Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilterma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-680-153/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilterma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lukrida“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas netaikė materialinės teisės normų, kurias turėjo taikyti, netinkamai aiškino taikytinas materialinės teisės normas ir neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų bei argumentų. Apelianto teigimu, 2008 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1-6-786 atsakovo atliktas įskaitymas pažeidžia ne tik jo teisėtus lūkesčius, kadangi juo iš esmės buvo paneigtas šalims įstatymo galią turėjusio 2008 m. spalio 16 d. sudaryto susitarimo turinys, bet ir CK 6.73 straipsnio 1 dalį bei 6.258 straipsnio 2 dalį, numatančias nuostolių įskaitymo į netesybas principą, nes atsakovas savo patirtų nuostolių neįskaitė į netesybas. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors privalėjo. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas užsakovui sumokėjo daugiau nei pusę milijono baudų. Anot apelianto, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Megarenta“ 2008 m. gegužės 19 d. sąskaita-faktūra MEG Nr. 10 ir UAB „VD kirpykla“ 2008 m. gruodžio 31 d. sąskaita-faktūra VDK Nr. 000018 būtų apmokėtos, taip pat nėra nustatyta, kad UAB „VD kepykla“ ir atsakovas turėjo kokių nors sutartinių santykių, iš kurių galėtų kilti atsakovo civilinė atsakomybė.Apelianto manymu, atsakovas, skaičiuodamas delspinigius už 338 dienas ir juos visa apimtimi įskaitydamas, įskaitė ir tą reikalavimo dalį, t. y. delspinigius, apskaičiuotus už 155 dienas (po CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino pabaigos), kuri yra nebevykdytina, todėl atsakovo atliktas įskaitymas 81 289 Lt apimtimi laikytinas atliktu neteisėtai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys buvo susitariusios dėl kalendorinio darbų vykdymo grafiko. Anot apelianto, teismui pateiktas numatomų darbų planas nelaikytinas kalendoriniu darbų vykdymo grafiku, turinčiu šalims sutarties galią, nes jį pasirašė ieškovo neįgaliotas ir tokios teisės neturintis asmuo. Nesant susitarimo dėl atskirų darbų etapų atlikimo grafiko, atsakovo nurodytos atskirų darbų vėlavimo trukmės yra niekuo nepagrįstos. Visų darbų atlikimo terminas yra apibrėžtinas viena kalendorine data - 2008 m. vasario 6 d., todėl atsakovas delspinigius pagal sutartį galėjo skaičiuoti tik už 177 dienas, kurios sudaro 92 827 Lt. Atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir CK 6.258 straipsnio 2 dalį, 92 827 Lt delspinigiai turėtų būti įskaitomi į 100 000 Lt šalių Susitarimu įvertintus atsakovo patirtus nuostolius dėl ieškovo darbų atlikimo termino praleidimo, todėl jokio galiojančio priešpriešinio atsakovo reikalavimo, kurį jis galėtų įskaityti, nebelieka.Pripažinus Numatomų darbų planą turinčiu sutarties galią, apelianto nuomone, atsakovo apskaičiuoti delspinigiai nelaikytini teisingais ir pagrįstais, nes: 1) atsakovas vėlavo ieškovui perduoti darbų frontą ir garo katilinės montavimo darbų atlikimui reikalingas patvirtintų projekto dalis ir brėžinius, todėl apeliantas ne dėl savo kaltės negalėjo laiku pradėti darbų ir laiku perduoti darbų rezultato atsakovui ir jis negali būti laikomas kaltu dėl vėlavimo ir už pavėluotą laiką negali būti iš jo priteisiami delspinigiai; 2) delspinigius už šildymo ir šilumos montavimo darbų atlikimo termino praleidimą atsakovas skaičiavo nuo 2008 m. kovo 5 d., nors 2008 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1-6-562 atsakovas dar tik prašė paruošti darbo projekto dalies „Šildymas-vėdinimas“ sprendinius propilenglikolinės sistemos montavimui. Šis raštas įrodo, jog atsakovas nebuvo sudaręs reikiamų sąlygų atlikti šildymo ir šilumos montavimo darbus, atitinkamai apeliantas negali būti laikomas kaltu dėl vėlavimo 49 dienas perduoti atsakovui šildymo įrengimo darbus; 3) ieškovas ne dėl savo kaltės negalėjo