Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. lapkričio 6 d. Utenos raj. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 286 str. viešaisiais darbais 6 mėnesiams; 2) 2) 2017 m. birželio 6 d. Utenos raj. apyl. teismo pagal BK 284 straipsnį 6 MGL (226 eurų) dydžio bauda; 3) 2018 m. liepos 5 d. Utenos apyl. teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2017 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 60 parų areštu ir 6 MGL (226 eurų) dydžio bauda; 4) 2019 m. vasario 11 d. Utenos apyl. teismo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir subendrinus su 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 MGL (226,00 eurų) dydžio bauda, 2020 m. lapkričio 17 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi neišieškota 6 MGL (226,00 eurų) dydžio bauda pakeista 36 valandų trukmės viešaisiais darbais, bausmę atlikęs 2021 m. gegužės 26 d.; 5) 2024 m. balandžio 18 d. Utenos apyl. teismo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. J. 2024 m. balandžio 21 d. apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu tyčia K. K. trenkė dešinės rankos delnu 3 kartus į galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo nuėjęs pas kaimynę N. Š. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo dar viena kaimynė ir K. K., kuris buvo pavogęs iš N. Š. 50 eurų. Jam N. Š. skundėsi dėl vagystės, prašė pakalbėti su K. K., kad grąžintų pinigus. Jis su visais vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir jis K. K. trenkė delnu tris kartus į veido sritį. Ligonių kasos ieškinį 25,05 eurų pripažįstu.

3. Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 21 d. ryte kartu su N. Š., pastarosios bute, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė kita kaimynė N.. Apie 16.00 val. į N. Š. butą atėjo akivaizdžiai neblaivus E. J. ir pareiškė pretenzijas dėl pinigų, kuriuos jis skolingas N. Š.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. J. jam sėdint ant lovos pasilenkė prie jo ir suėmė už rankų bei trenkė dešinės rankos delnu 3 kartus į galvos sritį. Momentinį skausmą jautė tada, kai E. J. delnu trenkė jam į galvos sritį. Civilinio ieškinio nereiškia, E. J. atleidžia (t. 1, b. l. 10, 29-32).

5. Liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 21 d. bute alkoholį vartojo kartu su kaimyne N. B. ir K. K.. Į butą užėjo neblaivus E. J., kuris žodžiu užsipuolė K. K. moralizuodamas, jog negražu iš jos pasiimti pinigų ir jų negrąžinti. E. J., priėjęs prie ant lovos sėdėjusio K. K., stovėdamas priešais jį, rankomis pastūmė. E. K. atsilošė, nugriūdamas nugara ant lovos. E. J. sugriebė rankomis K. K. už riešų ir jį laikė bei toliau pykosi dėl negrąžinamų pinigų. Ji, būdama nusisukusi, išgirdo 2 pliaukštelėjimus, tarsi delnu būtų pliaukštelėta į kietą kūno dalį, į galvą. Suprato, kad E. J. trenkė K. K. (t. 1, b. l. 47-50).

6. Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdo pliaukštelėjimo garsą ir suprato, kad E. J. trenkė ranka K. K., kur tiksliai pataikė – nematė, tik matė, kad K. K. delnais prisidengė veidą (t. 1, b. l. 53-56).

7. 2024 m. balandžio 21 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams, (duomenys neskelbtini), prie namo stovėjo K. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, ant jo kaklo dešinės pusės matėsi odos paraudimas (t. 1, b. l. 9-12).

8. Apžiūrėjus VšĮ „Utenos ligoninės" K. K. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. M1-24/5202, joje užfiksuotas kvietimas pas pacientą K. K., adresu (duomenys neskelbtini), atvykimo laikas – 16.52 val., pristatymo į ligoninę laikas – 17.05 val., nurodyta informacija - prieš pusvalandį sumušė pažįstami asmenys. Trenkė per galvą, smaugė. Skundžiasi galvos svaigimu. Fiksuota preliminari diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. VšĮ „Utenos ligoninės" medicinos dokumentų išraše/siuntime, sudarytame 2024 m. balandžio 21 d., 17.05 val. K. K. fiksuota klinikinė diagnozė - galvos sumušimas, girtumas. Teismo medicinos ekspertė, atlikusi dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą nurodydama, kad K. K. VšĮ „Utenos ligoninėje“ diagnozuotas galvos sumušimas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojamas (t. 1, b. l. 58-59).

