- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-1149-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03518-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Pagirių Nesta“
- Advokatai
- Eglė Akelė
- Kategorijos
- 14.4.5Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ atstovams advokatei Eglei Akelei ir J. K. B.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui L. U. (L. U.),
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pagirių Nesta“ (toliau – ir Bendrovė ar pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas ar atsakovas) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuria pareiškėjai UAB „Pagirių Nesta“ patvirtintas priskaičiuotas 135 181 Eur dydžio mokestis už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) padidintu tarifu. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad ji valstybinius gamtos išteklius – smėlį išgavo be leidimo, todėl mano, kad pareiškėjai nepagrįstai priskaičiuotas 135 181 Eur mokestis padidintu tarifu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) 2011 m. liepos 1 d. Bendrovei išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Prie šio leidimo pridėtoje išteklių naudojimo sutartyje (toliau – Sutartis) jokių žvyro ir / ar smėlio metinės gavybos apimties ir / ar panaudojimo ribojimų nenumatyta (8 – 9 punktai). Sutartyje yra tik pažymėta, kad kasybos darbus Bendrovė gali vykdyti turėdama patvirtintą išteklių naudojimo projektą (15 punktas).
Pareiškėja skunde paaiškina, kad išteklių naudojimo projektas yra rengiamas remiantis detalios geologinės žvalgybos duomenimis, kaip tai yra nurodyta Kietųjų iškasenų išteklių klasifikacijos 11 ir 21 punktuose. Šios žvalgybos metu yra įvertinamas naudingųjų išteklių klodas, esantis gręžiniuose / kasiniuose, apskaičiuojant naudingųjų išteklių tūrį pagal plokštumas tarp gręžinių / kasinių. Tokiu būdu detaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų ištekliai yra aprobuojami Lietuvos geologijos tarnybos, kuri juos įtraukia į Žemės gelmių išteklių registrą. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnyba suteikia kasybos sklypą pagal išteklių apskaičiavimo kontūrą, kuris patenka į galimą disponuoti žemės sklypą.
Pareiškėja pažymi, kad gamtoje griežtai apibrėžtų gamtinių išteklių klodų plokštumų nebūna. Tik kasybos darbų metu realiai paaiškėja, kaip faktiškai yra išsidėstę ištekliai. Vadovaujantis Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“, 24 punktu, yra atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne (asloje) išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Pareiškėja tvirtina, kad geologinių išteklių prieaugį deklaravo, mokesčius sumokėjo. Pareiškėjos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo už kasybos kontūro į gylį išgautą gamtinių išteklių prieaugį vertinti, kaip be leidimo išgautus gamtinius išteklius. Tuo labiau, kad nukrypimas nuo nustatyto gylio atsirado dėl natūraliai gamtoje susiformavusių išteklių (smėlio) pasiskirstymo netolygumų, kurių įvertinti išteklių naudojimo plano sudarymo stadijoje objektyviai nebūtų galėję net ir specialistai, atlikę detalią išteklių geologinę žvalgybą. Teisės aktai neįpareigoja Bendrovės išteklių išgavimo darbų atlikimo metu matuoti pasiektą išgavimo gylį. Šiam tikslui yra reguliariai rengiami markšeideriniai planai, jau įgyvendinus tam tikrą išteklių išgavimo darbų etapą. Markšeiderinius matavimus Bendrovė atliko laiku.
Pareiškėja skunde pabrėžia, kad Bendrovė, išgaudama išteklių prieaugį, vykdė Žemės gelmių įstatymo 2 punkte nustatytą reikalavimą naudoti gamtos išteklius racionaliai ir kompleksiškai. Pareiškėjos nuomone, valstybė įpareigoja pareiškėją organizuoti išteklių gavybą tokiu būdu, kad būtų išgauta kuo daugiau gamtinių išteklių, paliekant kuo mažiau išteklių nuostolių.
Pareiškėja skunde tvirtina, jog Bendrovei pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga. Bendrovė gamtos išteklius išgavo turėdama leidimą, išgautus gamtos išteklius deklaravo, jų nenuslėpė, sumokėjo mokesčius, mokestinės naudos nesiekė, bendradarbiavo su institucijų atstovais. Pareiškėjos teigimu, valstybės biudžetas žalos dėl pareiškėjos veiksmų nepatyrė, žalos aplinkai nepadarė (el. byla, I tomas, b. l. 1-9).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pagal Markšeiderinius planus, atliktus laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d., nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 4 d., Bendrovė, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes, vietoje, kur vykdė gamtinių išteklių gavybą, neteisėtai, už 2011 m. liepos 1 d. leidime Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos geologijos tarnybos suteikto sklypo kasybos kontūro ribų iškasė 30 007 kub. m smėlio. Departamento teigimu, tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį bei 14 straipsnį.
