Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 93-241 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2011 m. spalio 3 d. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 3 d., 228 str. 3 d. ir, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 3 d., nuteistas galutine subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2013 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2011 m. spalio 3 d. Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo sprendimu A. P. paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. ir 199 str. 2 d., paliekant 2011 m. spalio 3 d. Respublikos Minsko miesto Frunzės rajono teismo sprendimu A. P. paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2014 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. P. atžvilgiu pritaikytas 2012 m. liepos 9 d. Baltarusijos Respublikos įstatymo „Dėl kai kurių kategorijų asmenų, padariusių nusikaltimus, amnestijos“ 8 str., dėl ko, A. P. paskirta bausmė buvo sumažinta 1 metais.

Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 8 d..

2016 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 93-241 Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. P., tačiau, 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patvirtinti šį nutarimą ir A. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakė.

Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai grupei ir yra vos 13 balų. Nors po paskutiniojo svarstymo ji nesumažėjo, tačiau, A. P. teigimu, ji ir nepadidėjo, todėl nesumažėjęs pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, jo įsitikinimu, negali būti pagrindu jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Darydamas šią išvadą, nuteistasis pažymi, kad viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jam nustatytas rekomendacijas jis vykdo, režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, yra skatintas, pataisos namuose dirba bei dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, duomenų, patvirtinančių, jog jis susijęs su kriminaline subkultūra, nėra, todėl teigti, kad galimi nuteistojo draugai gali jį skatinti nusikalsti ir ateityje, nuteistojo įsitikinimu, pagrindo nėra.

Skundu pabrėžiama, kad šiuo metu A. P. turi visas galimybes adaptuotis laisvėje: turi vidurinį išsilavinimą, kalvio, santechniko, suvirintojo specialybes, iki nuteisimo dirbo suvirintoju, lygtinio paleidimo atveju gali būti įdarbintas UAB „A.“ operatoriumi. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, su jais bendrauja ir yra lankomas pasimatymų metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų, kas visumoje, kaip tai teisingai savo skunde pažymi ir nuteistasis, leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, be šių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Šiuo aspektu analizuojant A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra svarstomas pakartotinai. Po paskutiniojo svarstymo jo atžvilgiu buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pagal kurį nuteistasis turėjo tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose arba pozityvaus užimtumo priemonėse. Vykdydamas šį planą, nuteistasis stengėsi sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, už pavyzdingą elgesį buvo paskatintas, per lygtinio paleidimo komisijos jam skirtą laikotarpį nustatytos tvarkos nepažeidė, dalyvavo privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose bei tęsia savo darbinę veiklą pataisos namų ūkio aptarnavimo būryje atlikdamas pagalbinio darbininko pareigose. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, kaip teisingai konstatuota Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2016 m. kovo 29 d. pažymoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju A. P. ne tik vykdo, bet ir įvykdė jo individualaus darbo plane numatytas priemones, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių aplinkybių nepakanka. Būtina įvertinti ir A. P. pažangą bei jo paties pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Sutinkamai su 2016 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Šių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog nusikalstamą veiką, už kurios padarymą A. P. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys, atsižvelgiant į A. P. asmenines savybes, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje jis buvo įtakojamas įvykdyto nusikaltimo bendrininkų, kas neabejotinai laikytina vienu pagrindinių veiksnių, lėmusių jo nusikalstamumą praeityje.

Abejonių pakankama A. P. elgesio korekcija kelia ir jo mąstymas bei elgesys, kas vėlgi išskiriama kaip vienas iš pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Bylos duomenimis nustatyta, kad greitą veikimą A. P. vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, kas, įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikaltimų rizikingą pobūdį, neabejotinai labiau neigiamai apibūdina nuteistąjį, o tai, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu, atskleidžia ir tai, kad A. P. požiūris į greitus darbo rezultatus vis dar išlieka nepakitęs. Be to, A. P. vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, dėl savo neteisėtų veiksmų jis vis dar kaltina kitus asmenis, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo neadekvatų nuteistojo požiūrį į įvykdytų nusikaltimų reikšmę bei galimas jų pasekmes. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdyme, kam, sutinkamai su 2016 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, neprieštarauja ir nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, tačiau aplinkybė, jog A. P. dėl savo neteisėtų veiksmų vis dar kaltina kitus asmenis yra įvardinta toje pačioje Socialinio tyrimo išvadoje, kas leidžia pagrįstai teigti, jog, net A. P. asmenybės įvertinimą atlikusio specialisto nuomonė apie jo asmenybę bei elgesio korekciją, nėra tiek nuosekli ir kategoriška, kad būtų galima įžvelgti itin teigiamus A. P. elgesio pokyčius, neabejotinai sudarančius pagrindą manyti, kad nuteistasis jau yra pasiryžęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. P. teiginiai dėl jo teigiamos darbinės veiklos, pakankamos darbo patirties bei motyvacijos, kas, paties nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Vertinant šių aplinkybių reikšmę A. P. nusikalstamumui (tiek buvusiam, tiek galimam ateityje) vis tik pažymėtina, kad iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis taip pat dirbo, o iš jo darbo gaunamas atlyginimas tiek A. P., tiek jo šeimai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau, tai nuteistajam nusikalsti, siekiant finansinės naudos sau ir savo artimiesiems, nesutrukdė. Todėl galimas A. P. įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju ir šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Analogiškai vertintini ir tamprūs A. P. socialiniai santykiai su artimaisiais. Nors nuteistasis ir augo pilnoje šeimoje, o savo artimųjų palaikymą vertina, teigdamas, kad į juos gali kreiptis atsiradus problemoms, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir prieš A. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymą, tačiau teigiamos įtakos nuteistojo asmenybei nepadarė – nuo nusikalstamumo jo nesulaikė, todėl nuteistojo socialinius ryšius traktuoti kaip apsauginį faktorių nuo galimo A. P. nusikalstamumo, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

Nors skundu apygardos teismui A. P. itin sureikšmina jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jam skirtus paskatinimus, tačiau jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. P. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtomis priemonėmis. Manyti priešingai teisėjų kolegija neleidžia ir žema A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi jos įvertinimo rezultatas – 13 balų, po paskutiniojo nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo išliko nepakitęs, kas leidžia pagrįstai abejoti pakankama A. P. elgesio korekcija paskutiniuoju laikotarpiu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors aukštesniajam teismui papildomai buvo pateiktas ir A. P. sutuoktinės K. P. prašymas taikyti lygtinį paleidimą jos sutuoktinio atžvilgiu, nurodant, jog šiuo metu jo pagalba šeimoje yra būtina, tačiau ir tai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo (ar jo artimųjų) nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.