laiku atlikti nuotekų įrengimo darbų, nes atsakovas vėlai pateikė apeliantui projekto dalį „Vandentiekis ir nuotekos“, todėl už praleistą laiką negali būti iš jo priteisiami delspinigiai; 4) Atsižvelgiant į tai, kad kalendorinis darbų vykdymo ar atskirų darbų etapų perdavimo atsakovui grafikas šalių suderintas nebuvo, laikytina, kad atsakovas privalėjo perduoti apeliantui visų darbų frontus per protingą terminą po sutarties sudarymo. Tačiau, kaip matyti iš darbų frontų perdavimo datų, pats atsakovas praleido savo priešpriešinių prievolių įvykdymo terminus, todėl ieškovas negali būti laikomas praleidusiu savo prievolių įvykdymo terminą dėl savo kaltės.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo darbų projekto sprendimai buvo vilkinami dėl paties ieškovo nepateikimo projektuotojui AB „Pramprojektas“ reikalingų duomenų garo katilinės, šildymo ir nuotekų projektams. Ieškovas, vykdydamas sutarties 1.4. punktą, projektuotojui teikė visą reikiamą informaciją, kokios tik šis paprašydavo. Pažymi, kad byloje esantys projektuotojo raštai, kuriais buvo prašoma pateikti duomenis, buvo adresuoti ne ieškovui, o atsakovui, todėl negalima sutikti su teismo išvada, jog minėtus duomenis turėjo pateikti ieškovas, ir kad ginčo dėl to byloje nėra. Teikti projektinę techninę dokumentaciją laiku buvo atsakovo pareiga (Sutarties 1.2 p., 1.3. p.), ieškovas pagal Sutartį nebuvo įsipareigojęs ją rengti.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo vėlavimą pateikti ieškovui techninius projektus, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vėlavo vykdyti įsipareigojimus tik dėl to, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus arba juos atliko netinkamai, taip pat nepateikė prašomų dokumentų AB „Pramprojektas“. Teismas nenurodė, kokius konkrečius darbus vėlavo atlikti ieškovas arba atliko juos netinkamai ar kokiu kitokiu būdu trukdė atsakovui laiku vykdyti sutartyje nustatytas pareigas. Be to, teismas turėjo nustatyti, kada delspinigių skaičiavimui aktualios projekto dalys, t. y. šildymas-vėdinimas ir garo tiekimas, katilinė, buvo perduotos ieškovui ir tik tuomet spręsti, kokia yra kiekvienos iš ginčo šalių kaltė dėl tos projektinės dokumentacijos nepateikimo laiku ieškovui ir kuo ji pasireiškia. Tačiau teismas minėtų terminų nenustatinėjo ir ieškovo kaltės nekonkretizavo.Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų raštų atsakovui, kuriais jis nuolat ragino ir reikalavo iš atsakovo vykdyti jo priešpriešinius įsipareigojimus sudarant visas sutartyje ir įstatyme nurodytas sąlygas darbus ieškovui atlikti sutartyje nustatytais terminais bei šalinti kliūtis, trukdžiusias tuos darbus baigti laiku. Taigi, ieškovas turėjo teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, kol atsakovas baigs šalinti ieškovo nurodytus trūkumus. Atsakovas savo raštus ieškovui pradėjo siuntinėti tik nuo 2008 m. gegužės mėnesio, nors delspinigius už nuotekų įrengimo darbų atlikimo termino praleidimą atsakovas jau skaičiavo nuo 2007 m. lapkričio 1 d., delspinigius už šildymo ir šilumos montavimo darbų atlikimo termino praleidimą - nuo 2008 m. kovo 5 d., o delspinigius už garo katilinės montavimo darbų atlikimo termino praleidimą - nuo 2005 m. gegužės 1 d. Atsakovas pažeidė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą, todėl jo reikalavimas mokėti delspinigius už tą laikotarpį, per kurį jis pats privalėjo šalinti kliūtis, trukdančias ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį, yra neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir negalėjo nustatyti visų įskaitymo sąlygų, todėl negalėjo padaryti išvados, jog nagrinėjamu atveju įskaitymas yra galiojantis. Įskaitymo dieną didžiajai daliai reikalavimo sumokėti delspinigius buvo suėjusi ieškinio senatis, todėl dėl ieškinio senaties šioje dalyje įskaitymas nebuvo galimas, nes galiojanti reikalavimo teisė negali būti įskaitoma.Ieškovas jau buvo padengęs atsakovui 100 000 Lt dydžio nuostolių dėl terminų pradelsimo, todėl netesybų už tą patį pažeidimą papildomas įskaitymas yra negalimas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai negali apsiriboti tik tais ginčo šalių argumentais, kurie pagrindžia teismo poziciją, neaptarus ir nepaneigus priešingų motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino visų įrodymų, spręsdamas klausimą dėl delspinigiams taikytinos ieškinio senaties, ir aplinkybės, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 100 000 Lt dydžio nuostolius, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį ir 185 straipsnį.