Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-10-28 · Administracinė byla Nr. eI2-8396-342/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
eI2-8396-342/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01136-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž.N.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Lukas Pultaražinskas
Administracinė byla Nr. eI2-8396-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01136-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjai Ž.N., jos atstovui advokato padėjėjui Lukui Pultaražinskui,atsakovės atstovei Norai Venslovaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž.N. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž.N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-07-08 sprendimą Nr. 21R2-(AG2-107/15-2021) atsisakyti priimti skundą nagrinėti (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021-07-01 skundo priėmimo klausimą.

Nurodo, kad 2021-06-02 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos AVMI) pareiškėjai įteikė 2021-05-31 atsakymą į paklausimą NR. (27.4 MR)-D2-5994 (toliau – ir Klaipėdos AVMI aktas), kuriuo tiesiogiai pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Pažymi, kad vykdo veiklą – nuomoja nekilnojamojo turto objektus. Šios veiklos vykdymui buvo išduoti verslo liudijimai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad verslo liudijimai buvo išduoti su netinkamu kodu. Teigia, kad 2021-04-21 buvo įteiktas Klaipėdos AVMI nurodymas, kad pareiškėjos įsigytas verslo liudijimas yra netinkamas nuomos veiklai, kadangi šių patalpų paskirtis yra poilsio patalpoms. Nurodo, kad nesutikdama su tokiu Klaipėdos AVMI nurodymu, kreipėsi į Klaipėdos AVMI, prašydama išduoti 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. nuomai verslo liudijimus su tinkamu EVRK kodu. Paaiškina, kad 2021-06-02 buvo įteiktas Klaipėdos AVMI aktas, kuriame buvo paaiškinta, kad verslo liudijimo išdavimas už 2018-2020 m. su kitu EVRK kodu yra negalimas. Akcentuoja, kad nesutiko su Klaipėdos AVMI aktu bei pateikė skundą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2021-07-08 priėmė sprendimą Nr. 21R2-(AG2-107/15-2021) atsisakyti priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Komisijoje. Nesutinka su Komisijos sprendimu. Yra įsitikinusi, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, netinkamai motyvuotas bei prieštaraujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai.

Sutinka su Komisijos pozicija, kad mokestiniams ginčams yra taikoma privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra, tačiau mano, jog Komisija neteisingai nurodo, kad tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI kilęs ginčas yra mokestinis. Daro išvadą, jog egzistuoja dvi kumuliatyvios sąlygos, kurios yra privalomos norint teisinį ginčą kvalifikuoti mokestiniu. Pažymi, kad šiuo atveju, kaip ir nurodo Komisija, ginčas yra kilęs tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus. Tai yra viena iš privalomųjų sąlygų. Antroji sąlyga – ginčas turi būti kilęs dėl mokesčio sumos (mokėtinos arba grąžintinos). Mano, kad šiuo atveju ginčas kilęs tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI nėra siejamas su jokia mokėtina ar grąžintina mokesčio suma. Tvirtina, kad Klaipėdos AVMI nenurodė nei sumokėti mokestį, nei atsisakė grąžinti mokesčio permoką.

Daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI nėra laikomas mokestiniu ginču. Atkreipia dėmesį, kad minėtose bylose LVAT papildomai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas privaloma ikiteisminę mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, siekė, kad dėl įrodymų gausos, mokesčių ir delspinigių apskaičiavimų aritmetinio sudėtingumo, mokestinis ginčas, prieš patekdamas į teismą, būtų išnagrinėjamas bent vienos mokestinius ginčus nagrinėjančios ikiteisminės institucijos, kad įrodymai ir skaičiavimai būtų patikrinti specializuotas finansines ir teisines žinias turinčių specialistų. Teigia, kad ginče, kuris kilo tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI, nėra nei įrodymų gausos (iš esmės pridedamas tik skundžiamas Klaipėdos AVMI sprendimas ir pareiškėjos prašymas), nėra jokio mokesčių ar delspinigių apskaičiavimų, taip pat, nėra jokių aritmetinių Komisijos sprendimas privalo būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Komisijoje.

Mano, kad ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI, yra laikomas administraciniu ginču ir turi būti nagrinėjamas Komisijoje. Nurodo Argumentuoja, kad šiuo atveju konfliktas būtent ir yra laikomas administraciniu ginču, kadangi pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl dokumento išdavimo, tačiau Klaipėdos AVMI atsisakė išduoti pareiškėjos prašomą dokumentą.

