Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjų V. K. ir O. K. atstovui advokatui Rokui Bukauskui, atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atstovei Irminai Junevičiūtei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kristinai Šimkutei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir O. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos V. K. ir O. K. 2009-10-05 teismui padavė skundą, kurį tikslino 2009-10-21, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2009-09-15 sprendimą Nr. (11.1)1-5606 dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2009-06-18 sprendimą Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. 2009-04-03 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-30 sprendimą Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. skiriama periodinė išmoka apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nuo 2008-04-03 iki R. K. mirties dienos, t.y. 2009-03-31; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-04-30 sprendimą Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo O. K. nuo 2009-04-01 iki kol jai sukaks 24 metai arba iki kol ji baigs studijas aukštojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, skiriama periodinė išmoka apdraustajam R. K. mirus, apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis; 5) priteisti V. K. 9,76 proc. metinių palūkanų nuo R. K. visos periodinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, sumos nuo 2009-07-29 iki V. K. bus išmokėta visa R. K. ligos pašalpa, taip pat 9,45 proc. metinių palūkanų nuo 2009-08-04 iki bus išmokėta V. K. priklausanti kompensacija 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį; 6) priteisti O. K. 9,76 proc. metinių palūkanų nuo 2009-07-01 iki bus išmokėta O. K. priklausanti kompensacija nuo 150 proc. dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį; 7) priteisti sumokėtą žyminį mokestį (1 t., b. l. 5-10, 36-41).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-29 sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-07 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, o dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pirmos instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, perdavė nagrinėti iš naujo.

Per teismo posėdį pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovų atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 62-64).

Nurodė, kad išmokėjus pareiškėjoms dėl draudiminio įvykio socialinio draudimo išmokas, t.y. kompensavus netektų pajamų forma patirtą žalą, nepagrįstas reikalavimas dar kartą atlyginti netektas pajamas dėl galimai laiku neinvestuotų gautų išmokų sumų. Prašoma priteisti banko indėlių palūkanų suma nėra laikytina žala CK 6.249 str. prasme, negautos pajamos grindžiamos tik teoriniu ketinimu, kurio realumo ir pagrįstumo neįmanoma įrodyti, žala turi būti grindžiama objektyviais įrodymais. Dėl to nėra civilinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad R. K., VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktorius, 2008-04-03 darbo metu, apie 14 val., važiuodamas į Trakų pusę tarnybiniu automobiliu „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21,117 km, įvažiavo į priešingą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir griovyje apvirto (1 t., b. l. 115-116). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. K. 2009-03-31 mirė (1 t., b. l. 168).

Valstybinė darbo inspekcija 2008-04-21 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriame nustatė nelaimingo atsitikimo aplinkybes, be kita ko nustatė, kad 2008-04-03 R. K., pasibaigus gydymo tarybos posėdžiui, apie 13.10 val. pranešė direktoriaus pavaduotojai ir sekretorei, kad jis išvyksta iš įstaigos ir grįš apie 15 val., apie 13.15 val. jis išvažiavo įmonės automobiliu į Trakų ligoninę darbo reikalais (1 t., b. l. 115-116). Valstybinė darbo inspekcija 2008-04-21 akte konstatavo nelaimingo atsitikimo priežastis – eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose, Trakų rajono policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d.

Dėl šio įvykio R. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0132-08 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008-11-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0132-08 nutrauktas, R. K. veiksmuose nenustačius nusikaltimo požymių. Nutarta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą R. K., pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir persiųsti ją Vilniaus apskrities VPK (I t., b. l. 92-93). Vilniaus apskrities VPK 2009-01-27 nutarimu, vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d. dėl R. K. sunkios sveikatos būklės administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (R. K. KET administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 229). Vilniaus apskrities VPK 2009-03-31 nutarimu, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 d. 9 p. (asmeniui, kuriuo atžvilgiu pradėta bylos teisena, mirus), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu nutraukta (R. K. KET administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 228).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-18 sprendimu Nr. 6-15-1023 2008-04-03 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R. K., atsisakyta pripažinti draudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu (1 t., b. l. 86). Sprendime konstatuota, kad tai patvirtina Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008-11-27 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, kad R. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga jam kilti bei nutarta dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų pradėti R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą. 2009-06-18 sprendimas priimtas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.2 p.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-18 sprendimu sprendimo pagrindu buvo priimtas atsakovo 2009-06-30 sprendimas Nr. 6-18-2003 neskirti R. K. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nes nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio jis neteko 100 proc. darbingumo, pripažintas nedraudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 87), 2009-06-30 sprendimas Nr. 6-18-2004 neskirti O. K. periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 88) ir 2009-08-03 sprendimas Nr. 6-18-2258 neskirti V. K. vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam jos sutuoktiniui R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nes šis nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu (1 t., b. l. 89).

