Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-1701-904/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
e2YT-1701-904/2019
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00019-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
I. P., E. B., E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1701-904/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00019-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.20. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. P., E. B., E. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pagal pareiškėjos pareiškimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. sausio 17 d. iškelta civilinė byla. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio B. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai jį valdydama. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad mirus sutuoktiniui ji į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties liko žemės sklypas, kurį pareiškėja nuomoja ir kiti kilnojamieji daiktai. Nurodė, kad su sutuoktiniu turi vaikų.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys I. P., E. A. ir E. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš sutuoktuvių liudijimo (santuokos liudijimo) nustatyta, kad pareiškėja ir B. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad A. B. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas 2018 m. gegužės 15 d. panaudos sutarties pagrindu perduotas naudotis kitam asmeniui neatlygintinai.

Iš gyventojų registro išrašo nustatyta, kad B. B. nuo 1978 m. kovo 24 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad B. B. buvo sudaręs santuoką su A. B. – pareiškėja, turėjo du vaikus: I. P. ir sūnų B. B., kuris yra miręs.

Iš mirties liudijimo nustatyta, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po B. B. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio B. B. mirties ir toliau rūpinosi santuokoje įgytu turtu, tačiau dėl solidaus amžiaus, šiuo sklypu neatlygintai leidžia naudotis kitam asmeniui. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, todėl darytina išvada, kad pareiškėja palikimą priėmė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas