Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Jurkevičiaus, nukentėjusiojo A. Č. ir jo įgaliotojo atstovo adv. K. Betingio skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. vasario 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00463-14 nutrauktas BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų R. K. ir R. D. kaltę. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusysis A. Č. BPK 214 str. 4 d. ir 5 d. nustatyta tvarka apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2016 m. sausio 7 d. nutarimu skundą patenkino (nutarime klaidingai nurodyta, kad buvo paduotas ir nagrinėtas nukentėjusiojo A. Č. atstovo adv. K. Betingio skundas, kadangi skundą padavė ir jį pasirašė pats nukentėjusysis A. Č., o ne jo atstovas), panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą. Nutarimas priimtas, vadovaujantis BPK 217 str., 63 str., 64 str., taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį nutarimą įtariamųjų R. K. ir R. D. gynėjas adv. M. Navickas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2016 m. vasario 8 d. nutartimi skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą. Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad:

1) pagal Prokuratūros įstatymo 15 str. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nėra aukštesnysis prokuroras Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui, todėl skundas dėl 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 str. nustatyta tvarka galėjo būti nagrinėjamas tik Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo,

2) nėra nustatyta naujų esminių aplinkybių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas galėjo būti atnaujintas BPK 217 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. Č. ir jo įgaliotasis atstovas adv. K. Betingis, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičius skundais prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. vasario 8 d. nutartį. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas yra aukštesnysis prokuroras Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui, ir turėjo visus įgaliojimus bei faktinį pagrindą panaikinti 2015 m. lapkričio 24 d. prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Skundai tenkintini.

Tvarką, kuria yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ir gali būti skundžiami neįsiteisėję sprendimai, susiję su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, reglamentuoja BPK 214 str. BPK 214 str. 1 d. nustato, kad BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu. BPK 214 str. 4 d. numatyta, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką reglamentuoja BPK 217 str. BPK 217 str. 1 d. nustato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. BPK 217 str. 2 d. nustato, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos, priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, prokuroro 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis A. Č. apskundė BPK 214 str. 4 d. ir 5 d. nustatyta tvarka, ginčydamas šio neįsiteisėjusio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nurodydamas kokias nors naujas esmines aplinkybes, kurios nebūtų buvę žinomos, priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, nagrinėdamas nukentėjusiojo skundą. Iš to seka, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nagrinėjamu atveju neturėjo įgaliojimų pats savo iniciatyva pakeisti nukentėjusiojo A. Č. skunde nurodytą prokuroro nutarimo apskundimo pagrindą, ir privalėjo skundą išnagrinėti BPK 214 str. nustatyta tvarka, o ne vadovaudamasis BPK 217 str.

Prokuratūros įstatymo 15 str. 1 d. reglamentuoja, jog aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai. Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d. nustato, kad generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ėjęs vyriausiojo prokuroro pareigas, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d. bei generalinio prokuroro įsakymais, 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-V-29 patvirtino prokurorų specializacijų baudžiamajame procese sąrašą, kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui V. Jurkevičiui pavesta prižiūrėti apygardos prokuratūros apylinkių prokuratūrų darbą, vykdyti aukštesniojo prokuroro funkcijas dėl apylinkių prokuratūrų prokurorų proceso veiksmų ir sprendimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia tvarka neprieštarauja Prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. nustatytai aukštesniųjų prokurorų gradacijai. Tuo pačiu nebelieka abejonių, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Jurkevičius yra aukštesnysis prokuroras Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui ir turėjo aukštesniojo prokuroro įgaliojimus nagrinėti nukentėjusiojo skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Taigi, nukentėjusiojo A. Č. BPK 214 str. 4 d. ir 5 d. nustatyta tvarka aukštesniajam prokurorui paduotą skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2016 m. sausio 7 d. nutarimu išnagrinėjo tam įgaliotas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Aukštesnysis prokuroras panaikino žemesniojo prokuroro nutarimą, nesutikdamas su žemesniojo prokuroro nutarime išdėstytais motyvais ir argumentais, o ne nustatęs kokias nors naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos ikiteisminį tyrimą nutraukusiam prokurorui. Todėl laikytina, kad šis skundas buvo išnagrinėtas BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, savo nutarime nurodydamas, kad nutarimas priimtas, vadovaujantis BPK 217 str., 63 str., 64 str., ir kad šis nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, šiuo aspektu netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą ir suklaidino proceso dalyvius tiek dėl priimto nutarimo procesinio pagrindo, tiek ir dėl galimumo jį skųsti. Vienok toks netinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas nepaneigia Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo įgaliojimų motyvuotu nutarimu (koks ir buvo priimtas) panaikinti žemesniojo prokuroro nutarimą ir nekeičia aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo esmės.

Kaip minėta, tuo atveju, kuomet aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti BPK 214 str. 3 d. numatyto proceso dalyvio skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, šis aukštesniojo prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu galimybės skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriuo patenkinamas skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. y. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinamas), BPK 214 str. 4 d. nenumato. Remiantis išdėstytu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. vasario 8 d. nutartis naikinama, o įtariamųjų R. K. ir R. D. gynėjo adv. M. Navicko skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo (kuris faktiškai yra priimtas BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka ir neskundžiamas) paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis BPK 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. vasario 8 d. nutartį.

Įtariamųjų R. K. ir R. D. gynėjo adv. M. Navicko skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo palikti nenagrinėtu ir procesą dėl šio skundo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.