VSDFV 2009-09-15 sprendimu Nr. (11.1)I-5606 atmetė pareiškėjų skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-18 sprendimo Nr. 6-15-1023 bei 2009-06-30 sprendimų Nr. 6-18-2003 ir Nr. 6-18-2004 (1 t., b. l. 50-51).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-29 sprendimu adm. byloje Nr. I-504-473/2010 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 108-114).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-07 nutartimi adm. byloje Nr. A502-676/2011 apygardos teismo sprendimą panaikino ir pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (11.1)1-5606, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 6-18-2258 dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo R. K. 2009 m. balandžio 3 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, taip pat priimti naujus sprendimus dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 148-155).

VSDFV Vilniaus skyrius 2011-04-04 sprendimu Nr. 6-15-657 2008-04-03 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R. K., pripažino draudiminiu įvykiu (3 t., b. l. 29). Sprendimas priimtas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 1 d. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais. Šio sprendimo pagrindu buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-06 sprendimas Nr. 6-18-1233 R. K. skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir mokėti nuo 2008-07-24 iki 2009-03-30 po 2121 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 31), 2011-04-06 sprendimas Nr. 6-18-1236 O. K. skirti periodinę draudimo išmoką apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, ir mokėti nuo 2009-03-31 iki 2010-07-26 po 1116 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 32), 2011-04-06 sprendimas Nr. 6-18-1229 skirti V. K. 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu (3 t., b. l. 35).

VSDFV Vilniaus skyrius 2011-04-11 sprendimu Nr. SMNI-72 išmokėjo V. K. 1010,68 Lt, t.y. 100 proc. mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 40), 2011-04-11 sprendimu Nr. SMNI-73 išmokėjo V. K. 942,39 Lt, t.y. 100 proc. mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 41), 2011-04-11 sprendimu Nr. SMNI-74 išmokėjo V. K. 778,50 Lt, t.y. 100 proc. mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 42), 2011-04-11 sprendimu Nr. SMNI-75 išmokėjo V. K. 573,63 Lt, t.y. 100 proc. mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 43), 2011-04-11 sprendimu Nr. SMNI-76 išmokėjo V. K. 18 331,35 Lt, t.y. 100 proc. mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 44).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo, padarytos pareiškėjoms dėl to, kad nelaimingas atsitikas darbe, kurio metu buvo sužalotas ir vėliau mirė jų vyras bei tėvas, viešojo administravimo subjektų buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, tik teismui konstatavus šių sprendimų neteisėtumą, viešojo administravimo subjektai priėmė pareiškėjoms palankius sprendimus. Pareiškėjos patirtą žalą grindžia negautomis pajamomis, kurias būtų gavusios bankų indėlių palūkanų forma.

Pareiškėjos nurodo, kad V. K. padaryta žala negautų pajamų forma lygi:

I) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-30 sprendimo Nr. 6-15-2003 dėl periodinės kompensacijos: 1) 1813,99 Lt už laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2010-07-28, t.y. R. K. tenkanti periodinės kompensacijos suma 18 331,35 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų (skaičiuojant indėlius litais imama 360 dienų metuose bazė), padauginta iš 365 dienų skaičiaus nuo 2009-07-29 iki 2010-07-28; ir 2) 457,67 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2011-04-12, t.y. R. K. tenkanti periodinės kompensacijos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 20 145,39 Lt (18 331,35 Lt + 1813,99 Lt), padauginta iš 3,17 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 258 dienų skaičiaus nuo 2010-07-29 iki 2011-04-12. Iš viso – 2271,66 Lt.

II) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-08-03 sprendimo Nr. 6-18-2258 dėl vienkartinės draudimo išmokos: 1) 14 256,90 Lt už laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2010-07-28, t.y. R. K. tenkanti vienkartinės draudimo išmokos suma 148 800 Lt, padauginta iš 9,45 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 4289,81 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2011-04-07, t.y. R. K. tenkančios vienkartinės draudimo išmokos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 163 056,90 Lt (148 800 Lt + 4289,81 Lt), padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 246 dienų skaičiaus. Iš viso – 18 546,71 Lt.

III) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-18 sprendimo Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo: 1) 327,07 Lt už laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2010-07-28, t.y. R. K. tenkanti ligos pašalpos suma 3305,20 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 84,44 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2011-04-18, t.y. R. K. tenkančios ligos pašalpos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 3632,27 Lt (3305,20 Lt + 327,07 Lt), padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 264 dienų skaičiaus. Iš viso – 411,51 Lt.

Pareiškėjos nurodo, kad O. K. padaryta žala negautų pajamų forma lygi:

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-06-18 sprendimo Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo: 1) 316,46 Lt už laikotarpį nuo 2009-07-29 iki 2010-07-28, t.y. R. K. priklausiusios ligos pašalpos pusė sumos už 3 mėnesius 3198 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų ir 365 dienų skaičiaus; ir 2) 89,75 Lt už laikotarpį nuo 2010-07-29 iki 2011-04-07, t.y. 3198 Lt + 316,46 Lt suma, padauginta iš 3,17 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 279 dienų skaičiaus. Iš viso – 406,21 Lt.

Administracinis ginčas buvo nagrinėjamas vadovaujantis 1999 m. gruodžio 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu Nr. VIII-1509 (toliau – Įstatymas) ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai).

Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-07 nutartimi adm. byloje Nr. A502-676/2011 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, dėl jo teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, dėl O. K. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir įpareigojo priimti naujus sprendimus. Atitinkami sprendimai buvo priimti. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-04-07 pažyma Nr. 3-21637 apie mirusiajam R. K. neišmokėtas išmokas (3 t., b. l. 18), R. K. priklausanti periodinė netekto darbingumo kompensacija lygi 18 331,35 Lt, vienkartinė draudimo išmoka – 148 800 Lt, o ligos pašalpa – 3305,20 Lt. Nustatyta, kad periodinė kompensacija V. K. išmokėta buvo 2011-04-13, vienkartinė draudimo išmoka – 2011-04-07, o ligos pašalpa – 2011-04-18 (3 t., b. l. 19, 21). Nustatyta, kad O. K. mokėtina R. K. priklausiusios ligos pašalpos suma lygi 3198 Lt, išmokėta buvo 2011-04-07 (3 t., b. l. 22).

Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kompensacijos nukentėjusiems asmenims arba jų šeimos nariams yra mokamos, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe atitinka draudiminio įvykio sąvoką (Įstatymo 6 str.) ir nėra nustatoma aplinkybių, kurioms esant įvykis pripažįstamas nedraudiminiu.

Atsakovai atsisakė mokėti pareiškėjoms priklausančias mokėti kompensacijas todėl, kad nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., kuriame yra nustatyta, jog draudiminiu įvykiu nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Atsakovai Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. aiškino ir taikė vadovaudamiesi ir Nuostatų 13.2 p., kuriame nustatyta analogiška norma, kaip ir Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p.

Atsakovai ginčijamu atveju konstatavo, kad R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, kas buvo konstatuota nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovai netinkamai taikė Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., kad ginčijamu atveju negalima buvo neabejotinai konstatuoti, jog R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, o visos abejonės turėjo būti aiškinamos nukentėjusiojo asmens naudai.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos reikalauja priteisti žalą dėl to, kad atsakovai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p.

Praktinėje veikloje teisės aiškinimu nustatoma teisės principų bei normų tikroji prasmė ir tikslas taikant teisę, konkretus teisės principas ar norma taikoma konkrečiai situacijai. Teisės aiškinimas – tai teisės (principų ir normų) prasmės, esmės nustatymas, t.y. pažintinis procesas. Teismo sprendimas (ar kitas teisės taikymo aktas) yra teisės (principo arba normos) ir fakto ryšys, kai tiek faktai, tiek teisė įvertinami ir pasirenkamas vienas sprendimo variantas (Teisės teorijos įvadas, Leidykla MES, Vilnius 2010, P 320-326).