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas įskaitė ir tą reikalavimo dalį, t. y. delspinigius už 155 dienas po CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino, kuri yra nebevykdytina, kadangi atsakovas reikalavimo priteisti delspinigius negynė, pareikšdamas teismui ieškinį, todėl šio reikalavimo atžvilgiu ieškinio senaties terminas netaikytinas.Apeliaciniame skunde neteisingai nustatyta ieškinio senaties termino pradžia reikalavimams dėl delspinigių pareikšti. Pagrindinės pareigos pažeidimo dieną, t. y. kada darbai nebuvo atlikti laiku, kilo apelianto sutartinė atsakomybė, bet atsakovo teisė reikalauti delspinigių tik atsirado, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai sutapatinamos pagrindinės prievolės ir su ja susijusių reikalavimų pagal papildomas prievoles ieškinio senaties terminų pradžios. Atsakovo teisė į delspinigius bus pažeista tada, kai apeliantas neįvykdys pareigos mokėti delspinigius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties 7.1 punktu šalys sulygo, jog subrangovui laiku neįvykdžius prievolės atlikti darbus, subrangovo pareiga mokėti generaliniam rangovui sutartas netesybas atsiranda ne sutarties pažeidimo, o pareikalavimo momentu.Atsakovo patirti nuostoliai yra žymiai didesni, nei nurodyta 2008 m. spalio 16 d. susitarime, be to, šiuo susitarimu šalys nesusitarė, kad atsakovas nebereikalaus apmokėti 2008 m. liepos 25 d. sąskaitos-faktūros MIT-A Nr. 0033 ar kad apeliantas visiškai atlygino visus atsakovo nuostolius. Susitarimo šalių ketinimus parodo lingvistinė jo 11 punkto analizė. Apelianto teiginio, jog pasirašydamas susitarimą, atsakovas atsisakė reikalauti apmokėti 2008 m. liepos 25 d. sąskaitą-faktūrą MIT-A Nr. 0033, nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys nustatė kalendorinį darbų įvykdymo grafiką, kuriame nurodė darbų atlikimo pabaigos ir darbų atlikimo trukmės terminą. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti apelianto atstovo M. B. įgaliojimu veikti apelianto vardu, nes iš faktinio apelianto elgesio buvo akivaizdu, kad jis pripažįsta darbų vadovą M. B. savo atstovu, galinčiu sukurti apeliantui teises ir pareigas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad minėtas atstovas buvo pasirašęs ir kituose dokumentuose: statybos darbų žurnale, darbų bandymo aktuose, darbų fronto priėmimo-perdavimo aktuose.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl pagrįstai atsakovas priskaičiavo delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas delsė pateikti darbo projektą. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, jog subrangovas, rengiant darbo projektą, įsipareigoja bendradarbiauti su generalinio rangovo pasirinktu projektuotoju AB „Pramprojektas“ ir teikti visą reikalingą informaciją. Būtent šio įsipareigojimo apeliantas nevykdė, dėl to darbo projektas buvo parengtas vėliau.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pats atsakovas praleido savo priešpriešinių prievolių įvykdymo terminus. Darbų atlikimo terminai buvo skaičiuojami nuo tada, kai darbų frontas buvo faktiškai perduotas apeliantui, bet ne nuo sutartyje nustatyto termino. Dėl šios priežasties apelianto teisės nebuvo pažeistos. Apeliantas pripažino vėlavimą laiku atlikti katilinės montavimo darbus ir papildomu raštu 2008 m. balandžio 18 d. įsipareigojo sumokėti delspinigius, jei darbai nebus atlikti iki 2008 m. gegužės 1 d. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, jog dėl darbų vėlavimo kaltas yra atsakovas, laikytini nepagrįstais ir nesąžiningais, kadangi sutarties vykdymo metu pats apeliantas šią situaciją vertino kitaip – 2008 m. balandžio 18 d. raštu jis pats pripažino savo atsakomybę dėl vėlavimo atlikti darbus.Atsakovo nuomone, apelianto prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįsta, kadangi, kaip pats apeliantas pripažino, abi šalys turėjo viena kitai priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir abiem šalims ši aplinkybė buvo žinoma. Tai, kad apeliantas apie įskaitymą pranešė tik 2009 m. birželio 1 d., neleidžia teigti, kad iki tos dienos atsakovas buvo apeliantui skolingas, nes atitinkamą sumą pagal atsakovo dar 2008 m. balandžio, rugsėjo bei spalio mėnesiais išrašytas sąskaitas-faktūras buvo skolingas pats apeliantas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilterma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. galutinio sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovo UAB „Vilterma“ ir atsakovo UAB „Mitnija“ buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. 2208/07/S (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti šildymo, garo paskirstymo, priešgaisrinio vandentiekio, vidaus vandentiekio ir kanalizacijos, ventiliacijos sistemų įrengimo darbus statybos objekte UAB „Vilniaus duona“ kepykla, esančiame Vilniuje, V. A. Graičiūno g. 38, iš viso už 2 622 238,02 Lt, o atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo už darbus atsiskaityti apmokėdamas pagal atsakovo pasirašytus tinkamai atliktų darbų aktus bei jų pagrindu ieškovo (subrangovo) pateiktas PVM sąskaitas faktūras per 40 darbo dienų (Sutarties 2.3 p.) (t. 2, b.l. 6-18). 2008 m. kovo 17 d. priedu prie sutarties šalys sutarties kainą padidino iki 2 934 814,64 Lt (t. 1, b.l. 16). Vadinasi, tarp šalių susiklostė statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.681 str.). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys pasirašė atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų vertės pažymas, kurių pagrindu ieškovas išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso 2 919 270,10 Lt sumai (t. 1, b. l. 17-116). Ieškovo pateikta 2009 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 05.04.06-1916 iš AB SEB banko įrodo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 2 462 984,93 Lt (t. 1, b. l. 130), o 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo skola buvo 456 285,17 Lt.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad dalį atsakovo skolos - 279 545,53 Lt ieškovas įskaitė savo 2009 m. birželio 1 d. pareiškimu dėl įskaitymo Nr. 136 (t. 1, b. l. 131). Atsakovo skola 2009 m. birželio 1 d., ieškovo apskaičiavimu, yra 176 739,64 Lt, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Mitnija“ 176 739,64 Lt skolos už jo atliktus pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. subrangos sutartį Nr. 2208/07/S darbus ir 16 608 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką (t. 1, b. l. 3-5, b. l. 119).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad ieškovas vėlavo atlikti atskirų darbų etapus, todėl jis privalėjo atsakovui sumokėti 176 739,65 Lt delspinigių pagal išrašytą 2008 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą MIT-A Nr. 0033. 2008 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1-6-786 atsakovas informavo ieškovą apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Įskaityta suma buvo tokio pat dydžio, kaip ieškovo reikalaujama priteisti suma, todėl, anot atsakovo, laikytina, jog jis atsiskaitė su ieškovu, todėl jo pareiga atsiskaityti laikytina pasibaigusia ir tinkamai įvykdyta, o reikalavimas sumokėti delspinigius nepagrįstas (t. 1, b. l. 162-165).

Atsižvelgdama į šias nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant subrangos sutarties šalių civilinės atsakomybės klausimus, svarbu yra nustatyti, kokius įsipareigojimus sutarties šalys buvo prisiėmusios ir ar tinkamai ir laiku juos vykdė.