9. 2024 m. balandžio 21 d. policijos pareigūnų tarnybinėmis kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip K. K. pareigūnams nurodė, kad jį daužė, smaugė, kad jam skaudėjo bei kokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu: „...apžergęs galvą ir delnais visaip, smaugia“. E. J. policijos pareigūnams teigė, kad „...jis mane pirmas ir nugesinau biški“ (t. 1, b.l. 85-87).

10. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis konflikto metu sudavė nukentėjusiajam K. K. delnais tris smūgius į galvą. Nukentėjusiajam sužalojimas nekonstatuotas, tačiau jis parodė, kad tokiais smurtiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė jam fizinį skausmą. K. K. dėl kaltinamojo prieš jį pavartoto fizinio smurto iš karto, t. y. 2024 m. balandžio 21 d., 16.42 val., pranešė policijai nurodydamas, kad kaltinamasis jį smaugė bei delnais daužė per galvą (t.1, b.l. 79-83). Nukentėjęs tokias pačias aplinkybes nurodė ir pagal jo pareiškimą atvykusiems policijos pareigūnams bei vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tik paneigė aplinkybę, kad kaltinamasis jį smaugė. Kaltinamasis pripažįsta trenkęs nukentėjusiajam delnu tris kartus į veido sritį. Tokie smurtiniai kaltinamojo veiksmai be abejonės nukentėjusiajam turėjo sukelti fizinį skausmą. Nukentėjęs parodo, kad skausmas buvęs momentinis. Skausmo ilgalaikiškumas neturi reikšmės veikos kvalifikacijai. E. J. veika dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam sudaro BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

11. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė būdamas recidyvistas.

12. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad E. J. linkęs daryti tyčines pavojingas nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinasi į brangiausią žmogaus turtą – sveikatą ir dėl to yra pavojingas visuomenei.

13. E. J. baustas administracine tvarka, iš jų už smulkias vagystes, girto pasirodymą ar alkoholio vartojimą viešoje vietoje, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei kitus teisės pažeidimus (t.1, b.l.145-160).

14. Iš E. J. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis reikiamų išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, nes nuolat daro tyčinius nusikaltimus, administracinius nusižengimus, nedirba, darbo neieško (t.1, b.l.141-142).

15. E. J. padarė tyčinį baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

16. Įvertinus neigiamus E. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgiama ir į tai, kaltinamasis šios veikos iš anksto neplanavo, nusikaltimas buvo spontaniškas ir sunkesnių pasekmių nesukėlė, nukentėjęs jam atleido. Išdėstytais motyvais kaltinamajam, kaip recidyvistui, skirtina arešto bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į daugiau jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, minėtus asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas didesnis nei šios bausmės už nusikaltimą vidurkis (BK 61 straipsnis).

17. E. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir arešto bausmės vykdymą atidėti, kadangi aukščiau aptarti neigiamai jį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹str.).

19. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 25,05 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas įrodymais (t.1, b.l.96-99), kaltinamasis jį pripažįsta ir tenkinamas visa apimtimi.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

20. Vaizdo įrašai paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kaltinamajam E. J. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės 60 parų arešto pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

Nuteistasis E. J. ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisės po 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, jei nebus paduotas apeliacinis skundas) privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, Kaunas, Technikos g. 34, LT-51334, tel. + 370 37 452 371, el. paštas: kaunas@kalejimai.lt.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Priteisti iš E. J. 25,05 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buv. Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Vaizdo įrašus palikti saugoti byloje, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

E. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.