Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant I. Mečkovskajai,

dalyvaujant J. G., kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, pareiškėjai J. G., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovei J. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas darbuotojas 2011 m. gruodžio 7 d. surašė J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 158 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2011 m. gruodžio 7 d. tiriant pareiškėjos J. G. pateiktus faktinius duomenis buvo nustatyta, kad J. G. bendro naudojimo patalpose, esančius įrengimus naudojo ne pagal paskirtį šlapinosi ne į tam skirtą vietą, o į bendro vonios kambario kriauklę, tokiu būdu gadindamas bendro naudojimo įrengimus. Protokole konstatuota, kad šia veika J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 4 p. reikalavimus.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau - Komisija) 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

J. G. (toliau - Pareiškėja) su 2011 m. gruodžio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. TK16-134, nes mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo skunde nurodė, kad Administracinė komisija netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Nutarimas yra neatitinkantis LR ATPK 286 str. 1 d., nutarime nėra bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo. Taip pat, nepilnai suformuluota Administracinės komisijos nutarimų apskundimo ir vykdymo tvarka. Administracinė komisija vadovavosi tik J. G. realybės neatitinkančiomis, gynybinio pobūdžio, niekuo nepagrįstomis fantazijomis. Nenuodugniai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniais: visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Jos tėvas J. G. yra kas dieną geriantis degradavęs chroniškas girtuoklis, nesirūpina ir nesirūpino bendrais namais (duomenys neskelbtini) namai yra apleisti ir neprižiūrėti, santechnika yra pasenusi ir supuvusi, pro stogą sunkiasi vanduo, per visą savo gyvenimą niekada nesirūpino būsto remontu, bet kada gali trūkęs vandentiekis užpilti kaimynus. Gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nesirūpina savo elementaria higiena, jau daug metų nevalo dantų, prausiasi labai retai ir dalinai, neplauna rankų net prieš maistą, valgo iš vienos lėkštės su katėmis, leidžia joms vaikščioti ant stalų per puodus, lėkštes, per maistą. Pats vaikšto prisišlapinęs ir apsidergęs išmatomis, nuo jo sklinda negeri kvapai, taip pat nuo jo prasmirdę ir namai, tualetas, išteptas fekalijomis. Žmogus nuo kasdieninio girtuokliavimo yra visiškai degradavęs. J. G. savo daugkartinius neleistinus veiksmus sieja su sugadintu klozetu, savo ankstesniuose, užfiksuotuose administracinėje byloje, parodymuose teigia, kad klozetas buvo sugadintas vieną kartą ir šlapinosi į vonios kambario kriauklę tik vieną kartą. Nors šlapinimosi faktai yra užfiksuoti du, skirtingomis dienomis ir dviejų nufilmuotų epizodų įvykio dienų skirtingumą įrodo ne tik vonioje esančių daiktų skirtingas išdėstymas, bet ir paties J. G. skirtinga drabužių apranga. J. G. kartoja teisės pažeidimą ir toliau šlapinasi ne tam skirtoje vietoje, jausdamas nebaudžiamumą, asmeniškai iš jos tyčiojasi, sakydamas, kad jis kur norės ten ir šlapinsis savame bute. Akivaizdu ir savaime suprantama, kad vonios kambario kriauklė nėra pisuaras ar klozetas kurio paskirtis į jį šlapintis ar tuštintis. Dėl to, J. G. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 158 str. 1 d.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija atsiliepime pažymėjo, kad J. G., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2011 m. gruodžio 7 d.), tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (2011 m. gruodžio 20 d.) neneigė to fakto, kad bendro naudojimo patalpose esančius įrengimus, t. y. bendro vonios kambario kriauklę, panaudojo ne pagal paskirtį tačiau nurodė, kad tai įvyko 2010 m. gruodžio mėn. Jis paaiškino, kad bendro naudojimo patalpose esančius įrengimus, t. y. bendro vonios kambario kriauklę, panaudojimą ne pagal paskirtį lėmė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. tai, kad klozetas buvo sugadintas. Tuo tarpu J. G. teigimu J. G. veiksmai yra nevienkartiniai ir nesibaigiantys, kurie tęsiasi iki dabar. Kaip įrodymą pareiškėja pateikė vaizdo - garso medžiagą (CD-R), kurioje 2010 m. gruodžio mėn., t. y. prieš metus, buvo užfiksuotas bendro vonios kambario kriauklės panaudojimo ne pagal paskirtį faktas. Pareiškėja taip pat pateikė dokumentus: 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą Vilniaus r. PK VTS PP Rudaminos tyrėjui T. S., 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados raštą Nr. 10-57-S-36069 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo", Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartį, kurie yra susiję su minėtu 2010 m. gruodžio mėn. užfiksuotu faktu ir dėl kurio bet kokios išvados yra beprasmės, kadangi suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas (LR ATPK 35 str. 1 d.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, siekdami patikrinti informaciją, pateiktą Pareiškėjos 2011 m. lapkričio 11 d. skunde, 2011 m. gruodžio 7 d. nuvyko į įvykio vietą - į butą, esantį Statybininkų g. 1A-8, Nemėžio k., Vilniaus r., tačiau jokių administracinių teisės pažeidimų neužfiksavo. Pareiškėjos 2011 m. lapkričio 16 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. 2011 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-VT 115(14.6) buvo surašytas remiantis tik nepagrįstu pareiškėjos skundu. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija 2011 m. gruodžio 20 d., išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK13-134 aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių J. G. kaltę dėl LR ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja J. G. patvirtino skunde išdėstytus argumentus, paaiškino, kad nufilmuoti įvykiai yra 2010 m. gruodžio mėnesį. Tokie įvykiai kartojasi dažnai. 2010-12-03 kreipiausi į policiją. Laikmenoje užfiksuoti du šlapinimosi į kriauklę faktai, kurie padaryti 2010 12 03. Vėliau tą užfiksuoti sunkiau buvo. Tačiau J. G. ir toliau tai daro. Tėvas jai aiškina, kad gali „myžti“ savo namuose kur nori. Prieš jo sugyventinę net neturi gėdos. Palaiko savo skundą, prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-12-20 nutarimą ir skirti J. G. piniginę baudą.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovė J. B. teismo posėdyje prašo skundą atmesti, nes komisija jokių pažeidimų nenustatė ir priėmė teisėtą nutarimą. Jos manymu J. G. neteisėtai laiko save nukentėjusiąja.