Mano, kad šiuo atveju būtent ir susiklostė tokia situacija – Klaipėdos AVMI priėmė individualų administracinį aktą pareiškėjos atžvilgiu, o konkrečiai, atsisakė išduoti verslo liudijimą. Teigia, kad Klaipėdos AVMI savo sprendime atsisakyti išduoti verslo liudijimą dėl mokesčio sumos nepasisakė, todėl šis ginčas yra laikomas administraciniu, o ne mokestiniu ginču, ir privalo būti nagrinėjamas Komisijoje. Teigia, kad Komisija nepagrįstai riboja pareiškėjos teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Argumentuoja, kad ginčas kilęs tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI nėra laikomas mokestiniu ginču, todėl jam netaikoma privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Daro išvadą, kad pareiškėjos skundas centriniam mokesčių administratoriui būtų nepriimtas, motyvuojant tuo, kad šis ginčas nėra mokestinis. Akcentuoja, kad pareiškėjos skundo nepriima ir Komisija bei tokiu būdu yra ribojama pareiškėjos teisės į veiksmingą teisinę gynybą, kadangi patvirtinus ginčijamą sprendimą pareiškėjos skundas apskritai liktų nepateiktas ir nepriimtinas.

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu sutinka su skundo reikalavimais ir prašo panaikinti Komisijos sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nėra mokestinis. Argumentuoja, kad nėra priėmusi sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį pareiškėjai būtų naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat Klaipėdos AVMI nėra priėmusi sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Akcentuoja, kad tai skunde patvirtina ir pati pareiškėja, nurodydama, kad ginčas nėra siejamas su jokia mokėtina ar grąžintina mokesčio suma; Klaipėdos AVMI nėra nurodęs nei pareiškėjai sumokėti mokestį, nei atsisakęs grąžintino mokesčio permoką. Argumentuoja, kad ginčas tarp pareiškėjos ir Klaipėdos AVMI yra kilęs dėl Klaipėdos AVMI 2021-06-02 atsakymo į pareiškėjos paklausimą Nr. (27.4Mr)-D2-5994. Nurodo MAĮ 146 str., ABTĮ 2 str. 1 d.

Nesutinka su skundo argumentu, kad Klaipėdos AVMI 2021-06-02 atsakymas į paklausimą yra individualus administracinis aktas, t. y. pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti verslo liudijimą. Paaiškina, kad prašymą išduoti verslo liudijimą veiklai vykdyti, veiklos rūšiai 043 Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimui, pareiškėja pateikė 2021-04-28, ir šis prašymas buvo patenkintas, verslo liudijimas išduotas laikotarpiui nuo 2021-04-29 iki 2021-12-31. Mano, kad atsakymas į paklausimą yra informacinis pranešimas išnagrinėjus pareiškėjos 2021-05-18 per „Mano VMI” informacinę sistemą mokesčių administratoriui pateiktą paklausimą. Daro išvadą, kad kaip matyti iš „Mano VMI” išrašų, Klaipėdos AVMI pareiškėjai suteikė administracines paslaugas išdavė verslo liudijimus ir suteikė informaciją Atsakymu į paklausimą. Pažymi, kad verslo liudijimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797 patvirtintos Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Nurodo Taisyklių 23 p., 4 p., ir daro išvadą, kad pats gyventojas pasirenka kokiai rūšiai verslo liudijimą įsigyja. Akcentuoja, kad išduodama verslo liudijimą VMI preziumuoja, jog gyventojo pateikiami duomenys yra teisingi, todėl išduodant verslo liudijimą nėra atliekamas tikrinimas dėl nekilnojamojo turto paskirties. Tvirtina, kad gyventojas pats atsako už tinkamos veiklos rūšies pasirinkimą. Paaiškina, kad iš „Mano VMI” išrašo apie 2021-04-28 prašymą išduoti verslo liudijimą matyti, jog teikdama prašymą pati pareiškėja pasirenka veiklos rūšį. Atkreipia dėmesį, jog verslo liudijimų per „Mano VMI” procesas yra automatizuotas, todėl įdiegtos prašymo duomenų tikrinimo procedūros užtikrina, kad prašymas būtų užpildytas laikantis visų Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų. Tvirtina, kad pagal minėtą pareiškėjai buvo suteikta informacija Atsakymu į paklausimą. Akcentuoja, jog kadangi pareiškėja savo 2021-05-18 paklausime Nr. GM-36349 prašė išduoti verslo liudijimus veiklos rūšiai kodu 043 atgaline data, t.y. už 2018-2020 metus, Atsakyme į paklausimą buvo paaiškinta, kad nėra galimybės išduoti verslo liudijimo atgaline data, nes teisės aktais nenustatyta galimybė tikslinti ankstesniais (praėjusiais) mokestiniais laikotarpiais įsigytuose verslo liudijimuose nurodytos pasirinktos veiklos rūšies. Taip pat Atsakyme į paklausimą informuota, kad pagal susiklosčiusią situaciją pareiškėja turi patikslinti 2018-2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas bei nuo deklaruotų pajamų susimokėti pajamų mokestį, pareiškėjai paaiškinta, kad nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. Daro išvadą, kad Atsakymu į paklausimą pareiškėja buvo informuota apie teisės aktų reikalavimus ir paaiškinta kodėl ji turi patikslinti 2018-2020 m. mokestinio laikotarpio reikalavimus. Argumentuoja, kad šis informacinio pobūdžio pranešimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, o suteikė informaciją, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad Atsakymu į paklausimą yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-07-08 sprendimo Nr. 21R2-(AG2-107/15-2021) atsisakyti priimti skundą nagrinėti Komisijoje teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Komisijos sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti 2021-07-01 skundo priėmimo klausimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja vykdo veiklą – nuomoja nekilnojamojo turto objektus; nuoma vykdoma verslo liudijimų pagrindais. Klaipėdos AVMI 2021-04-21 ir 2021-06-08 mokesčių administratoriaus nurodymais pareiškėjai nurodyta patikslinti gyventojų pajamų deklaracijas. Nurodymuose pateikta informacija, jog komercinės paskirties patalpų nuoma su įsigytu verslo liudijimu negalima. Pareiškėja atsakovei pateikė paklausimą „Dėl verslo liudijimo”, kuriuo, be kita ko, prašė išduoti 2018 m, 2019 m, 2020 m atskirus verslo liudijimus su kodu 043 patalpų nuomai. Atsakovė 2021-06-02 raštu „Dėl Ž.N. paklausimo” nurodė, kad verslo liudijimo išdavimas už 2018-2020 m su EVRK kodu 043 yra negalimas, todėl pareiškėja turi patikslinti 2018-2020 m mokestinio laikotarpio deklaracijas bei nuo deklaruotų pajamų susimokėti pajamų mokestį. Pareiškėja, nesutikdama su nurodytu atsakovės raštu, kreipėsi į Komisiją. Komisija ginčijamu sprendimu nusprendė pareiškėjos skundą atsisakyti priimti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjai. Komisija padarė išvadą, kad ginčas yra mokestinis, kurio nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijai.

Pareiškėja ir atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimu ir argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nėra mokestinis.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog pagal MAĮ 2 straipsnio 22 punkto nuostatas mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 145 straipsniu tokiems ginčams privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Komisiją, nesutikdama su atsakovės 2021-06-02 raštu „Dėl Ž. N. paklausimo”. Pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovės 2021-06-02 rašto išvada, kad verslo liudijimo išdavimas už 2018-2020 m su EVRK kodu 043 yra negalimas, todėl pareiškėja turi patikslinti 2018-2020 m mokestinio laikotarpio deklaracijas bei nuo deklaruotų pajamų susimokėti pajamų mokestį. Šiuo atveju atsakovė nepriėmė sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį pareiškėjai būtų naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat nėra priėmusi sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir atsakovės kilęs ginčas nėra mokestinis, todėl nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (MAĮ 146 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino aplinkybės, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra mokestinis, todėl Komisijos 2021-07-08 sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės nesutikimo su skundo argumentu, kad Klaipėdos AVMI 2021-06-02 atsakymas į paklausimą yra individualus administracinis aktas, pažymėtina, jog šį klausimą, t. y. ar atsakovės 2021-06-02 raštas „Dėl Ž. N. paklausimo” yra individualus administracinis aktas, turėtų spręsti Komisija. Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. N. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-07-08 sprendimą Nr. 21R2-(AG2-107/15-2021) atsisakyti priimti skundą nagrinėti Komisijoje ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021-07-01 skundo priėmimo klausimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė