Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr.RV-25-703 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

R. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., pabaiga – 2027 m. spalio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – 4 (ketveri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 1 (viena) diena. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 27 d.. nutarimu Nr. RV-25-703 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Bausmės tikslai buvo pasiekti paskyrus nuteistajam griežtą laisvės atėmimo bausmę. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų nėra atleidimas nuo bausmės, nes asmuo ir toliau atlieka teismo skirtą bausmę, tačiau ji atliekama kitomis sąlygomis. Lygtinai paleisto asmens elgesio kontrolė gali būti pakankamai griežta, t. y. taikant intensyvią priežiūrą.

1.2. Nuteistojo akivaizdžią pažangą įrodo jo elgesys per pastaruosius metus, pasikeitęs mąstymas, galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas, pasikeitusios nuostatos į darbą, išsilavinimą, disciplina. Be to, nuteistasis pilnai vykdo ir tęsia jam sudarytame individualios resocializacijos plane numatytas priemones, vykdo individualią veiklą – vertimo paslaugas, gauna stabilias pajamas, yra atlyginęs padarytas žalas, padengęs ieškinius, studijuoja Utenos kolegijos antrame kurse. Tiek Komisija, tiek teismas nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo akivaizdžios pažangos vis dar nėra.

1.3. Vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką resocializacijai, yra žmogaus buvimas įprastinėje aplinkoje, darbas, bendravimas su šeima ir pan. Nuteistasis yra susituokęs, jo žmona šiuo metu laukiasi, gyvenimas šeimoje ir rūpinimasis vaiku aiškiai prisidėtų prie asmens socialinės reabilitacijos. Būdamas laisvėje nuteistasis daug daugiau dėmesio skirtų darbinei veiklai, gautų didesnes pajamas ir prisidėtų prie šeimos biudžeto. Būnant laisvėje, nuteistojo resocializacijos procesas vyktų daug sparčiau ir sėkmingiau, nei būnant laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

1.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, t. y. teismas išdėstė nutartyje Komisijos paminėtus faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės bei jokių argumentų, taip pat nepasisakė dėl nuteistojo skunde pateiktų argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius Komisijos nustatytus faktus ir sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Be to, tiek Komisija, tiek teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą bei į ankstesnius nusikaltimus, nes nuteistasis suprato savo klaidas ir už tai šiuo metu atlieka bausmę.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. M. skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad du trečdalius bausmės nuteistasis atliks 2023 m. rugpjūčio 24 d., be to, sutinka su intensyvia priežiūra, taigi, R. M. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2023 metais.

Skunde akcentuojama, kad R. M. studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijos antrame kurse, vykdo individualią veiklą – teikia vertimo paslaugas, gauna stabilias pajamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad bausmės atlikimo metu įkalinimo vietoje dirbti jis neplanavo. Nuteistasis paminėjo, kad nuolat vyko teisminiai procesai, dažnai išvykdavo etapu, tad tęsti darbinę veiklą būtų buvę sudėtinga. Tačiau 2020 m. nuteistasis įgijo želdinių tvarkytojo profesiją (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. vasario 1 d. vykdė individualią veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Taip pat R. M. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. vasario 14 d. įsakymu buvo leista užsiimti individualia (apmokestinamąja) darbine veikla bei teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Jis (duomenys neskelbtini) mokykloje 2022 m. įgijo suvirintojo specialybę, o šiuo metu mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) kolegijoje, (duomenys neskelbtini) studijų programos II kurse. Nors sutiktina, kad paskutiniu metu pastebimos pasikeitusios nuteistojo nuostatos į darbą, tačiau jos ne visada buvo teigiamos. Kaip matyti, 2019 m. sausio 22 d., gegužės 30 d. buvo baustas už atsisakymą vykdyti paskirtą nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės; 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gruodžio 28 d. užfiksuota, kad R. M. atsisakė tvarkyti patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką. 2023 m. vasario 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-532 taip pat pažymėtina, kad R. M. stokoja oficialios darbinės patirties, nors pataisos namuose įgijo kelias profesines kvalifikacijas, tačiau pagal profesiją įsidarbinti pataisos įstaigoje ilgą laiką nesiekė (II t., 1 d., b. l. 175–176).

