Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. A. (S. A.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 291 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: 2017 m. liepos 16 d. apie 22 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos saugomame pasienio ruože, Šakių r., Slavikų sen. ribose, iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką Šešupės upe, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vedamas G. S. (G. S.) tarp valstybės sienos ženklų Nr. 310 ir 311 perplaukdamas iš Rusijos Federacijos teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su G. S. ir K. Z. (K. Z.) neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.S. A. pagal (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2017 m. liepos 16 d. apie 22.00 val. nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau eidamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol jį 2017 m. liepos 16 d. apie 23 val. 10 min. Šakių r., Slavikų sen., Žiūrių k. ribose sulaikė Pagėgių rinktinės pareigūnai, gabeno žinomai netikrą dokumentą - Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tame tarpe: Serija – (duomenys neskelbtini), Numeris - (duomenys neskelbtini), asmens duomenys: S. B.; gimimo data – (duomenys neskelbtini), galiojimas nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 11 d., atvaizduota savo paties - S. A. nuotrauka.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, S. A. buvo sulaikytas 2017 m. liepos 16 d. 23.10 val. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 20 dienų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kaltinamajam S. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams teismui nustačius, kad nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo pagrindas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.Kaltinamasis S. A. skunde prašo pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą.Kaltinamasis skunde nurodo, kad suėmimas jam taikomas per ilgai, ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė nepagrįstai ilgą laiką, nuolat pažeidžiamos kaltinamojo teisės. Kaltinamasis teigia, jog prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nuslėpė nuo teismo, kad kaltinamasis prašė politinio prieglobsčio, ikiteisminio tyrimo subjektai trukdė paduoti pareiškimą Migracijos departamentui, nors tai galėjo paneigti jo kaltę dėl BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo (vertime klaidingai nurodoma BK 261 straipsnio 1 dalis) padarymo.Dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kaltinamasis paaiškina, jog išmetė identifikacinės kortelės imitaciją dar iki jo sulaikymo, jos nepateikė, bet ji buvo rasta po šešių dienų po jo sulaikymo, laukuose. Kaltinamasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas suklastojo jo apklausos tekstą, o vertėja jam neteisingai išvertė. Dėl šios priežasties, kaltinamojo manymu, kaltinamas dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo yra ginčytinas.Kaltinamasis skunde nurodo, kad yra suimtas jau apie tris mėnesius, kas atitinka bausmę, kurią dažniausiai skiria už tokius nusikaltimus asmenims, kurie pirmą kartą įvykdė teisės pažeidimą Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad prokuroro tvirtinimas, jog kaltinamasis gali būti deportuotas, yra neteisingas, nes jo bylą nagrinės Migracijos departamente, nurodo galintis migrantų centre laukti bylos išnagrinėjimo.Skunde taip pat teigiama, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis teigė, jog G. S. turi psichinių sutrikimų, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėja ignoravo jo pareiškimus ir kategoriškai atsisakė kontaktuoti su šio asmens giminėmis tam, kad gautų reikalingas pažymas ir diagnozę. Kaltinamasis nurodo į prokuratūrą dėl šios problemos kreipęsis du kartus, tačiau G. S. sveikatos būklė buvo pradėta tikrinti tik dabar, o tai užtęs bylos nagrinėjimo teisme procesą neribotam laikui.Kaltinamojo teigimu, jis neturi pagrindo slėptis, nes bausmę jau yra atlikęs net jei teismas pripažintų jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaip alternatyvią kardomąją priemonę prašo skirti užstatą, kadangi jo šeima yra pasiruošusi jį sumokėti, kaip ir išlaidas jo pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.Kaltinamojo S. A. skundas atmetamas.Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog S. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo S. A., liudytojo A. V. parodymuose, 2017 m. liepos 16 d., 2017 m. liepos 17 d. tarnybiniuose pranešimuose, 2017 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokole ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo baudžiamojoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, kaltinamojo skundo argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, nėra vertinami ir dėl jų šioje nutartyje nebus pasisakoma. Kauno apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. S. A. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 291 straipsnio 1 dalyje ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Už abiejų nusikaltimų padarymą įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Remiantis kaltinamąjį charakterizuojančiais bylos duomenimis, Lietuvoje jis neturi jokių socialinių ryšių, gyvenamosios vietos, jo nesaisto darbo santykiai, kaltinamasis nurodė gyvenantis Rusijos Federacijoje. Remiantis byloje gautu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017 m. spalio 20 d. raštu, Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą nagrinėti kaltinamojo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tačiau sprendimas šiuo klausimu kol kas nėra priimtas. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašto matyti, kad kaltinamasis yra ne kartą prašęsis prieglobsčio įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, todėl galimai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad išėjęs į laisvę ir siekdamas išvengti prieš jį pradėto baudžiamojo proceso bei gręsiančios bausmės, kaltinamasis galėtų bandyti bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas nėra išnykęs.Kaltinamasis skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam yra taikoma jau ilgą laiką ir kad turėtų būti laikoma, jog jis jau yra atlikęs bausmę, kuri galėtų būti skirta už kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis prašo pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, pirmą kartą suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas 2017 m. liepos 18 d. Vadinasi, kaltinamasis, pratęsus jam šios kardomosios priemonės taikymą, suėmime bus laikomas kiek daugiau nei keturis mėnesius. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad tuo atveju jei kaltinamasis būtų nuteistas už abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, jau būtų atlikęs bausmę, numatytą atitinkamų BK straipsnių sankcijose. Galutinį sprendimą dėl bausmės (tuo atveju jei kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo) priima baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Taigi, bet kokios prielaidos dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio ar rūšies yra deklaratyvios ir vertinant kaltinamajam kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą nėra reikšmingos, nebent būtų konstatuota, kad kaltinamasis yra laikomas suėmime ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Vis dėlto, šiuo atveju kaltinamajam inkriminuojamo BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti skiriama šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, yra ketveri metai, taigi BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas dviejų trečdalių nuo maksimaliai gręsiančios bausmės suėmimo terminas nėra pažeistas.Kaltinamasis skunde taip pat neteisingai nurodo, jog dėl būtinybės nustatyti kaltinamojo G. S. sveikatos būklę, bylos nagrinėjimas teisme užsitęs neribotam laikui. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas teisme artėja prie pabaigos, iš įrašų informacinėje teismų sistemoje LITEKO matyti, kad 2017 11 03 teismo posėdyje numatyta ištirti rašytinę bylos medžiagą ir išklausyti baigiamąsias kalbas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimo teisme procesas buvo operatyvus ir kaltinamajam suėmimas nėra taikomas nepagrįstai ilgą laiką. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, įskaitant ir kaltinamojo prašomu skirti užstatu, BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu negali būti pasiekti. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindas, t. y., kad kaltinamasis išėjęs į laisvę galėtų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra išnykęs, todėl suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. A. (S. A.) skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi S. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.