Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. G., išnagrinėjęs T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis galimai 2014 m. liepos 22 d. apie 19.20 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), koliojosi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie žmonių, rėkavo, t. y. tokiais veiksmais galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Liudytoja K. J. - G. nurodė, kad liepos 22 d. su vyru ir dviem mažamečiais vaikais važiavo dviračiais (duomenys neskelbtini) gatve pas kaimynus. Juos sustabdė L. D. su žmona. Jis paklausė, ar jie parašė skundą dėl šunų. Pasakė, kad taip. M. D. pasakė: ,,Jūs gal išprotėjote, ar jūs pilno proto, kaimiečiai, ką jūs čia rašinėjate“. Ji pasakė, kad jos vaikus ir ją pačią liepos 16 d. užpuolė jų šunys. Pasakė, kad kreipėsi į seniūniją, nes neapsitveria tvora, šunų nepririša. Jie atsakė, kad šunys neagresyvūs, kad ji nusišneka. Vyras bandė paaiškinti, kad vaikai maži, vaikas spiegia, vadinasi bijo. Konflikto metu nei iš vienos pusės nebuvo necenzūrinių žodžių, tik pakelti tonai. Vyrai vieną kartą pavadino kvailiu arba asilu.

Liudytojas K. J. nurodė, kad liepos 22 d. buvo pas dukrą, adresu (duomenys neskelbtini), kieme žaidė su anūkais. Jokio konflikto nematė ir negirdėjo.

Liudytojas R. Č. nurodė, kad kaimynai apsižodžiavo. Jis filmuotos medžiagos neturėjo, jam nepateikė. Pažeidėjas iš dalies pripažino savo klaidą, kad buvo konfliktas.

Liudytoja M. D. nurodė, kad pas juos atvažiavo seniūnė su pareiškimu, kad jų šuo užpuolė vaiką, suplėšė vaikui maikutę. Kitą dieną pareiškėjai važiavo su vaikais dviračiais. Ji su vyru buvo kieme, užkalbino juos, paklausė, ar tikrai jų šuo užpuolė. Nesulaukė atsakymo, buvo visaip vadinami. Jos vyrą T. G. vadino ,,d..., d.., d...“. Jie sakė, kad turi filmuotą medžiagą ir niekas vaiko neužpuolė. Dabar jau tvorą apsitvėrė.

Liudytojas L. D. nurodė, kad liepos 22 d. T. G. su žmona ir vaikais važiavo pro jų kiemą. Jis užkalbino T. G., nes šis juos apšmeižė dėl šunų, parašė skundą, kad pas juos yra keturi dideli šunys ir vienas apkandžiojo jų vaiką. Šuo buvo tik priėjęs ir pavizgino uodegą. T. G. užsipuolė, išvadino jį ,,d..., d..., d...“, buvo agresyvus. Jis gražiai norėjo išsiaiškinti, kodėl melagingai parašė. Nepavyko išsiaiškinti, jis tiesiog savo įrodinėjo, rėkė, vadino visokiais žodžiais.

Ištirta byloje surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), L. D. protokolas - pareiškimas (7 - 8 b. l.), R. B. paaiškinimas (11 b. l.), S. R. paaiškinimas (12 b. l.), T. G. paaiškinimas (13 - 14 b. l.), K. J. - G. paaiškinimas, skundas (15 - 16, 21 b. l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Rokų seniūnijos patikrinimo aktas (22 b. l.), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.

Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d., apie 19.20 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyko ginčas, tačiau, nors ir ginčas vyko viešojoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, jo metu riba, kada tokį ginčą galima laikyti chuliganišku, peržengta nebuvo. Tai patvirtina visų liudytojų apklausa.

Kad įvykio metu būtų vartoti necenzūriniai žodžiai, neginčytinais įrodymais nenustatyta, nes konfliktuojančios pusės pateikė priešingus paaiškinimus, kuriais vadovautis teismas neturi galimybės, nes kiekvienas davęs paaiškinimus (K. J. - G., M. D., L. D.) asmuo suinteresuotas savo pusės palaikymu, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais negali vadovautis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

T. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-6760-825/2014 T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.