- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-770-594/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- J. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo J. J. (toliau – J. J.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-89 taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. 2012 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199² str. 1 d. ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. kovo 26 d. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnesis 14 (keturiolika) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015 m. vasario 12 d.).
2015 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 95-89 Komisija nutarė taikyti nuteistajam J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistojo J. J. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis J. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai kaip vieną iš motyvų nurodė pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, kadangi joks Lietuvos Respublikoje galiojantis įstatymas ar kitas teisės aktas nereglamentuoja neatliktos bausmės dalies skirstymo į dideles ir mažas. J. J. vertinimu, jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. įtvirtintą jam paskirtos bausmės dalį, todėl netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo remiantis vien tik neatliktos bausmės dalimi, nėra teisinio pagrindo.
Skundu pabrėžiama, jog nepaisant to, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis už įvairius drausmės pažeidimus buvo baustas penkis kartus, tačiau po jam paskirtų nuobaudų jis ėmė taisytis, suprasdamas savo klaidas, jų nebekartojo, kas, priešingai nei konstatuota apylinkės teismo nutartyje, leidžia pagrįstai spręsti apie tinkamą nuteistojo elgesio korekciją.
Akcentuojama, kad, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu J. J. už gerą elgesį buvo skatintas du kartus, šiuo metu dirba, pataisos namuose mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, šiuo metu taip pat mokosi, jo atžvilgiu priteistų civilinių ieškinių pataisos namai neturi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus įdarbintas sargo pareigose, turės ir nuolatinę gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. J. skundas atmetamas.
Kaip numato LR BVK 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tačiau, lygtinio paleidimo taikymas visgi nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą aptartų duomenų kontekste, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2015 m. vasario 17 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-89 taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant to, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau, šiuo metu pastarąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, todėl jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad J. J. ankščiau teistas nebuvo, tačiau už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus buvo baustas bent 27 kartus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tam tikra prasme rodo ir jo polinkį nepaisyti visuomenėje priimtų ir toleruotinų elgesio reikalavimų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikaltimo, LR BK 11 str. nuostatomis priskiriamo sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Nusikaltimas buvo gerai suplanuotas, įvykdytas grupės asmenų, iš savanaudiškų paskatų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, didina ne tik įvykdyto nusikaltimo, bet ir paties teisės pažeidėjo pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog tokiai išvadai neprieštarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto LR BK 199² str. 1 d., padarymą numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju už aptariamą nusikalstamą veiką J. J. buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kiek didesnė nei LR BK 199² str. 1 d. sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti, kad nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. J. J. vis dar nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies (bausmės pabaiga 2017 m. kovo 26 d.), todėl manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pabrėžtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui itin didelę reikšmę turi ir nuteistojo požiūris į jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir jos atlyginimą. Nors šių aplinkybių visuma jau būna įvertinta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau lygtinio paleidimo klausimo sprendimui jos reikšmė neturėtų būti sumenkinama. Nuosprendžio priėmimo metu J. J. savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme nepripažino ir nors šiuo metu J. J. teigia, kad savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme pripažįsta, tačiau, įvertinus jo elgesį teisminio proceso metu, manytina, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra pakankama neabejotinai konstatuoti tinkamą ir pakankamą nuteistojo elgesio korekciją.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad J. J. bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus buvo baustas penkiomis drausminėmis nuobaudomis, ir nors šiuo metu paskirtosios nuobaudos nebegalioja, tačiau jų egzistavimas neabejotinai leidžia pagrįstai manyti, jog J. J. elgesys bausmės atlikimo vietoje visgi nebuvo pavyzdingas viso bausmės atlikimo metu bei nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurioms esant teismui nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrįstumo nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu J. J. skunde ypač sureikšminami paskatinimai, paskirti už gerą elgesį, mokymąsi bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tik parodo, jog J. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, būdamas pataisos namuose, palaipsniui koreguoja savo elgesį, tačiau šiuo metu tai nesudaro pagrindo besąlyginiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui, juo labiau, jog savo elgesį nuteistasis intensyviau koreguoja tik nuo 2014 metų (pirmasis paskatinimas – 2014 m. vasario 25 d.).
Netenkinant nuteistojo skundo, aptartinos ir neigiamos J. J. charakterio savybės, kurios, teismo įsitikinimu, neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam J. J. gyvenimui laisvėje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis jokių skolų neturi, jo finansiniai sunkumai yra susiję tik su nuolatinio (asmeninio) būsto įsigijimo planais, tačiau jo lėšų panaudojimo kompetencija, remiantis 2015 m. vasario 5 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar tobulintina, pažymint, kad nuteistasis savo pinigines lėšas tvarkė nekompetentingai, gaunamas pajamas skirstė neplaningai. Vertinant šią aplinkybę nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste, atsižvelgiant į jos įvykdymo motyvą – finansiniai sunkumai, manytina, kad toks J. J. piniginių lėšų tvarkymo pobūdis gali būti pripažįstamas vienu iš jo pakartotinio nusikalstamumo kriminogeninių veiksnių ir įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą laisvėje. Be to, tiek 2015 m. vasario 11 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos, tiek 2015 m. vasario 5 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, prie nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių priskirtinas ir J. J. gyvenimo stilius bei draugai, pabrėžiant, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo įvykdyta kartu su kitais asmenimis, o paties J. J. teigimu, bendravimas su bloga kompanija jam kelia problemas.
Sprendžiant J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, jog, nepaisant aplinkybės, jog teismų praktikoje nuteistojo socialiniai ryšiai pripažįstami vienu iš apsauginių faktorių, galinčių apsaugoti asmenį nuo tolimesnių teisės pažeidimų, tačiau, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, tokia išvada nagrinėjamu atveju abejotina. Kaip nurodo pats J. J., nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas dėl sunkios savo šeimos finansinės padėties, pažymint, kad tuo metu pinigų reikėjo tiek jam pačiam, tiek jo broliui bei mamai, todėl, esant tokiam nusikaltimo įvykdymo motyvui, vien tik J. J. artimų socialinių ryšių palaikymas, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu faktoriumi, apsaugosiančiu nuteistąjį nuo naujų teisės pažeidimų įvykdymo.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-89 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos institutą nuteistojo atžvilgiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.