Atsakovai įvertino byloje surinktus įrodymus bei aiškino ir taikė Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., pasirinko vieną iš galimų ginčijamu atveju sprendimo variantų. Atsakovai, priimdami sprendimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, nepažeidė teisės principų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad Įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. formuluotė – veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, nėra visiškai tiksli ir aiški, normoje nėra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas turi būti konstatuotas kompetentingos institucijos nutarimu, todėl ši norma gali būti taikoma įvairiais atvejais, plačiai aiškinant, kaip reikėtų suprasti sąvoką – veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Atsakovai savo kompetencijos ribose aiškino ir taikė minėtą teisės normą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., negautos pajamos yra tokios, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos ir tai turi būti jo grynasis pelnas. Tai reiškia, kad nuostoliai dėl negautų pajamų nėra preziumuojami, todėl asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad žala turi būti tikslai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, nes priešingu atveju atsakomybės ribos būtų neprotingai išplėstos.

Teismas šioje byloje atsižvelgia į institucijos veiksmus, kuri veikė savo kompetencijos ribose, ir teismo sprendimu nustatyta, kad institucija netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Institucija, spręsdama administracinio sprendimo priėmimo klausimą, turi aiškinti ir taikyti materialinės teisės normas; jeigu jas aiškina ir taiko klaidingai, jos klaidingą aiškinimą, esant ginčui, ištaiso administracinis teismas, kaip ir buvo ginčijamu atveju. Tokiu būdu yra apginamos suinteresuoto asmens teisės. Institucijos nuomonė dėl teisės taikymo ir aiškinimo negali sudaryti pagrindą spręsti dėl institucijos pareigos atlyginti nuostolius. Institucija nepažeidė pareiškėjų procesinių teisių. Institucija, gavusi pareiškėjų prašymus išmokėti kompensacijas, atliko vieną iš veiksmų, kuriuos turėjo teisę atlikti, būtent pripažino įvykį nedraudiminiu ir dėl to atsisakė mokėti kompensacijas.

Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra civilinė pagal savo pobūdį, nors įstatymų ir yra priskirta administracinių teismų kompetencijai. Tačiau nagrinėjant šią bylą pagal CK 6.271 str., tarp šalių atsiradę deliktinės atsakomybės santykiai negali būti vertinami kaip išimtinai privatūs santykiai, nes jie atsiranda iš institucijos, veikusios kaip viešosios teisės subjektas, veiksmų. Dėl to ginčijamu atveju teismas atsižvelgia į minėtus klausimus, susijusius su viešosios teisės reguliavimo dalyku.

Pareiškėjos, skaičiuodamos nuostolių dydį, vadovaujasi palūkanų skaičiavimo dydžiais ir tvarka, kurias būtų gavusios laikant kompensacijas banke kaip indėlį. Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Taigi išmokų, gaunamų pagal šį įstatymą, tikslas nėra susijęs su galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau susijęs su galimybe kompensuoti nukentėjusių asmenų išlaidas, pagal Įstatymą pripažintas būtinomis. Dėl to negautų pajamų skaičiavimas dėl nesumokėtos draudimo išmokos pagal Įstatymą negali būti laikomas žala, atlygintina pagal 6.271 str.

Be to, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato draudimo įstaigos pareigos mokėti papildomas išmokas dėl pavėluoto draudimo sumų išmokėjimo pagal Įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kaip ir minėta, draudimo išmokos nebuvo sumokėtos pavėluotai, jos buvo sumokėtos Įstatymo nustatyta tvarka apskundus sprendimus, kuriuos pakeitė teismas.

Pareiškėjų skaičiuojamas nuostolių dydis vadovaujantis palūkanų skaičiavimo taisyklėmis negali būti siejamas su deliktine atsakomybe. CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą.

Palūkanos, kaip skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės, yra sutartinės civilinės atsakomybės, bet ne deliktinės civilinės atsakomybės prievolė. Dėl nurodytų motyvų, dėl deliktinės atsakomybės atsiradę nuostoliai negali būti siejami su palūkanomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų V. K. ir O. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.