- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- I3-509-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02174-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Nataljos Zelionkienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. P. K. patikslintu skundu prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų pretendento į laisvas pareigūno pareigas atrankos komisijos 2019-06-13 sprendimą Nr. 14/07K-1031 ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (b. l. 10-12).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019-06-13 jis dalyvavo atrankoje į laisvą pareigūno vietą Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN). Marijampolės pataisos namų pretendento į laisvas pareigūno pareigas atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija) priėmė sprendimą nevertinti pareiškėjo kandidatūros atrankoje, kadangi jis 2015 metais buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimų.
Nurodė, kad jis nuo 2006 metų dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, darbe buvo sąžiningas, savo pareigas atliko tinkamai, ne kartą buvo skatintas, tarnybinių nuobaudų neturėjo, tačiau dėl neapgalvoto elgesio ne tarnybos metu 2015 metais padarė administracinį nusižengimą ir buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 25-26) nurodė, jog su skundu nesutinka. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų. Šiuo atveju tokiais duomenimis laikytini duomenys apie pareiškėjo įvykdytą administracinės teisės pažeidimą, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatytas girtumas. Įvykdydamas šį teisės pažeidimą, pareiškėjas galėjo ir privalėjo numatyti, jog už tai jis gali būti atleistas ir tarnybos. Todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad į šį teisės pažeidimą nebus atsižvelgta, dalyvaujant atrankoje į laisvą pareigūno vietą Marijampolės PN.
Pažymėjo, jog pareiškėjo dėl padaryto administracinio nusižengimo negalima laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi savo veikla jis diskreditavo ir sumenkino valstybės tarnautojo reputaciją.
Atrankos komisija susipažino su Specialiųjų tyrimų tarnybos raštu ir priėmė sprendimą nevertinti pareiškėjo kandidatūros atrankoje, kadangi jis 2015 m. buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Remiantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į Statuto 9 straipsnio 1 dalies (pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos) reikalavimus, pareiškėjas neatitinka Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto (būti nepriekaištingos reputacijos) reikalavimų. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Marijampolės pataisos namų pretendento į laisvas pareigūno pareigas atrankos komisijos 2019-06-13 sprendimo Nr. 14/07K-1031, kuriuo nuspręsta nevertinti pareiškėjo, kaip kandidato į laisvą pareigūno vietą kandidatūros, kadangi jis 2015 metais buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-01-09 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų misterijos Lazdijų rinktinės vado 2015-01-08 įsakymu Nr. TE-1 atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) (b. l. 44 ). Pareiškėjas 2019-06-13 dalyvavo Marijampolės PN vykusioje atrankoje į laisvas 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (b. l. 4-5). Atrankos komisija, susipažinusi su Specialiųjų tyrimų tarnybos raštu (b. l. 46), nusprendė: nevertinti pareiškėjo kandidatūros atrankoje, kadangi pretendentas 2015 metais buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo. Atrankos komisija vadovavosi Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris numato, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis ankščiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardo žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veikos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas kaltu pažeminusiu pareigūno vardą. Atsižvelgiant į Statuto 9 straipsnio 1 dalies (pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos) reikalavimus, Atrankos komisija konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto (būti nepriekaištingos reputacijos) reikalavimų (b. l. 4-5).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2015-01-09 atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Pareiškėjas pretendavo užimti statutinio valstybės tarnautojo - Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.
Vidaus tarnybos statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus (Statuto 1 str.).
Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Statuto 9 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, jog pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis ankščiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardo žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veikos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas kaltu pažeminusiu pareigūno vardą (Statuto 9 str. 2 d. 3p.). Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ( Statuto 16 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjo skundo motyvas, jog 2019 metais jis turi būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl 2015 metais padaryto administracinio nusižengimo, vadovaujantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punktu, yra nepagrįstas.
VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai. Tačiau VTĮ 5 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo taikymą konkretiems subjektams. Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (VTĮ 5 str. 1d.). Šio straipsnio 6 dalies 10 punkte imperatyviai nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams. Taigi, ginčo situacijoje VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatos statutiniam valstybės tarnautojui nėra ir negali būti taikomos, jos gali būti taikomos tik tiems valstybės tarnautojams, kurie nėra nurodyti VTĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad VTĮ 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas valstybės tarnautojų sąrašas, kuriems šis įstatymas netaikomas, yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas.
Taigi, šioje ginčo situacijoje sprendžiant, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, būtina vadovautis minėtomis Statuto nuostatomis, kuriose imperatyviai nustatyta, jog pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos, o asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis ankščiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą. Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris neatitinka Statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad, prieš priimant pareiškėją į pareigas, Marijampolės PN turėjo teisinį pagrindą patikrinti, ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir gali dalyvauti Marijampolės PN vykdomoje atrankoje 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigoms užimti, o gavus informacijos, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, priimti sprendimą neleisti jam dalyvauti atrankoje į minėtas pareigas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas netenkintinas, Marijampolės pataisos namų pretendento į laisvas pareigūno pareigas atrankos komisijos 2019-06-13 sprendimas Nr. 14/07K-1031 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.