- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-95-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Neringa Venckienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Advokatai
- Paulius Čerka
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Čerkai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-13180-658/2007 pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo V. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti J. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), 2007 m. kovo 28 d. sudarytą asmeninį testamentą. Nurodė, kad asmeninis testamentas buvo surašytas J. B. gydantis VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos filiale Onkologijos ligoninėje. J. B. testamentą surašė ir pasirašė savo ranka, jame aiškiai išreiškė savo valią, jį sudarydamas buvo sąmoningas ir pilnai suvokiantis savo veiksmus. Testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui dėl to, kad V. B. neatidavė pareiškėjai J. B. paso, o be jo kreiptis į notarą nebuvo įmanoma. Šis testamentas pilnai atitinka testatoriaus valią, kadangi pareiškėja yra jo tikra dukra, ir grįžęs iš ligoninės iki pat mirties gyveno pas ją. Dėl to mano, kad visuma šių aplinkybių leidžia patvirtinti testamentą, nes tuomet bus įgyvendinta tikroji testatoriaus valia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino visiškai, patvirtino J. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) , gyvenusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)), 2007 m. kovo 28 d. asmeninį testamentą. Teismas konstatavo, kad testamento turinys ir forma atitinka CK 5.30 straipsnio pirmoje dalyje nurodytus reikalavimus, ir šis dokumentas laikytinas asmeniniu testamentu, o jo pateikimas tvirtinti teismui atitinka CK 5.31 straipsnio ketvirtoje dalyje nustatytą tvarką. Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad testamentas buvo surašytas ne J. B. ranka, ir neprašė skirti rašysenos ekspertizės, todėl teismas laikė, jog pareiškėja įrodė, jog testamentą surašė ir pasirašė pats J. B. . Be to, suinteresuotas asmuo neįrodė, kad asmeninis testamentas neatitiko testatoriaus valios, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti pareiškėjos atstovo paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 5-6), kuriuose gydytojo psichiatro nurodoma, jog sudarant testamentą J. B. yra sąmoningas, suvokė savo veiksmus, orientuotas pilnai vietoje, laike ir savyje. Taip pat teismas laikė nepagrįstais suinteresuoto asmens argumentus, kad testamentas turėtų būti netvirtinamas, kadangi J. B. dar anksčiau pas notarą buvo surašęs testamentą. Teismas pažymėjo, kad velioniui dar būnant gyvam, jis turėjo teisę bet kada pakeisti, papildyti testamentą, sudarydamas naują testamentą, o vėliau sudarytasis testamentas panaikina visą pirmesnįjį testamentą ir paveldėjimo santykiai atsiranda pagal vėliausiai sudarytąjį testamentą (CK 5.35 str. 1, 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, peržengė pareiškimo ribas:
1. J. B. surašytas 2007 m. kovo 28 d. testamentas negali būti laikomas asmeniniu testamentu ir būti patvirtintas, nes jis neatitinka CK 5.30 straipsnio pirmoje dalyje keliamų reikalavimų.
2. Nepagrįstas ir prieštaraujantis teisei teismo siūlymas apeliantei byloje atlikti J. B. rašysenos ekspertizę, kuri atsakytų ar testamentas buvo surašytas ir pasirašytas J. B. . Tai reikštų, jog apeliantė turėjo patvirtinti faktus, sudarančius pareiškėjos įrodinėjimo dalyką (CPK 180 str.). Be to, aplinkybių, ar testamentas pasirašytas paties J. B. ir ar jis atitiko testatoriaus valią, neturėjo įrodinėti ir pati pareiškėja, nes jos išeina iš pareiškėjos prašymo ribų.