Ginčo šalys Sutarties 3.1 punktu susitarė, kad sutartyje numatytus darbus subrangovas privalo pradėti vykdyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po darbų fronto pridavimo, vykdo pagal šalių suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, kuris pridedamas kaip šios sutarties priedas Nr. 2, ir baigia ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 7). Apelianto teigimu, sutartyje minimas darbų vykdymo grafikas nebuvo sudarytas, nes į bylą pateiktas numatomas darbų planas buvo pasirašytas ieškovo neįgalioto ir tokią teisę neturinčio asmens. Anot jo, tam, kad šis dokumentas turėtų šalims sutarties galią, privalėjo pasirašyti ieškovo generalinis direktorius, o ne darbų vadovas M. B.. Tačiau su tokiu apelianto vertinimu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti apelianto atstovo įgaliojimu veikti apelianto vardu. Pagrįsti yra atsakovo argumentai, kad būtent iš apelianto konkliudentinių veiksmų buvo akivaizdu, jog darbų vadovas M. B. buvo pripažįstamas atstovu, galinčiu sukurti apeliantui teises ir pareigas. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad minėtas asmuo pasirašydavo daugelyje dokumentų, kaip antai, statybos darbų žurnale (buvo pateiktas teismo posėdžio metu), atliktų darbų bandymo aktus (t. 2, b. l. 152-154), darbų fronto priėmimo-perdavimo aktus (t. 2. b. l. 155-159). Pažymėtina, kad šių M. B. pasirašytų dokumentų apeliantas neginčijo, todėl vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, laikytina, jog šalių atstovų pasirašytas numatomas darbų planas (t. 2, b. l. 86) subrangos sutarties šalims turi sutarties galią ir privalėjo būti vykdomas.

Kaip matyti iš numatomo darbų plano ir Sutarties 3.1 punkto turinio, visi darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2008 m. vasario 6 d. Tiek apeliantas, tiek atsakovas sutinka, jog darbai buvo atlikti, praleidus darbų plane numatytus atskirų darbų terminus (didžioji dalis darbų buvo pateikta praleidus 2008 m. vasario 6 d. terminą). Tačiau apeliantas teigia, jog jis negalėjo laiku atlikti rangos darbų būtent dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad darbai turi būti atliekami pagal projektinę-techninę dokumentaciją ir šalių suderintas lokalines sąmatas, o Sutartis 3.1 punktu, kaip jau minėta, subrangovas įsipareigojo sutartyje numatytus darbus pradėti vykdyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po darbų fronto pridavimo. Pirmosios instancijos teismo nustatytų datų, kada jam atsakovas perdavė garo katilinės montavimo darbų atlikimo, nuotekų įrengimo bei šildymo ir šilumos montavimo darbų frontus bei kada buvo faktiškai perduoti darbai apeliantas neginčija, tik gina savo poziciją tuo aspektu, jog jo darbai buvo atlikti pavėluotai tik dėl to, kad pats atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti statybos darbams reikalingą dokumentaciją, ją pateikdamas vėluodamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atsiliepime išvardintus raštus (t. 1, b. l. 169, t. 2, b. l. 92-95), konstatuoja, jog apeliantas netinkamai vykdė Sutarties 1.4 punkte jam nustatytą pareigą, rengiant darbo projektą, bendradarbiauti su generalinio rangovo pasirinktu projektuotoju AB „Pramprojektas“ ir teikti visą reikiamą informaciją (t. 1, b. l. 6). Be to, kaip matyti iš atliktų darbų patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 1 d. akto (t. 2, b. l. 96-97) ir pretenzijų (t. 1, b. l. 168-174), ieškovui buvo pareikšta pastabų dėl darbų kokybės, dėl netvarkingos darbo vietos, dėl projekto sprendimų nesilaikymo ir kitų trūkumų, kurie nebuvo susiję su darbų projektų pateikimais, o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai priklausė nuo ieškovo darbuotojų profesionalumo ir pareigingumo. Įvertinus apeliaciniame skunde išvardintus raštus (t. 2, b. l. 27-38), taip pat matyti, jog ir atsakovas vėlavo vykdyti kai kuriuos savo sutartinius įsipareigojimas, tačiau iš esmės pagrįsti yra atsakovo argumentai, kad savo sutartinių įsipareigojimų vykdyti per sutartyje nustatytą terminą jis negalėjo dėl ieškovo elgesio, nes pastarasis nepateikė dokumentų UAB „Pramprojektas“. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas vėlavo perduoti darbus ir dėl to, kad darbų neįmanoma buvo priimti dėl jų trūkumų, o tai nesusiję su atsakovo veiksmais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, nors ieškovas iki 2008 m. vasario mėnesio rangos sutarties priede numatytų darbų neatliko, tačiau šalių sutartiniai santykiai tęsėsi ir po šio termino, buvo vykdomi rangos sutartyje numatyti darbai, todėl realiai šalių santykiai tęsėsi iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, kaip ir numatyta Sutarties 9.1 punkte. Kaip jau minėta, apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų datų, kada jam atsakovas perdavė garo katilinės montavimo darbų atlikimo, nuotekų įrengimo bei šildymo ir šilumos montavimo darbų frontus bei kada buvo faktiškai perduoti darbai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas 2008 m. balandžio 18 d. raštu įsipareigojo katilinės montavimo darbus atlikti iki 2008 m. gegužės 1 d. (t. 2, b. l. 91), tačiau nauju terminu šių darbų neįvykdė, taip pat neįrodė, jog šį raštą pasirašė, esant ekonominiam spaudimui, bei įvertinusi tai, kad nors atsakovas, vėluodamas pateikti kai kuriuos darbų frontus (nuotekų žemiau 0,00, šildymo ir šilumos montavimo), pratęsdavo darbų atlikimo terminus, tačiau ieškovas vis tiek neįvykdydavo darbų ir naujai nustatytu terminu, konstatuoja, jog ieškovui nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o darbų vėlavimas būdavo nustatomas, atsižvelgiant į pratęstą terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas perduoti garo katilinės montavimo darbus vėlavo 91 kalendorines dienas, šildymo ir šilumos montavimo darbus – 49 kalendorines dienas, nuotekų žemiau 0,00 įrengimo darbus – 74 kalendorines dienas, nuotekų aukščiau 0,00 įrengimo darbus – 124 kalendorines dienas.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovas nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2008 m. kovo 5 d., nes iš 2008 m. liepos 15 d. rašto Nr. 1-6-562 (t. 2, b. l. 38) matyti, kad 2008 m. liepos 15 d. atsakovas dar tik prašė ieškovo paruošti darbo projekto dalies „Šildymas-vėdinimas“ sprendinius propilenglikolinės sistemos montavimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš numatomų darbų plano (t. 1, b.l. 86) matyti, jog šildymo sistemos montavimo darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti per 3 mėnesių laikotarpį, todėl trijų mėnesių laikotarpį atsakovas pagrįstai skaičiavo nuo darbų fronto perdavimo dienos – t. y. nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. kovo 5 d. Apelianto minimas raštas, vertinant kitų rašytinių įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu faktu, jog ieškovas per tris mėnesius neįvykdė šildymo ir šilumos montavimo darbus. Be to, byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių įvertinti ginčijamo rašto autoriaus valią. Atsakovas šiuo raštu į ieškovą galėjo kreiptis ir pasibaigus nustatytam darbų atlikimo terminui, t.y. po 2008 m. kovo 5 d., dėl paties ieškovo vėlavimo atlikti savo darbus.

Kaip matyti iš šalių sudarytos subrangos sutarties 7.1 punkto turinio, šalys susitarė, kad subrangovui pavėlavus atlikti darbus ar atitinkamų darbų atskirus etapus arba neperdavus jų Gen. rangovui sutartu laiku, Gen. rangovui pareikalavus, per 5 (penkias) darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos subrangovas privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną bei atlyginti dėl to patirtus Gen. rangovo nuostolius (t. 1, b.l. 11). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovas už atskirų darbų vėlavimą paskaičiavo 176 739,65 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 173-174) ir išrašė 2008 m. liepos 25 d. sąskaitą MIT-A Nr. 0033 (t. 1, b. l. 176). 2008 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1-6-786 (t. 1, b.l. 175) atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad jis įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kylančius iš 2007 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos subrangos sutarties Nr. 2208/07/S. Įskaitoma suma – 176 739,65 Lt pagal ieškovui siųstą sąskaitą 2008 m. liepos 25 d. MIT-A Nr. 0033. Šiais dokumentais atsakovas įrodinėja, jog jo pareiga atsiskaityti su ieškovu laikytina pasibaigusia. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2008 m. spalio 16 d. tarp šalių sudarytame susitarime dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. subrangos sutarties Nr. 2208/07/S patirtus nuostolius dėl ieškovo darbų atlikimo vėlavimo atsakovas įvertino 100 000 Lt (t. 1, b.l. 117-118) ir jis pagal atsakovo išrašytą sąskaitą MIT-A Nr. 0052 šią sumą sumokėjo (t. 1, b.l. 131), todėl laiko, kad jo prievolė buvo įvykdyta. Anot apelianto, pasirašius šį susitarimą, atsirado pagrįsti ir teisėti lūkesčiai, kad atsakovo nuostolių, susijusių su ieškovo darbų atlikimo termino praleidimu, dydis daugiau nebebus niekaip kvestionuojamas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto dokumentų vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog pats ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2008 m. spalio 16 d. susitarime ginčo šalys įvertino, kokia dalis iš visos užsakovo reikalaujamos iš atsakovo sumos tenka ieškovui dėl šio darbų atlikimo termino praleidimo (t. 2, b. l. 127). Vadinasi, negalima teigti, kad 2008 m. spalio 16 d. susitarime minima suma - 100 000 Lt yra delspinigiai, paskaičiuoti ieškovui pradelsus darbų atlikimo terminus. Ši suma laikytina atsakovo nuostoliais, kuriuos atsakovas patyrė, užsakovui pareikalavus atlyginti pastarojo patirtus nuostolius (CK 6.650 str. 3 d.). Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, minėtu susitarimu šalys nesusitarė, kad atsakovas nebereikalaus apmokėti 2008 m. liepos 25 d. sąskaitos MIT-A Nr. 0033 ar kad apeliantas visiškai atlygino visus atsakovo patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. spalio 27 d. raštu atsakovas įvykdė įskaitymą sumai, kuri buvo išrašyta pagal 2008 m. liepos 25 d. sąskaitą MIT-A Nr. 0033 (t. 1, b. l. 175, 176), o ieškovo 2009 m. birželio 1 d. pareiškimu įskaitymas buvo atliktas pagal kitas atsakovo išrašytas sąskaitas, todėl negalima teigti, jog ieškovui įvykdžius įskaitymą sumai pagal atsakovo išrašytą sąskaitą MIT-A Nr. 0052, atsakovas prarado galimybę įskaityti vienarūšius priešpriešinius reikalavimus pagal kitas sąskaitas, kurių ieškovas neapmokėjo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų ginčijęs anksčiau 2008 m. spalio 27 d. atlikto įskaitymo ir paskaičiuotų delspinigių pagrįstumą.

Iš esmės pagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų UAB „VD kepykla“ patyrė daugiau nei 500 000 Lt ir atmestinas apelianto teiginys, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Tokių nuostolių faktą patvirtina byloje esanti UAB „Megarenta“ 2008 m. gegužės 19 d. išrašyta sąskaita-faktūra MEG Nr. 10 (t. 2, b. l. 99), UAB „VD kepykla“ 2008 m. gruodžio 31 išrašyta sąskaita-faktūra VDK Nr. 000018 (t. 2, b. l. 101) ir UAB „VD kepykla“ 2008 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. S8-07, adresuotas UAB „Mitnija“ (t. 2, b. l. 100). Tai, kad minėtos sąskaitos-faktūros atsakovės buvo apmokėtos patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti buhalteriniai išrašai (t. 2, b. l. 162-163, 164-165).

