Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. P. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo, kuriuo nutarta: pripažinti R. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pripažinti R. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 8,00 Eur (aštuonių eurų 00 ct) baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą R. P. skirti 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 1 d. 16 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 3,34 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų nuostatas, jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Nesutikdamas su 2016 m. spalio 7 d nutarimu, apeliantas pabrėžia, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės bei nutarime išdėstyti duomenys yra neišsamūs, netinkamai įvertinti, todėl nutarimas neteisėtas ir naikintinas.

R. P. nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas kritiškai vertindamas jo paties ir M. M. parodymus, teisingais laikydamas vien liudytojo A. D. paaiškinimus, bylą ištyrė neišsamiai, neapklausė visų bylai reikšmingus duomenis galinčių suteiktų asmenų: į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, kurie matė nubėgantį M. M.. Be to, apklausiant visus proceso dalyvius nebuvo galimybės objektyviai įvertinti įvykio aplinkybių pagal įvykio vietos schemą, situacijos išdėstymą bei nustačius atstumus tinkamai bei pagrįstai įvertinti visų asmenų duotus paaiškinimus, jų patikimumą. Medžiagoje nebuvo pateikta įvykio vietos schema, nebuvo nustatytas atstumas nuo vietos, kur A. D. išvengė susidūrimo, iki vietos kur automobilį sustabdė R. P.. Be to, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie surašė R. P. paaiškinimą apie pasišalinusį automobilio vairuotoją M. M. ir matytas aplinkybes dėl asmens pasišalinimo. Iš medžiagoje esančio pareigūno R. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. P. kaltę dėl vairavimo neigė, tuo tarpu tarnybiniame pranešime nėra nurodyta duomenų apie R. P. nurodytą pasišalinusį asmenį (M. M.), nepaisant to, kad R. P. paaiškinime šie duomenys yra užfiksuoti. Apelianto nuomone, šie trūkumai yra laikytini pakankamu pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo ar grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino R. P. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė teisingą nuobaudą.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentus, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės bei nutarime išdėstyti duomenys yra neišsamūs ir netinkamai įvertinti.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. P. kaltė yra pilnai įrodyta liudytojo A. D. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), alkotesterio parodymais (b. l. 8 ) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Nors R. P. neigė neblaivus vairavęs automobilį, tačiau šią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam byloje surinktų įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad įrodymai buvo ištirti objektyviai ir nuosekliai, pateiktas išsamus visos byloje surinktos medžiagos įvertinimas. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas nekartoja įrodymų vertinimo analizės, laikant, kad pakartotinis vertinimas yra netikslingas. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus apie tai, kad liudytojas A. D. galimai nepastebėjo iš nubaustojo automobilio iššokančio M. M., nes turėjo būti susitelkęs į manevravimą siekiant išvengti susidūrimo. Pažymėtina, kad šis liudytojas ir savo paaiškinime, pateiktame įvykio dieną (b. l. 6), ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu (49-50 b l.) davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Jis vienareikšmiškai paaiškino, kad prasilenkiant matė, jog automobilyje buvo tik vienas asmuo. Liudytojas stebėjo pažeidėjo automobilį nuo to momento, kai jie prasilenkė ir nematė, kad iš jo būtų išlipęs koks nors kitas žmogus. Byloje nėra jokių duomenų apie liudytojo šališkumą ar suinteresuotumą nubaustojo atžvilgiu, todėl teismui nėra pagrindo nesiremti minėtais parodymais ir juos atmesti.

Nors nubaustasis teigia, kad jis nuo pat pradžių nurodė, kad automobilį vairavo ne jis pats, o M. M., šis argumentas yra akivaizdžiai paneigiamas byloje surinkta medžiaga. Įvykio dieną R. P. policijos pareigūnams paaiškino, kad prie parduotuvės su nepažįstamu asmeniu gėrė alų. Tuomet nepažįstamasis sėdo už jo automobilio vairo ir jie kartu važiavo link Kelmės. Jiems bevažiuojant, nepažįstamasis staiga sustojo, užgesino variklį, iššoko iš automobilio ir nubėgo per laukus. R. P. paaiškinime nurodo, kad tą asmenį jis matė pirmą kartą ir jo nepažįsta (b. l. 5). Pirmosios instancijos teisme R. P. pateikė kitą versiją. Jis paaiškino, kad įvykio dieną prie parduotuvės sutiko M. M., kurį pažįsta iš seniau. Jie išgėrė alkoholinių gėrimų ir R. P. užsnūdo keleivio pusėje. Po kiek laiko pajutęs, kad automobilis juda, pastebėjo, kad jie važiuoja, o automobilį vairuoja M. M.. R. P. sušukus, M. M. pristabdė automobilį ir iššoko iš jo (b. l. 48). Ir nors šią įvykio versiją pirmosios instancijos teismo metu patvirtino liudytoju apklaustas M. M., apeliacinės instancijos teismas ją atmeta, motyvuodamas tuo, kad M. M. yra pažeidėjo pažįstamas, galimai suinteresuotas padėti jam išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtą asmenį R. P. nurodė ne iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, o tik bylos nagrinėjimo teisme metu, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Todėl ši versija vertinama kaip R. P. pasirinkta gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

Taip pat atmetami apelianto argumentai dėl neva nepagrįstai atmesto jo prašymo pirmosios instancijos teisme apklausti į įvykio vietą atvykusius pareigūnus, kurie neva matė nubėgantį asmenį, tačiau nesivijo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. P. gynėjo advokato padėjėjo S. Povilausko prašymą iškviesti ir apklausti į įvykio vietą atvykusius policijos patrulius, kadangi iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad jie įvykio nematė, o į įvykio vietą atvyko po to, kai juos iškvietė liudytojas A. D.. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad duomenų apie kokius nors pasišalinusius asmenis nėra (b. l. 11).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent R. P. vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 3,34 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų nuostatas, jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, sulaikė neblaivų vairuotoją, nustatė jo girtumą, visos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo akivaizdžios ir aiškios, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo papildomai rinkti kitų įrodymų, t. y. ieškoti neva pasišalinusių asmenų, braižyti įvykio vietos schemų ar kt.

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir buvo teisingai paskirtos nuobaudos, atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus. Galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta teisingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.