelį.

Liudytoja R. K. parodė, kad T. nekalbus, užsidaręs, vengia kalbėti apie namų situaciją. Ilgiau pabendravus įvardijo, kad patiria fizinį ir psichologinį smurtą. Pirmas pokalbis buvo be motinos sutikimo, tiesiog kalbėjo. T. įvardijo, kad patiria smurtą, ne visada žino, už ką, sakė, kad tėvas nervingas, ne visada valdo emocijas. Sutikusi koridoriuje vaiką pakalbina, akys būna nuleistos į telefoną, vengia kalbėti. T. sako, kad jis kaip vyresnysis, ką liepia eina ir daro, o kiti vaikai nedaro, tai kliūna ir jam. Antrą kartą kalbėjo gegužės mėn., T. kaip ir džiaugėsi, kad tėvai skirsis, nes kai tėvo nėra namie yra ramiau. Pavasarį socialinė pedagogė V. D. pastebėjo, kad K. ausis mėlyna, tai pranešė L. K. Nėra mačiusi sumušimų ant vaikų.

Nukentėjusysis T. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad sesuo K. sakė, kad tėvas trenkė jai per ausį. Tėvas kartais muša jį, sesę ir brolį ranka, diržu. Paskutinį kartą gruodžio mėn. tėvas jį pakėlė ir netyčia numetė ant galvos. Per savaitę muša apie 3 kartus. Matė, kaip tėvas broliui tempė už ausies, mušė per užpakalį. Sesę muša, kai ji ko nors neduoda A. Tėvas sesę pakelia ir numeta ant lovos, muša su diržu, rankomis.

Nukentėjusysis D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad tėvas su diržu yra juos mušęs. Mušė beveik kiekvieną dieną. Tėvas jį mušė diržu per nugarą, užpakalį, brolį ir sesę taip pat su diržu mušė. Tėvas A. lepina, o K. muša. Tėvas jį muša, kai nepadaro namų darbų, mušasi su broliu, perjungia kanalą ar kai pradeda siusti. K. pati susižeidė ausį, kai siuto su A., bet pasakė, kad tėvas mušė. Brolį tėvas muša.

Nukentėjusioji K. A., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad tėvo nemyli, nes jis neverda valgyti, kai motinos nėra namuose. Tėvas jos nėra mušęs, ausį užsigavo pati.

Nukentėjusioji A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad mušėsi su K., K. sudavė jai kumščiu, ji trenkė atgal į ausį, ją paplėšė. Tėvas mušė T., kai jis kišo pirštus į skydinę, D. nemušė. Kai tėvo niekas nenervina, jis nemuša.

Telšių „Atžalyno“ progimnazija 2017 m. kovo 14 d. pranešime nurodė, kad 2017 m. kovo 13 d. ant K. A. dešinės ausies pastebėta mėlynė. Mergaitė nurodė, kad už ausies tempė patėvis, jis ne kartą mušė ją, sesę ir du brolius. D. A. pokalbio metu patvirtino, kad yra auklėjami mušimu (b. l. 8).

Kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino iš dalies ir neigė mušęs mažamečius, nurodė, kad tik juos drausmindavo, nes šie neklausė, išdykavo, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis mušė mažamečius delnu, diržu. Šias aplinkybes patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų T. A., D. A., K. A. parodymai, R. D. parodymai. Apklausiant mažamečius nekilo pagrįstų abejonių, kad jie yra linkę apkalbėti kaltinamąjį arba fantazuoti. Nukentėjusiųjų papasakotos prieš juos pavartotos smurto aplinkybės, duoti parodymai atsakinėjant į užduodamus klausimus pas ikiteisminio tyrimo teisėją vieni kitiems neprieštarauja. Nevienkartinis sudavimas mažamečiams ranka ar diržu per nugarą jau sukelia fizinį skausmą, teismas neturi pagrindo netikėti mažamečių parodymais

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis L. D. mušdamas sukėlė mažamečiams nukentėjusiesiems T. A. ir D. A. fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Nusikaltimas baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis L. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, yra baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertindamas kaltinamojo L. D. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis 2010 m. spalio 6 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje už fizinio skausmo mažamečiui D. A. sukėlimą, padarymą, teistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo D. A. sukėlimą, baustas administracine tvarka, nedirba.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad L. D. skirtina sankcijoje numatyta bausmė — laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnis). Nustatant bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, jog didelės žalos nepadaryta, skirtinas mažesnis bausmės dydis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. D. paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. kovo 14 d. 18.15 val. iki 2017 m. kovo 16 d. 16.20 val., t. y. 2 paras, jas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. D. paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią priemonę nustatyti įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo — nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.