Pažymi, kad pagal Žemės gelmių įstatymą išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o planas yra leidimo dalis. Atsakovo tvirtinimu, Bendrovė nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, nes Departamentas neturi teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu nustatytus mokesčius ar tarifus, nes Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnis sankcionavimo instituto nenumato. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Bendrovė skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti išimtį iš įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neprašo išdėstyti mokėjimą dalimis per tam tikrą laiko tarpą, ar atidėti mokėjimą, jei jai vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotą mokesčio sumą būtų sudėtinga sumokėti. Mano, kad Bendrovei paskaičiuota suma nėra nei neproporcingai didelė, nei nepagrįsta.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad markšeiderinis planas – tai pagrindinis dokumentas, kuriame užfiksuojamas tikslus per tam tikrą laikotarpį išgautų gamtos išteklių kiekis. Atliekant patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, lyginami markšeideriniame plane nurodyti išgautų gamtos išteklių kiekiai su Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotais kiekiais. Tikrinant mokestį, patikrinama, ar deklaruotas visas išgautas išteklių kiekis ir ar nėra išteklių, išgautų neturint leidimo. Visos šios aplinkybės atsispindi markšeideriniame plane.
Departamento nuomone, pareiškėjos siekis išvengti įstatymu nustatyto mokesčio yra nesuderinamas su visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, o pačios pareiškėjos pasirinktas elgesys negali būti toleruojamas ir Bendrovė dėl šio elgesio modelio negali išvengti mokestinės prievolės (el. byla, I tomas, b. l. 49-55; II tomas, b. l. 23-29).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba su pareiškėjos skundu sutinka, prašo skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą panaikinti. Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 39, nurodyta, jog detali žvalgyba yra detalus naudingųjų iškasenų telkinio tyrimas, leidžiantis nustatyti telkinio formą, dydį, sandarą, naudingosios iškasenos kiekį, rūšį ir kokybę bei šių parametrų kaitą. Detali žvalgyba atliekama, vadovaujantis geologinio tyrimo darbų vykdymo metodika, išdėstyta mokslinėje – techninėje literatūroje, šiuos darbus atlieka atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčios įmonės arba asmenys, veikiantys pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Pirminiai faktiniai duomenys apie detaliai žvalgomą telkinį gaunami iš gręžinių, kurių išdėstymo tinklą tyrimo plote parenka tyrimų vykdytojas. Paprastai detalios žvalgybos etape gręžiniai išdėstomi 100 x 100 m tinklu, esant sudėtingoms geologinėms sąlygoms atskirose tiriamo ploto dalyse, šis tinklas tyrimo darbų vykdytojo sprendimu gali būti sutankinamas iki 50 x 50 m.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinys yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini) upių senslėnio II terasėje. Telkinio naudingąjį klodą sudaro senojo aliuvio ir fliuvioglacialinės smėlio – žvyro nuogulos, kurioms būdinga tolygi storių kaita vertikaliame pjūvyje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę gręžiniai, skirti telkinio geologinei sąrangai nustatyti, didžiojoje tyrimų ploto dalyje yra išdėstyti 100 x 100 m atstumu. Pradinis detaliai išžvalgyto telkinio plotas sudarė 339,5 ha, patvirtintų smėlio išteklių kiekis - 5 694 tūkst. kub. m, žvyro išteklių kiekis – 17 509 tūkst. kub. m. Detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio storis kinta nuo 1,3 iki 13,2 m, naudingojo sluoksnio pado peraukštėjimas telkinio ribose siekia 18 m, peraukštėjimas tarp gretimų gręžinių atskirais atvejais sudaro iki 6,5 m. Detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktas naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo gylis tarp gręžinių, išsidėsčiusiuose telkinio plotuose, buvo nustatytas, sujungiant tiesia linija faktiniuose tyrimo taškuose gautus duomenis. Toks naudingojo klodo geometrizavimas yra pakankamas, siekiant išsamiai apibūdinti naudingųjų iškasenų telkinio geologinę sąrangą, tačiau jis daugeliu atveju neatspindi faktinių klodo slūgsojimo ribų.