Skundas atmestinas.

LR ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų, ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2011 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. buvo surašytas remiantis pareiškėjos 2011 m. lapkričio 16 d. skundu, kurį pareiškėja iš esmės grindžia vaizdo - garso medžiagoje 2010 m. gruodžio mėn. užfiksuotu bendro vonios kambario kriauklės panaudojimo ne pagal paskirtį faktu. J. G., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (2011 m. gruodžio 7 d.), tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (2011 m. gruodžio 20 d.), tiek nagrinėjant skundą teisme neneigė to fakto, kad bendro vonios kambario kriauklę panaudojo ne pagal paskirtį tačiau nurodė, kad tai įvyko 2010 m. gruodžio mėn. Jis paaiškino, kad bendro vonios kambario kriauklę, panaudojimą ne pagal paskirtį lėmė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. tai, kad klozetas buvo sugadintas, jis buvo pilnas tamsių pūtų. Santykiai su dukra tokie, nes ginčas vyksta dėl jo namo dalies. Viskas buvo gerai iki 2007 m. birželio mėnesio. Dukros sugyventinis G. A. pareikalavo, kad jis perrašytų butą pastarajam, o jis pasakė, kad dar nemiršta ir nedovanos niekam savo buto. Ginčai visi dėl buto ir sodo. 2010-12-03 buvo priverstas šlapintis į kriauklę. Daugiau tokių atvejų nebuvo.

Tuo tarpu J. G. teigimu J. G. veiksmai nevienkartiniai ir nesibaigiantys, kurie tęsiasi iki dabar, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių J. G. kaltę dėl LR ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, išskyrus minėtą vaizdo - garso medžiagą, ji nepateikė.

Kaip įrodymą pareiškėja pateikė vaizdo - garso medžiagą (CD-R), kurioje 2010 m. gruodžio mėn., t. y. prieš metus, buvo užfiksuotas bendro vonios kambario kriauklės panaudojimo ne pagal paskirtį faktas. Pareiškėja taip pat pateikė dokumentus: 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškimą Vilniaus r. PK VTS PP Rudaminos tyrėjui T. S., 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo", Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartį, kurie yra susiję su minėtu 2010 m. gruodžio mėn. užfiksuotu faktu.

Nagrinėjamu atveju J. G. savo skundą iš esmės grindžia 2010 m. gruodžio mėn. galimai padarytu gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, galimai padaryto pažeidimo padarymo data laikytina 2010 m. gruodžio mėn. Sutinkamai su LR ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti prasidėjo nuo galimai padaryto pažeidimo padarymo datos, t. y. 2010 m. gruodžio mėn. ir baigėsi 2011 m. birželio mėn. Byloje nėra jokių duomenų, kad LR ATPK 35 straipsnyje numatytas 6 mėnesių terminas iki 2011 m. birželio mėn. būtų buvęs pratęstas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad klausimas dėl J. G. 2010 m. gruodžio mėn. pažeidimo padarymo ar nepadarymo negali būti sprendžiamas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie J. G. 2010 m. gruodžio mėn. galimai padarytą pažeidimą yra beprasmės, nes jis nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos.

Pareiškėja 2011 m. gruodžio 23 d. skunde taip pat nurodė, kad ne dėl savo kaltės prarado galimybę dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. TK13-134 nagrinėjime. Pareiškėja mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji yra nukentėjusioji.

LR ATPK 273 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, institucija nagrinėjanti bylą turi nustatyti, ar administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala konkrečiam subjektui ir užtikrinti, kad toks asmuo būtų informuojamas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija žalos padarymo pareiškėjai fakto nenustatė, pati pareiškėja nenurodė, kad jai buvo padaryta LR ATPK 273 straipsnyje nurodyta žala ir neprašė pripažinti ją nukentėjusiąją, todėl pareiškėja nebuvo laikoma nukentėjusiąją LR ATPK 273 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, Komisija neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje nutarčių yra nurodęs, kad nukentėjusiuoju asmuo negali būti pripažintas vien dėl to, kad jis turi ryšį su administraciniu teisės pažeidimu (Lietuvos vyliausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-8629-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-7060-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-920/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje apibrėždamas asmenų, galinčių būti laikomais nukentėjusiaisiais, ratą taiko griežtas taisykles. Šio teismo 2010-01-15 nutartyje Nr. N-575-3030-10 buvo išaiškinta, kad LR ATPK 273 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Šioje teismo nutartyje apibrėžiant nukentėjusiuosius buvo įvertintas teisės norma ginamas objektas, bylos atveju - eismo saugumas. Iš to teismas darė išvadą, kad žala, dėl pažeidimo padarymo, kyla ginamam objektui, o ne atskiram asmeniui.

LR ATPK 158 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu žala daroma butų komunaliniam ūkiui ir tvarkymui, o ne atskiram asmeniui. Todėl pareiškėja, užfiksavusi galimai padarytą gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimą, negali būti laikoma nukentėjusiąja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas 2011-12-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti ar panaikinti pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. G. skundo netenkinti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą