- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2-1907/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VS grupė“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Regitra“, uždaroji akcinė bendrovė „DnB NORD lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kernavės būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4139-611/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VS grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kernavės būstas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys valstybės įmonė „Regitra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „DnB NORD lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VS grupė“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia UAB „Kernavės būstas“ ir UAB „VS grupė“ sudarytą 2008-06-19 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.08-01, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 170 000 Lt ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas, sužinojęs apie reiškiamus teisme reikalavimus ir siekdamas išvengti jų patenkinimo, gali realizuoti, paslėpti savo turtą, dėl ko būtų panaikintos arba iš esmės apsunkintos galimybės įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, jei toks būtų priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui UAB „Kernavės būstas“ nuosavybės teise priklausantį 170 000 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti, o nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto nesant ar jo nepakankant, teismas areštavo ieškinio sumai atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, suteikiant atsakovui teisę vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas, kitais galimais atsakovo kreditoriais, esančiais pirmesnės nei ieškovas eilės išieškotojais, jei prievolių šiems kreditoriams įvykdymo terminas yra suėjęs, taip pat areštuojamą turtą naudoti išlaidoms, skirtoms įprastai įmonės veiklai vykdyti. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė. Pažymėjo, kad tiek ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, tiek atsakovo elgesys po civilinės bylos iškėlimo, t.y. kad teismo siunčiami procesiniai dokumentai jam neįteikiami jo buveinėje, atsakovo vadovas po procesinių dokumentų gavimo neatsiliepė, teismui kelia abejonių dėl atsakovo veiklos vykdymo tęstinumo ir turtinės padėties stabilumo ir tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo veiksmais ateityje bei patvirtina galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ateityje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Kernavės būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu šioje civilinėje byloje jau kartą buvo spręstas ir tuomet teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.Skundžiama nutartimi teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės remdamasis tuo, kad atsakovui neįteikiami procesiniai dokumentai ir, kad atsakovo vadovas po procesinių dokumentų gavimo neatsiliepė ir tai teismui sukėlė abejones dėl atsakovo veiklos vykdymo tęstinumo ir turtinės padėties stabilumo bei sudarė pagrindą abejoti atsakovo veiksmais ateityje. Atsakovas pažymi, kad jam procesiniai dokumentai kurį laiką nebuvo įteikiami, nes įmonė, stengdamasi išlikti sunkmečiu, laikinai nevykdė veiklos, todėl įmonės adresu nebuvo darbuotojų, kurie galėtų priimti siunčiamą korespondenciją. Atsakovas tik šiuo metu mėgina pradėti ir gaivinti su statybomis susijusią veiklą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas itin apsunkintų po sunkmečio atsigaunančios įmonės veiklos perspektyvas ar net galimai privestų prie bankroto.Ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo laikytina didele ieškinio suma, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas ar netaikymas neįtakoja paties sprendimo įvykdomumo. Iš ieškovo pateiktos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo įmonė slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „VS grupė“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos byloje aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Kernavės būstas“ pritaikytos 170 000 Lt dydžio sumos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentai. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti, būtent atsakovas.
Nagrinėjamu atveju ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra 170 000 Lt. Tokio dydžio prievolė juridiniam asmeniui gali būti laikoma didele. Tačiau, kaip minėta, ši suma vertintina ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgus į atsakovo finansinę padėtį. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio suma pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, nepateikė. Priešingai, iš atsakovo atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad įmonės veikla yra ribota, o finansinė padėtis yra prasta, nes apeliantas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas 170 000 Lt sumai itin apsunkintų įmonės veiklos perspektyvas ir galbūt privestų prie bankroto, kad įmonė veiklos laikinai nevykdė ir tik šiuo metu mėgina pradėti ir gaivinti su statybomis susijusią veiklą.
Apeliantas skunde nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje jau kartą buvo spręstas ir tuomet teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo panaikinta ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 15-16). Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti prašomą priteisti sumą atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, o pareiga įrodyti, kad prašoma priteisti suma nėra didelė (prezumpcijos paneigimas) tenka atsakovui. Šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įstatyme yra numatytos atitinkamos teisinės priemonės, kurių pagalba galima sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamas pasekmes (žr. CPK 146 straipsnio nuostatas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.