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad ankstesnis jo nusikalstamas elgesys susijęs su finansinio pasipelnymo motyvais, lėšų valdymo sunkumais, pasireiškiančiais pajamų nestabilumu, jų neteisėtumu. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad R. M. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, tęstiniu nusikaltimų vykdymu, pozityvaus savęs realizavimo stoka bei artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veikose. R. M. nebuvo linkęs kritiškai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir siekdamas savo poreikių bei lūkesčių tenkinimo išreiškė pritarimą nusikalstamai veikti. Šiuo metu R. M. geba objektyviau vertinti save bei savo galimybes, taip pat išreiškia tam tikro lygmens motyvaciją siekti asmeninio tobulėjimo galimybių, kas gali būti vertinama, kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Nuteistasis taip pat palaiko socialinius ryšius su savo tėvais ir seserimis skambindamas telefonu, be to, nuteistasis yra vedęs, šiuo metu jo sutuoktinė laukiasi, o iš ankstesnių partnerystės santykių taip pat turi mažametį vaiką, tačiau, pabrėžtina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Be kita ko, nuteistajam būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, pakartotinai ir sąmoningai vykdyti nusikaltimai, nepakankamas gebėjimas priimti jam taikytas poveikio priemones, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. yra praeityje teistas vienuolika kartų, iš kurių du kartus teistas užsienyje (Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijoje), daugiausia už turtinius ir smurtinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad R. M. už nusikalstamas veikas buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat skiriamos baudos, areštas, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio R. M. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (II t., 1 d., b. l. 182). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi.

Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, kuri lemtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino R. M. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose – 2018 metais dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2020 metais baigė Meno terapijos grupę, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“, kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistę dėl priemonių vykdymo, tačiau bendravimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis neįžvelgia asmeninių sunkumų ar poreikio keisti gyvenimo būdą, yra gynybiškas, perkelia atsakomybę aplinkai, darbą įstaigoje nuteistasis traktavo kaip pažeminimą bei gėdą ir atsisakė svarstyti šią galimybę, taip pat 2022 m. nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Pažymėtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo skatintas 3 kartus, tačiau 34 kartus baustas drausmine tvarka. Nuobaudos skirtos už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą, laikymą (už disponavimą mobiliais telefonais ir USB atmintinėmis) ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Paskutinį kartą drausmine nuobauda R. M. baustas 2020 m. lapkričio 18 d. Taigi, nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja ir nuteistasis tik pastaruosius kelerius elgiasi labiau disciplinuotai, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai bei atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nors nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (nurodė, kad gyventų jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute), taip pat patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba savarankiškai pasirinktą darbą – vykdo individualią veiklą, rodo asmenines iniciatyvas siekdamas valdyti finansinius sunkumus, atlygino priteistus ieškinius, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (darbo patirties stygiumi), savo situacijos supratimo stoka, veikiant ir vykdant rekomendacijas be aiškaus sau tikslo, jo nuolatine veika skatinančia nusikalstamumą, jo gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais nuoseklaus prosocialaus elgesio, aukšto savęs vertinimu, nepakankama problemų identifikavimo kompetencija, negatyvių visuomenės atžvilgiu prielaidomis, pasekmių suvokimo stoka – išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų suabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje bei į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, bet taip pat už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 15 metų amžiaus, tokio paties amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas (už pasikėsinimą pavogti). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 11 teistumų įskaitant dabartinį ir kitus teistumus įvykdytus užsienyje (Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijoje), jo padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. R. M. veikose dominuoja turtiniai ir smurtiniai nusikaltimai. Paskutinė R. M. nusikalstamo elgesio raiška tiesiogiai siejama su nuteistojo tuo metu buvusia apsunkinta finansine padėtimi ir noru nusikalstamai praturtėti.

Nors, nuteistojo manymu, jo pakankamai teigiama asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus R. M. nusikalstamo elgesio rizikos ne itin žymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.