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime nurodo, kad detaliai išžvalgyti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio ištekliai patvirtinti Geologijos valdybos prie buvusios LTSR Ministrų Tarybos Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1975 m. balandžio 29 d. posėdyje. Posėdžio protokole pažymėta, jog pasirinktas žvalgybos taškų tinklo tankumas yra pakankamas pramoninių kategorijų ištekliams apskaičiuoti, pasirinkta prabavimo metodika ir paimtas prabų kiekis išsamiai apibūdina naudingojo sluoksnio kokybinius parametrus.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime pažymi, kad pakartotinis Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio išteklius 71,0 ha plote išduotas Bendrovei 2011 m. liepos 1 d., išteklių naudojimo projektas buvo parengtas 1979 metais, kuomet telkinio išteklius naudojo dvi įmonės. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) telkinio išteklius naudoja trys įmonės, visų šių įmonių išteklių naudojimo sutartyse yra įrašyta sąlyga – išvengti išteklių nuostolių kasybos sklypo dalyse, besiribojančiose su kitų naudotojų kasybos sklypais.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) telkinio detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių Bendrovei skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, šie duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus betarpiškai vykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Pažymi, kad kasybos metu gali būti aptinkami tiek naudingojo klodo pado pažemėjimai, tiek paaukštėjimai. Pastaruoju atveju neišgauti naudingojo sluoksnio ištekliai būtų apskaityti kaip eksploataciniai naudingosios iškasenos nuostoliai.
Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime atkreipia dėmesį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) telkinio markšeideriniuose planuose, apimančiuose 2017 m. birželio 29 d. – 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 19 d. – 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. birželio 26 d. – 2019 m. sausio 4 d. apskaitomus laikotarpius išskirti atitinkamai 0,12, 0,08 ir 0,62 ha gavybos už kasybos sklypo ribų ploteliai yra išsidėstę karjero dugne esančiose telkinio dalyse, į kurias nepatenka detalios žvalgybos gręžiniai. Apskaičiuotas vidutinis naudingojo sluoksnio, papildomai išgauto žemiau už detalios žvalgybos metu nustatytą sluoksnio pado slūgsojimo gylį, storis ploteliuose sudaro atitinkamai 0,9, 1,3 ir 1,0 m, bendras ploteliuose išgauto naudingojo sluoksnio kiekis - 8745 kub. m. Išgauti papildomi smėlio ištekliai apskaityti ir šių išteklių gavyba deklaruota kaip telkinio geologinių išteklių prieaugis Bendrovės teiktose Lietuvos geologijos tarnybai 2017 metų IV ketvirčio ir 2018 metų II, IV ketvirčių kasybos ataskaitose. Pažymi, kad ploteliuose žemiau kasybos sklypo kontūro išgautas naudingojo sluoksnio kiekis sudaro iki 1-2 % nuo bendro apskaitomu laikotarpiu išgauto naudingojo sluoksnio kiekio.
Lietuvos geologijos tarnybos įsitikinimu, Bendrovės veiksmai, išgaunant smėlio išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu Bendrovei suteikta teisė naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio naudingojo sluoksnio išteklius, kurie vertikaliame pjūvyje yra natūraliai apriboti dangos pado ir aslojančių nuogulų kraigo kontaktais. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, Bendrovė yra suinteresuota eksploatacijos eigoje nuolat stebėti šių kontaktų slūgsojimo gylius, kadangi priešingu atveju būtų patiriami nepagristi nuostoliai dėl neišgauto naudingosios iškasenos kiekio arba pabloginama išgautos žaliavos kokybė, užteršiant ją dangos ar aslos nuogulomis.
Lietuvos geologijos tarnybos teigimu, Bendrovė išgavo, apskaitė ir deklaravo išimtinai valstybės nuosavybei priklausančius jai leidimu suteikto naudoti telkinio išteklius. Tuo atveju, jeigu žemiau žvalgybos metu nustatyto kontūro slūgsantys ištekliai nebūtų išgauti, jie būtų buvę negrąžinamai prarasti, o valstybė nebūtų gavusi už šiuos išteklius nustatyto dydžio mokesčių. Mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (el. byla, I tomas, b. l. 112-114; II tomas, b. l. 5-7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje skundą prašė atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl didesnio mokesčio tarifo už išgautą gamtos išteklių kiekį taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad UAB „Pagirių Nesta“ Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. (duomenys neskelbtini), suteikta teisė nuo 2011 m. liepos 8 d. naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį, (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinių išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas (el. byla, I tomas, b. l. 28, 88, 115; II tomas, b. l. 8, 62).
Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartis sudaryta 2011 m. liepos 1 d., kuri galioja nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2024 m. liepos 23 d. (el. byla, I tomas, b. l. 29-37, 89-90, 116-118; II tomas, b. l. 9-11, 63-64).
Departamento pareigūnai atliko UAB „Pagirių Nesta“ planinį teminį mokesčio už 2014- 2018 metais išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2019 m. birželio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. D-18 (toliau – Patikrinimo aktas).
Patikrinimo akto išvadose be kita ko konstatuota, kad UAB „Pagirių Nesta“ be leidimo, už Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. Leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų ribų, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „Silikato karjeras“ skirtame kasybos sklypo ribose neteisėtai iškasė 4325 kub. m žvyro ir 22360 kub. m smėlio, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. už kasybos sklypo ribų neteisėtai iškasė 7920 kub. m žvyro ir 1027 kub. m smėlio, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. sausio 4 d. už kasybos sklypo ribų neteisėtai iškasė 6620 kub. m smėlio. Patikrinimo akte nurodyta, kad tuo Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio reikalavimus (el. byla, I tomas, b. l. 14-19, 60-65; II tomas, b. l. 34-39).
Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pritaikė didesnio mokesčio tarifą ir Bendrovei už be leidimo išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017 metų IV ketv., 2018 metų II ir IV ketv. apskaičiavo 197 737 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10.
Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto (el. byla, I tomas, b. l. 27).
Departamentas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti Patikrinimo aktą ir patvirtino Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis į už be leidimo išgautus 28 909 kub. m gamtos išteklius – smėlį ir 397 Eur už išgautus gamtos išteklius – požeminį vandenį (el. byla, I tomas, b. l. 39-41, 56-58; II tomas, b. l. 30-31).
Kaip matyti iš Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Departamentas, perskaičiuodamas mokesčius, atsižvelgė į Bendrovės Departamentui 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01-76 pateiktas pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. D-18 (kasybos dalies), įvertino Bendrovės pateiktą 2018 m. gegužės 22 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2, sudarytą 2018 m. gegužės 22 d. tarp UAB „Pagirių Nesta“ ir UAB „Silikato karjeras“, kuria šalys susitarė, kad (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinį besiribojančiose kasybos sklypo ribose darbai bus vykdomi išvengiant išteklių nuostolių kasybos šlaituose, dėl ko UAB „Pagirių Nesta“ iškasė 3887 kub. m žvyro ir 1098 kub. m smėlio. Be to, Departamentas įvertino ir tai, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. 438 kub. m žvyro (plotas 795 kv. m 0,08 ha) ir 7920 kub. m žvyro (plotas 1579 kv. m 0,16 ha) iškasė nepažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. D1-145 „Dėl Žemės gelmių naudojimo planų regimo taisyklių patvirtinimo“ 44 punkto reikalavimų ir Lietuvos geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. Leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų.
Bendrovė nesutinka su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria jai apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis į už be leidimo išgautus 28 909 kub. m gamtos išteklius – smėlį.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Mokesčio už smėlio išteklių iškasenas nustatytas 0,44 Eur tarifas (Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priedas).
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, atsakovas didesnį mokesčio tarifą Bendrovei pritaikė už be leidimo išgautą 28 909 kub. m smėlio kiekį (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinyje.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinyje, esančius smėlio išteklius naudojo pagal Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartį, sudarytą 2011 m. liepos 1 d.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, aplinkybę, kad Bendrovė neteisėtai, t. y. be leidimo iškasė 28 909 kub. m smėlio, atsakovas įrodinėja markšeideriniais planais, kuriuose Bendrovė nurodė, kad 28 909 kub. m smėlio išgavo už išteklių kontūro.
Išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekio apskaičiavimą reglamentuoja Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Ginčo laikotarpiui yra aktuali Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius. Pagal Taisyklių 5.2 punktą markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus. Naudingojo sluoksnio išteklių kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iškasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markšeiderinio plano duomenis (Taisyklių 21 punktas).
Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Taigi, Bendrovė makšreidariniuose planuose deklaravusi 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinyje, Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutarties, sudarytos 2011 m. liepos 1 d., sąlygų nepažeidė ir 28 909 kub. m smėlio išteklių išgavo turėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimą.