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, jog nėra nustatyta, kad UAB „VD kepykla“ ir atsakovas turėjo kokių nors sutartinių santykių, iš kurių galėtų kilti atsakovo civilinė atsakomybė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus paaiškinimus apie tai, kad 2006 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta valdymo sutartis Nr. 1411/06/R tarp UAB „Megarenta“ ir atsakovo dėl projektavimo ir statybos darbų objekte „VD kepykla“. 2008 m. liepos 25 d. sutartimi dėl teisių ir pareigų perleidimo Nr. 2207/08/TP UAB „VD kepykla“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo iš UAB „Megarenta“ kepyklą. Taigi, ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma, nes atsakovas, apeliantas ir UAB „VD kepykla“ 2008 m. gruodžio 11 d. pasirašė trišalį susitarimą, kurį ir pridėjo prie atsiliepimo (t. 2, b. l. 150-151).

Apelianto teigimu, atsakovas negalėjo įvykdyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kadangi jis delspinigius skaičiavo už 338 dienas, t. y. pažeisdamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto paaiškinimas nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Ginčo šalys Sutarties 7.1 punktu susitarė, kad subrangovui pavėlavus atlikti darbus ar atitinkamų darbų atskirus etapus arba neperdavus jų generaliniam rangovui sutartu laiku, generaliniam rangovui pareikalavus, per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos subrangovas privalo sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną bei atlyginti dėl to patirtus generalinio rangovo nuostolius (t. 1, b. l. 11). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovui prašant jį taikyti, delspinigiai turi būti priteisiami ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal minėto sutarties punkto (7.1 p.) nuostatas, delspinigiai skaičiuojami atskirai už kiekvieno darbų etapo vėlavimą. Kaip jau minėta aukščiau, apeliantas pateikti garo katilinės montavimo darbus vėlavo 91 kalendorines dienas, šildymo ir šilumos montavimo darbus – 49 kalendorines dienas, nuotekų žemiau 0,00 įrengimo darbus – 74 kalendorines dienas, nuotekų aukščiau 0,00 įrengimo darbus – 124 kalendorines dienas. Todėl apeliantas, netinkamai aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai susumavo atskirų darbų vėlavimo terminus į bendrą sumą, kadangi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta ieškinio senatis turi būti taikoma kiekvienam darbų etapui atskirai. Kaip matyti iš atsakovo paskaičiavimų, delspinigiai už atskirus ieškovo pavėluotai pateiktus darbus neviršija 180 dienų, todėl nėra pagrindo teigti, kad delspinigiai buvo priteisti daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, tačiau subjektinė teisė neišnyksta, dėl to ši aplinkybė nėra kliūtis kreiptis su ieškiniu į teismą.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, Sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad subrangovas delspinigius privalo sumokėti per 5 darbo dienas nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos. Vadinasi, kaip pagrįstai teigia atsakovas, jo teisė reikalauti delspinigius laikytina pažeista nuo to momento, kai apeliantas neįvykdė savo sutartinės pareigos sumokėti delspinigius per 5 darbo dienas nuo reikalavimo sumokėti delspinigius gavimo dienos. Reikalavimą sumokėti delspinigius atsakovas ieškovui išsiuntė 2008 m. liepos 31 d. (t. 1, b. l. 173-174). Ieškovui neįvykdžius reikalavimo sumokėti delspinigius pagal Sutartį, 2008 m. spalio 27 d. raštu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. 1-6-786 (išsiųstas 2008 m. spalio 28 d.) informavo ieškovą apie apskaičiuotų delspinigių – 176 739,65 Lt įskaitymą (t. 1, b. l. 175). Šis įskaitymas buvo atliktas praėjus beveik trims mėnesiams po pareikalavimo sumokėti delspinigius, todėl negalima teigti, jog buvo praleistas įstatymo numatytas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas įskaitymą atliko, nepažeisdamas CK nustatytų ieškinio senaties terminų ir įskaitymą reglamentuojančių teisės normų (CK 6.130 str. - 6.134 str.).

Iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės (t. 1, b. l. 119) matyti, jog ieškovas delspinigius pradėjo skaičiuoti nuo 2008 m. gruodžio 1 d., t. y. po atsakovo atlikto įskaitymo (t. 1, b. l. 175), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog išnykus atsakovo pareigai atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, nėra pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovo ieškovui ir paskaičiuotus delspinigius (16 608,78 Lt).

Atmesdama ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.