3. Teismui pateiktas tvirtinti testamentas negali būti pripažintas J. B. asmeniniu testamentu, nes pagal CK 5.15 straipsnį, gydytojai, patvirtindami J. B. testamentą, turėjo nustatyti jo asmenybę. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog nustatyti J. B. asmenybės gydytojai negalėjo, nes pastarasis neturėjo paso, todėl neaišku, kodėl jie testamente pasirašė ir ką tvirtino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad aplinkybę, jog prašomas patvirtinti testamentas buvo surašytas paties J. B. ranka, patvirtino ne tik pareiškėja, bet ir apeliantė (b.l. 39). Teismas apeliantei nurodė ir išaiškino galimybę prašyti skirti rašysenos ekspertizę, tačiau apeliantė ekspertizės nepageidavo ir neginčijo pareiškėjos teiginio, jog testamentą surašė ir pasirašė pats J. B. . Taigi, nesant ginčo dėl šios aplinkybės, teismas pagrįstai nustatė, jog testamentas buvo surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus ranka. Be to, testamente yra aiškiai nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta. Testamente yra aiškiai išreikšta J. B. valia palikti visą jam priklausantį turtą jo dukrai – pareiškėjai L. Č. . Teismas, remdamasis rungimosi principu (CPK 12, 178 str.), teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims ir pagrįstai nustatė, jog J. B. 2007 m. kovo 28 d. testamentas buvo surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus ranka. Taigi, teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus asmeniniam testamentui, o jį patvirtinęs, neišėjo iš pareiškimo ribų. Be to, tarp minėtoje normoje nustatytų reikalavimų asmeniniam testamentui nėra draudimo jį papildomai patvirtinti kitų asmenų parašais ar liudijimais, todėl J. B. gydę ir testamentą patvirtinę gydytojai nepažeidė jokios civilinės teisės normos. Perteklinis J. B. gydžiusių gydytojų prierašas, patvirtinantis, jog J. B. yra sąmoningas ir suvokia savo veiksmus, nors ir nedaro testamento oficialiu, tačiau tvirtinant jį kaip asmeninį, yra traktuotinas kaip gydytojų liudijimas dėl jų paciento būklės testamento sudarymo metu. Taigi, gydytojų parašai testamente nepaneigia to, jog asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, o priešingai – patvirtina, jog jo sudarymo metu J. B. suvokė savo veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnis). Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. LR CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius (CK 5.27 straipsnis). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. CK 5.30 straipsnio pirmoje dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis).
Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata, neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja L. Č. , nepažeisdama CK 5.31 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2007 m. kovo 28 d. surašytą testamentą (b.l.5), kaip asmeninį J. B. testamentą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. B. 2007 m. kovo 28 d. savo ranka surašė ir pasirašė testamentą, kuris iš esmės atitinka asmeninį testamentą. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo V. B. būtų reikalavusi skirti rašysenos ekspertizę. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, suinteresuotam asmeniui kilus abejonių ar testamentas surašytas ir pasirašytas paties J. B. ranka, pareiga įrodyti šias aplinkybes priklausė jam, o ne pareiškėjai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą pagrįstai nustatė, jog J. B. 2007 m. kovo 28 d. testamentas buvo surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus ranka. Jame yra aiškiai nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta. Iš pateikto teismui tvirtinti testamento turinio matyti ir aiški testatoriaus valia palikti visą jam priklausantį turtą jo dukrai – pareiškėjai L. Č. . Tai suponuoja išvadą, jog turtas pareiškėjai paliekamas po J. B. mirties. Tai yra asmeninio testamento sudarymo požymis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas tvirtinti testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti ir, neišeidamas iš prašymo ribų, jį patvirtino.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismui pateiktas tvirtinti testamentas negali būti pripažintas asmeniniu testamentu, nes gydytojai, patvirtindami testamentą, turėjo nustatyti J. B. asmenybę, tačiau to padaryti negalėjo, nes pastarasis neturėjo paso. Tiek pirmosios instancijos teismo metu pareiškėjos nurodytos aplinkybės, tiek apeliacinės instancijos metu pateikti įrodymai (b.l. 61-67) patvirtina, jog nuo testamento sudarymo iki pat testatoriaus mirties jis neturėjo tapatybę patvirtinančio dokumento - asmens paso (CPK 185 straipsnis). Todėl šiuo atveju gydymo įstaigoje sudarytas testamentas negali būti prilyginamas oficialiajam testamentui (CK 5.28 straipsnio 6 dalis), nes jis nebuvo perduotas notarui CK 5.28 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Asmeniniam testamentui įstatymas nenumato imperatyvo perduoti saugoti testamentą notarui, tačiau tam, kad asmeninis testamentas įgytų juridinę galią, po testatoriaus mirties jis ne vėliau kaip per metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 1, 4 dalys). Todėl pareiškėja, nepažeisdama pastarojoje įstatymo normoje numatytos tvarkos, pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti testamentą, kuris, kaip minėta, atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti. Taigi, nagrinėjamu atveju testamente padaryti gydytojų prierašai nėra esminė aplinkybė, tvirtinant testamentą kaip asmeninį, nes gydytojų patvirtinimo, kaip privalomo reeikalavimo, nenumato ir CK 5.31 straipsnio nuostatos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.