Atsakovo argumentas, jog Bendrovė, vykdydama išteklių gavybą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinyje dėl 28 909 kub. m smėlio išteklių prieaugio turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, yra teisiškai nepagrįstas, o atsakovo išvada, kad Bendrovė 28 909 kub. m smėlio kiekį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio telkinyje išgavo be leidimo, yra nemotyvuota.
Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Bendrovė nevykdė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 ((Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 53 ir 54 punktuose numatytų pareigų, nėra. Kaip matyti iš makšreidarinių planų, Bendrovė išgautą smėlio kiekį deklaravo. Byloje ginčo, jog Bendrovė už išgautą smėlio kiekį sumokėjo nustatytą mokestį, nėra. Todėl atsakovas, apskaičiuodamas Bendrovei mokestį už 28 909 kub. m smėlio kiekį, nepagrįstai taikė koeficientą 10, numatytą Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamento 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Bendrovei apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus 28 909 kub. m gamtos išteklius – smėlį, yra nepagrįsta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą pateikė teismo posėdžio metu.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).
Pabrėžtina, kad: 1) gali būti atlyginamos tik su administracinės bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu (nagrinėta byla) susijusios išlaidos; 2) priteistinos tik būtinos išlaidos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjos pridedamos detalizuotos jai suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (toliau – Ataskaita) matyti, kad pareiškėja patyrė 2 749,12 Eur išlaidų, kurias sudaro užmokestis advokatui už skundo parengimą, komunikaciją su klientu, komunikaciją su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokestinė prievolės priverstinio išieškojimo procedūros sustabdymo, Departamento ir Lietuvos geologijos tarnybos atsiliepimų bei teismo nutarčių peržiūra. Patirtos išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ADV Nr. 32338 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja administracinėje byloje atstovavo advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė Eglė Akelė pagal 2019 m. spalio 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos. Advokatė pareiškėjos vardu parengė ir 2019 m. spalio 11 d. administraciniam teismui pateikė skundą dėl Departamento sprendimo. Iš Ataskaitos turinio matyti, kad skundo rengimo stadijoje advokatė komunikavo su klientu, derino su juo galutinę skundo versiją. Šios paslaugos laikytinos neatskiriama skundo parengimo dalimi, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Remiantis Ataskaita, skundo parengimo teisinė paslauga (įskaitant komunikaciją su klientu ir komunikaciją su Valstybine mokesčių inspekcija) įvertinta 2 710,40 Eur (su PVM).
Teismo vertinimu, advokatės komunikavimo su Valstybine mokesčių inspekcija dėl mokestinės prievolės priverstinio išieškojimo procedūros sustabdymo teisinė paslauga nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, todėl išlaidos, patirtos dėl šios paslaugos suteikimo negali būti priteistos.
Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Kadangi procesiniai veiksmai (skundo surašymas) atlikti 2019 m. IV ketv. (skundas paduotas 2019 m. spalio 1 d.), aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 289,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali suma, pagal Rekomendacijas priteistina už skundo parengimą ir pateikimą yra 3 222,5 Eur (1289,00 Eur x 2,5). Pareiškėjos už skundo parengimą prašoma priteisti 2 710,40 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitoje į šią sumą įtrauktas ir užmokestis už advokatės komunikavimą su Valstybine mokesčių inspekcija (su bylos procesu nesusijusios išlaidos), neišskiriant šios paslaugos ir jai sugaišto laiko, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, ši suma mažintina, pareiškėjai priteisiant 2 650 Eur skundo parengimo išlaidoms atlyginti.
Ataskaitoje įvardintos Departamento ir Lietuvos geologijos tarnybos atsiliepimų ir teismų praktikos peržiūros ir komunikacijos su kliento teisinės paslaugos laikytinos pasirengimo teismo posėdžiui dalimi.
Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Šiuo atveju taip pat aktualus ir Rekomendacijų 9 punktas, kuriame nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojama laikas apvalinamas; iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Ataskaitoje nurodyta, kad nurodytų teisinių paslaugų suteikimas truko 20 min., todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu, išlaidos už šias paslaugas nepriteistinos.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, pareiškėjos naudai iš atsakovo Departamento priteisiant 2 650 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. AS-60 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Pagirių Nesta“ apskaičiuotas 135 181 Eur mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius – 28 909 kub. m smėlį.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Pagirių Nesta“ naudai iš Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 650 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.