Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-329-1021/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
e2YT-329-1021/2021
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01207-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. U.
Suinteresuotas asmuo
E. H., I. J.
Civilinė byla Nr. e2YT-329-1021/2021Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01207-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.19.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021m. vasario 15 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas J. A.,sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei,dalyvaujant: pareiškėjui A. U., jo atstovui advokatui A. S.,suinteresuotiems asmenims E. H., I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. H., I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėjas A. U. (toliau - pareiškėjas) prašymu prašo atnaujinti jam terminą palikimui priimti po jo motinos L. U. mirties (duomenys neskelbtini).

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po jo mirties į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentinis įpėdinis O. M., gim. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir įstatyminiai įpėdiniai, palikėjo vaikai, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pareiškėjo A. U. bei suinteresuotų asmenų E. H. ir I. J. motina. Minėtiems įpėdiniams notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, kuris palikėjo mirties dieną buvo registruotas jo vardu ar jam priklausė. L. U. po tėvo V. M. mirties paveldėjo ¼ dalį piniginės kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis), kurios visa suma septyni tūkstančiai septyniasdešimt litų ir 40 centų už valstybės išperkamą 0,1473 ha žemės sklypą, nuosavybė teise valdytą Vilkaviškio mieste. (duomenys neskelbtini). mirė L. U.. Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notaro biurą, mirus motinai, nesikreipė, kadangi jiems buvo žinoma, buvo įsitikinę, kad motina mirties dieną jokio turto ar piniginių lėšų kredito įstaigose neturi. Kad po L. U. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą ir kad iki šiol niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą, 2020 m. spalio 9 d. raštu patvirtino ir Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. Ū., informuodama pareiškėjo atstovą, kad dėl palikimo priėmimo po L. U. mirties niekas nesikreipė. 2020 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto registre mirusiojo V. M. vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas - 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis A. V. g. 6, (duomenys neskelbtini). Šis turtas mirusiojo V. M. vardu įregistruotas remiantis 2005 m. lapkričio 21 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 39/2005-336 dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste bei 2005 m. lapkričio 24 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. ŽV-676 dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. 2020 m. liepos 9 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. Ū. palikėjo V. M. įpėdiniams O. M., V. M. bei V. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Minėti įpėdiniai paveldėjo po 1/4 dalį palikėjo V. M. turto - 0,1500 ha žemės sklypo, esančio A. V. g. (duomenys neskelbtini). Kadangi po L. U. mirties dėl palikimo priėmimo į palikimo vietos atsiradimo notaro biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, todėl ir nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/4 dalį turto, esančio A. V. g. (duomenys neskelbtini). Todėl ir Nekilnojamojo turto registre iki šiol 14 dalis minėto turto yra registruota mirusiojo V. M. vardu, o kitos 3/4 dalys turto įregistruotos įpėdinių, kuriems 2020 m. liepos 9 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3298, vardu. Paaiškėjus aplinkybėms, tapus žinoma pareiškėjui, kad mirusiojo V. M. vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas turtas, kurį gali paveldėti tik jo įpėdinės L. U. įstatyminiai įpėdiniai, o šiuo atveju mirusios L. U. vaikai, todėl pareiškėjas A. U. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, t. y. paskirtas advokatas civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo. Pareiškėjas būdamas palikėjos sūnus, turi teisę paveldėti kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies, 1 punktas) ir šiuo atveju jis yra vienas iš trijų pirmos eilės įpėdinių. Manytina, kad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėjo A. U. nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti (e.b. l. 1-4).

Suinteresuoti asmenys – E. H., I. J., kuriems pareiškimo kopijos ir teismo pranešimai buvo įteikti, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei nurodė, kad jame surašyti faktai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jis po motinos mirties jos palikimo nepriėmė, nes ji turto neturėjo. Apie jokias jos paveldėtas akcijas jis nieko nežinojo, nors gyvenęs su motina. Dabar norintis priimti, nes atsirado turtas –žemės sklypas prie Pilviškių kvartalo. Jam priklausytų ¼. Pastatų nėra, tik vienas sklypas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. H. su pareiškimu sutiko visiškai, bei paaiškino, kad pati į palikimą nepretenduojanti. Pareiškėjas yra brolis. Po tėvo mirties jos motina paveldėjo pinigų. Jiems liko ir šis žemės sklypas. Jei nebuvo žinoma, kad motina prieš mirtį būtų turėjusi kokį nors turtą. Ji palikimo nepriėmusi pati. Atsirado žemės sklypas Pilviškių kvartale. Jis neužstatytas, skirtas statyboms, niekas juo nesinaudoja. Ji sutinkanti, kad būtų atnaujintas terminas broliui priimti motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo I. J. su pareiškimu sutiko visiškai, bei paaiškino, kad pareiškėjas yra jos brolis, L. U. - mama. Apie jos akcijas nieko nežinanti. Dabar yra jos žemės sklypas. Ji nepretenduojanti į palikimą. Ji sutinkanti, kad būtų atnaujintas terminas broliui priimti motinos palikimą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Dėl pareiškimo tenkinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jo motinos mirties. Prie pareiškimo pateiktu gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjo motina yra L. U. (e. b. l. 6). Mirties įrašu nustatyta, kad L. U. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 8). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad V. M. palikimą priėmė ir L. U. (e. b. l. 9). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. išduotas V. M. turtui paveldėjimo liudijimas trims asmenims po ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o į 1/ 4 žemės sklypo paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas (e.b. l. 10-13). Notarės S. Ū. pateikta informacija nustatyta, kad dėl mirusiosios L. U. turto paveldėjimo niekas į notarę nesikreipė (e. b. l.13). Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr.39/2005-336 nustatyta, kad V. M. iš dalies atkurtos teisės į P. M. 0,2973 ha žemės, atkuriant teisę į 0,15 ha žemės (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14-15). Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad šis žemės sklypas buvo įregistruotas 2020-02-24 (e. b. l. 17-18). Nekilnojamo turto registro įrašu nustatyta, kad į šį žemės sklypą buvo įregistruotos nuosavybės teisės V. S., V. M., O. M. po ¼, o ¼ žemės sklypo nėra niekam įregistruotos nuosavybės teisės (e. b. l. 19-20 l.). Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjo motina L. U. pagal įstatymą priimdama palikimą po savo tėvo V. M. mirties, priėmė net tik esantį turtą, bet ir turtines teises į jį, t.y. turtinę teisę į žemės sklypą pagal Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr.39/2005-336, nepaisant, kad pats sklypas buvo įregistruotas tik 2020 m.. Pareiškėjas yra mirusiosios L. U. sūnus, todėl, kadangi mirusiosios palikimo niekas nėra priėmęs, jis turi teisę paveldėti jos turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nespręsdamas šio klausimo iš esmės, daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę paveldėti jo motinai L. U. priklausantį turtą, kadangi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė, kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu.

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Pareiškėjas kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad po jo motinos mirties jokio paveldėtino turto nebuvo, o žemės sklypas atsirado tik tada, kai buvo įregistruotos motinos tėvui atkurtos nuosavybės teisės jau po jo ir motinos mirties. Į turtą, kurį pretenduoja pareiškėjas, kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškia. Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad po L. U. mirties nebuvo jos palikimo, kurį galima būtų paveldėti, jos vardu nebuvo įregistruotas joks turtas, jos teisė į turto dalį buvo išviešinta tik 2020 m., apie ką sužinojęs pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, į paveldimą turtą niekam nėra įregistruotos nuosavybės teisės, į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5, 5.50, 5.57 straipsniai).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 8,76 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-329-1021/2021. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas J. A.