Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – ir Alytaus kalėjimas) viršininko 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. NĮ-18-868 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 2S-4602 (toliau – ir Sprendimas 2; abu kartu – ir Ginčijami sprendimai); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2024 m. birželio 5 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-608 pareiškėjas buvo paskirtas tvarkiniu į nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą nuo 2024 m. birželio 4 d., uždaro tipo bausmės atlikimo patalpose, 0,25 etato, 2 val. per darbo dieną, pareiginės algos koeficientas 0,34 minimalios algos dydžio. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-18-868 nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo darbinė veikla be jokių paaiškinimų ir motyvų buvo nutraukta.

Teigė, jog pareiškėjas nori dirbti, todėl nesuprasdamas dėl kokių priežasčių jam buvo nutraukta darbinė veikla, jis pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr.2S-4602, kuriame nurodė, kad Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas, nors ir be motyvų, yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjui skirtos trys drausminės nuobaudos, o kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį, turi teisę nustatyti pareiškėjo darbinės veiklos pradžią ir pabaigą.

Pažymėjo, kad Sprendimą 1 Alytaus kalėjimo viršininkas priėmė be jokių motyvų. Sprendimą 2 Lietuvos kalėjimu tarnyba priėmė neatlikdama jokio papildomo tyrimo, tik formaliai įvardijo, kad Alytaus kalėjimo viršininko sprendimas yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 60 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistųjų darbinės veiklos atlikimo pradžią ir pabaigą nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos darbuotojai. Tačiau kalinimo įstaigos darbuotojai neturi teisės piktnaudžiauti jiems suteiktais įgalinimais. Pareiškėjo manymu, nutraukdamas pareiškėjui darbinę veiklą, Alytaus kalėjimo viršininkas siekė jį nubausti. Tačiau toks viršininko sprendimas yra akivaizdžiai per griežtas, nėra tolygus pareiškėjo galimai padarytiems drausminiams nusižengimams.

Nurodė, kad pareiškėjas už galimai padarytus drausminius nusižengimus yra nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Taikydamas pareiškėjui nubaudimą – nutraukdamas jam darbinę veiklą, Alytaus kalėjimo viršininkas už tą patį nusižengimą pareiškėją nubaudė antrąkart, tuo pažeisdamas norminiuose aktuose įtvirtintą draudimo antrąkart persekioti ir bausti už tą pačią neteisėtą veiką principą. Tokia kalinimo įstaigos pozicija visiškai neskatina nuteistųjų taisytis, nesudaro galimybės atlyginti jiems priteistas sumokėti pinigų sumas. Pareiškėjas jaučiasi žlugdomas, jaučia iš administracijos pusės diskriminaciją, jam daromas psichologinis spaudimas.

Pabrėžė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veikla turi būti grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Alytaus kalėjimas ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomu viešojo, administravimo principų, t. y.: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

Nurodė, kad yra visos sąlygos atsirasti atsakovės civilinei atsakomybei – pareiškėjui nepagrįstai buvo nutraukta darbinė veikla, dėl to jis patyrė turtinę žalą (negavo atlyginimo). Patirtoji žala atsirado dėl kalinimo įstaigos viršininko neteisėtų veiksmų, plečiamai vertinant jam suteiktus įgaliojimus, pritaikant pareiškėjui dvigubą bausmę už tą patį galimą nusižengimą. Pareiškėjas už darbą gaudavo 50 Eur per mėnesį. Nutraukus jam darbinę veiklą, pareiškėjas prarado galimybę gauti atlygį. Pareiškėjui padaryta 100 Eur turtinė žala, kurią sudaro negautas atlygis už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.