Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-485/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
1-70-485/2014
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00947-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
V. Z.
Nukentėjusysis
D. P., N. P., Ž. P., J. D.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-70-485/2014
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00947-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.2.; (S) 1.2.3.2.5., 1.2.3.2.6.,1.2.3.2.8., 1.2.3.2.11., 1.2.7.1.1., 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam V. Z., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiesiems D. P., N. P., Ž. P., J. D., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 8 p., 11 p., 149 str. 1 d., 129str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 11 p.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Z. 2012-09-09 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), Z. P. priklausančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties, girtaujant, kilus konfliktui su V. P., dėl aiškaus žmogaus negerbimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, priėjęs iš už V. P. nugaros tyčia peiliu sudavė ne mažiau septynis smūgius į kaklą, krūtinę, ranką ant fotelio sėdėjusiam ir esančiam bejėgiškoje, dėl sunkaus girtumo, būklėje V. P., tuo jam padarė durtinę- pjautinę kaklo žaizdą su dešinės bendrinės miego arterijos, dešinės jungo venos, dešinio klajoklio nervo ir kaklo organų atidalinimu, durtinę- pjautinę aklą kaklo žaizdą, durtinę- pjautinę kiauryminę krūtinės žaizdą su III šonkaulio, krūtinkaulio ir dešinio plaučio pažeidimu, durtinę- pjautinę kiauryminę krūtinės žaizdą su IV ir V šonkaulių bei dešinio plaučio pažeidimu, durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės žaizdą su V- VI šonkaulių, širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio pažeidimu, ir dvi pjautines kairės plaštakos II piršto žaizdas, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku, nuo to V. P. mirė, po ko, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-09-09 apie 21 val. 05 min., iškart po to, kai nužudė V. P. bijodamas, kad A. P. apie tai praneš policijai ir siekdamas nuslėpti šį labai sunkų nusikaltimą, tame pačiame namo kambaryje ir koridoriuje užpuolė A. P., kuriam grumtynių metu, tyčia sudavė ne mažiau 28 smūgių peiliu į krūtinę, nugarą, rankas, smakrą, kaklą, pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam durtinį- pjautinį kiauryminį nugaros kairės pusės sužalojimą, lydimą krūtininės aortos pilnu pažeidimu, durtinį- pjautinį kiauryminį dešinės krūtinės pusės sužalojimą, dešinės plaučio viršutinės skilties pažeidimą, durtinį- pjautinį kiauryminį krūtinės ir pilvo sužalojimą, širdiplėvės, diafragmos ir kepenų pažeidimus, durtinį- pjautinį kiauryminį nugaros sužalojimą, kairio inksto kapsulės pažeidimą, durtinį- pjautinį kiauryminį nugaros dešinės pusės sužalojimą, diafragmos pažeidimą, daugybinius sužalojimus ir pjautines kairės smakro pusės, kairės veido pusės, kaklo, dešinės rankos pirmo piršto, juosmens, nugaros dešinės pusės žaizdas, ko pasėkoje nuo durtinio- pjautinio kiauryminio nugaros kairės pusės sužalojimo, krūtininės aortos pilno pažeidimo, komplikuoto šoku ir vidiniu kraujavimu į užpakalinį tarpuplautį ir kairę krūtinplėvės ertmę A. P. patirdamas dideles fizines ir dvasines kančias mirė, tuo nužudė du žmones, pirmąjį iš jų- dėl chuliganiškų paskatų bei esantį bejėgiškos būklės, antrąjį- itin žiauriai ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą- pirmojo žmogaus nužudymą, kuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 8 p., 11 p.

Po to, 2012-09-09 apie 21 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), nuėjęs į Z. P. priklausančio namo dalį, kurioje gyveno D. S., virtuvėje pareikalavo, kad ji lytiškai su juo santykiautų, o nukentėjusiajai atsisakius tai padaryti, grasindamas jai peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jėga pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė D. S. ne mažiau 39 smūgių peiliu į galvą, kaklą, dešinįjį ir kairįjį žastą, kairįjį dilbį, plaštakas, krūtinės ląstą, pilvą, kairę blauzdą, tuo jai padarė 43 sužalojimus- kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešiniojo plaučio pažeidimu, šešias žaizdas galvoje, devynias žaizdas kakle, dvi žaizdas dešiniajame žaste, vieną žaizdą kairiajame dilbyje, vienuolika žaizdų abejuose plaštakose, vieną žaizdą kairėje šlaunyje, vienuolika aklų durtinių- pjautinių žaizdų, iš kurių septynias žaizdas krūtinės ląstos srityje, vieną žaizdą pilve, dvi žaizdas kairiajame žaste, vieną žaizdą kairėje blauzdoje, tuo sunkiai sutrikdė D. S. sveikatą, po to peiliu daugiakartiniais pjovimo judesiais sužalojo D. S. kaklą, kuo padarė jai pjautinę kaklo žaizdą su bendrinių miego arterijų ir vidinių jungo venų pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu, nuo ko D. S. patirdama dideles fizines ir dvasines kančias mirė, taip itin žiauriai tyčia nužudė D. S. ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d., 6 p.

Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 9 dieną jis buvo savo namuose. Po to susitiko su J. K., kuri paprašė padėti nukasti bulves. Nukasus bulves, jis išgėrė alaus ir išvažiavo namo. Važiuodamas nusipirko alaus, užsuko pas P. B., ten dar išgėrė. Vėliau nuvyko pas tą pačią moterį kur kasė bulves, pasiskolino pinigų alui. Prie parduotuvės sutiko A. P., kuris pasikvietė į svečius alaus išgerti. Nuvykus pas jį į namus, ten buvo Vidas ir D. P., visi kartu gėrė alų. Dar pamena kai perėjo į kitą namo pusę, kaip grįžęs namo beldėsi į duris. Po to pamena tik tai, kaip jį pareigūnai pakėlė iš lovos. Daugiau nieko nepamena.

Iš LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. tvarka pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jis paaiškino, jog kasė bulves pas kaimynę ir išgėrė alaus. Po to nusipirko dar vieną 2 litrų talpos butelį alaus ir nuvykęs pas P. B. kartu išgėrė. Vėliau (duomenys neskelbtini) parduotuvėje susitiko pažįstamą A. P., kuris jį pakvietė pas save į namus išgerti alaus. Abu su A. P. dviračiais atvyko pas šį į namus. Užėjęs į kambarį, rado ten pažįstamus V. P., D. P.. Visi gėrė alų. Po kurio laiko D. P. kažkur išėjo, o V. P. pakvietė visus eiti į kitą namo pusę, sakė, kad turi sriubos. A. P. nuėjo paieškoti dar alaus. Kaltinamasis supyko, kad V. P. prašo jo cigarečių, nors turėjo savo. Tuo metu V. P. sėdėjo fotelyje, prašinėjo cigarečių. Tada kaltinamasis nuėjo į virtuvėlę, paėmė virtuvinį peilį, užėjo už nugaros fotelyje sėdėjusiam V. P. ir peiliu dūrė jam keletą kartų į krūtinę. V. nenugriuvo, liko sėdėti fotelyje. Po to jis tuo pačiu peiliu perpjovė jam gerklę. Kaltinamojo rankos ir rūbai buvo kruvini. Tuo metu į V. kambarį įėjo A. P.. Pamatęs kruviną V. P., išbėgo iš kambario. Rankoje laikydamas peilį kaltinamasis bėgo paskui A. P., kadangi bijojo, jog pabėgęs šis praneš apie nužudytą brolį policijai. Koridoriuje susigrūmė su A. P., kuriam grumtynių metu badė peiliu nugarą, pilvą. Peiliu dūrė keletą kartų, kiek tiksliai, neprisimena. Po smūgių peiliu A. P. susmuko koridoriuje prie durų. Po to kaltinamasis išėjo į kiemą, kur stovėdamas prisiminė, kad kitoje namo pusėje gyvena N. P. sugyventinė D.. Jis nuėjo prie durų ir pasibeldė. Duris atidarė D. ir pasakė, kad N. nėra namie. Kaltinamasis pasakė, kad N. jam nereikia. Paklausus ko jam reikia, jis pasakė, kad nori su D. pasimylėti. Viskas vyko virtuvėje. Jis rankoje tebeturėjo tą patį peilį. Matė, kaip greta kambaryje žaidė du jos mažamečiai vaikai. D. nesutiko pasimylėti ir kažką pasakė. Jai nesutikus, dėl to supykęs peiliu keletą kartų dūrė į pilvą. Tada ji susmuko virtuvėje prie stalo ir ėmė rėkti. Tam, kad nerėktų, jis jai peiliu perpjovė gerklę. Pastebėjo, kad iš jos kūne peiliu padarytų žaizdų gausiai kraujavo. Tada numovė jai kelnes ir kelnaites, nes vis dar norėjo su ja mylėtis. Po to atsitokėjęs, atsisakė savo sumanymo ją išžaginti. Tada jis išėjo į koridorių. Tuo metu koridoriuje tarpduryje susitiko grįžtantį N. P.. Kaltinamasis tuo metu rankoje tebeturėjo peilį. Jis N. P. kažką pasakė, tačiau ką, neprisimena. Ar jam ką sakė N. P., nepamena. N. P., pamatęs kruviną sugyventinę, pabėgo į lauką. Kaltinamasis taip pat išbėgo į lauką ir parbėgo namo. Namuose motinai pasakė, kad peiliu nužudė tris žmones. Tai girdėjo jo brolis A. bei sūnėnas D.. Jo rūbai buvo kruvini. Peilį padavė motinai. Motina liepė nusiprausti ir persirengti. Tą jis ir padarė. Po to nuėjo miegoti. Jam nespėjus užmigti atvažiavo policijos pareigūnai ( t. 2, b. l. 97-102 ). Kaltinamasis paaiškino, kad šių savo parodymų neneigia. Papildomai paaiškino, kad pripažįsta, jog nužudė tris žmones, nes turėjo peilį. Kategoriškai tvirtina, kad D. S. neišžagino. Jo aiškinimu, buvo atlikta ekspertizė, paimti tepinėliai, tačiau nieko nebuvo rasta. Iš to jis daro išvadą, kad jis jos neišžagino. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltę patvirtina šie įrodymai:

Nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. D. S. buvo jo sugyventinė. 2012-09-09 apie 21 val. jis grįžo iš darbo. Prie savo buto durų sutiko kaltinamąjį. Šia jam pasakė: „nepyk, tavo žmoną papjoviau, ji mane užsipuolė, gyniausi“. Rankose kaltinamasis turėjo peilį. Nukentėjęs įbėgo į kambarį, ten rado kambario kampe susispraudusius vaikus. D. S. gulėjo virtuvėje visa kruvina. Tada jis bėgo pas Ž. Z., paprašė iškviesti policiją, pasakė, kad jo sugyventinę papjovė. Taip pat paaiškino, kad vaikai yra bendri su D. S.. Jie gyveno kaip vyras ir žmona. Paskutinį kartą lytinių santykių turėjo prieš tris dienas iki šio įvykio. Su kitais vyrais D. S. nebendravo. Kada matė virtuvėje D. S., tai jos kelnaitės buvo numautos, ji buvo tik su bliuzele. Mano, kad ją kaltinamasis išžagino. Du vaikai liko be mamos. Todėl jis reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. po 50 000 Lt vaikams – D. ir G.. Taip pat reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Tai susiję su laidojimo išlaidomis. Atskaičiavus gautą pašalpą turtinės žalos dydis yra 1834 Lt. Taip pat reiškia 20 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo už patirtus išgyvenimus.

Nukentėjusysis D. P. paaiškino, kad nužudytas A. P. yra jo tėvas. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Mama su tėvu išsituokusi, gyvena atskirai. Apie tai, kad tėvas nužudytas jis sužinojo rytojaus dieną iš savo mamos. Šiai apie tai pranešė sesers vyras. Tėvą laidojo ir jie, laidotuvėmis rūpinosi ir tėvo brolis. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis Ž. P. paaiškino, kad nužudytas V. P. yra jo tėvas, su mama jie išsituokę. Apie tai, kad tėvas ir dėdė nužudyti, jis sužinojo rytojaus dieną. Apie tai pasakė tėvo brolis. Tėvas išgerdavo, tačiau buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas, nesimušdavo. Kaltinamąjį V. Z. taip pat pažįsta. Kol jis blaivus, tai būna ramaus būdo, tačiau išgėręs tampa nevaldomas, kabinėjasi, lenda muštis. Dėl ko tėvą ir dėdę nužudė, nežino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad jos tėvas - nužudytas V. P.. Apie tėvo nužudymą sužinojo kitą rytą. Tėvas buvo ramaus būdo, nukentėjusioji su juo gerai sugyveno. Kaltinamąjį V. Z. pažinojo, tačiau bendrauti neteko. Jos žiniomis, tėvas su kaltinamuoju anksčiau taip pat nebendravo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. P. paaiškino, kad kaltinamąjį V. Z. pažįsta tik iš matymo, su juo nėra bendravusi. Visas įvykis buvo sekmadienį, o pirmadienį ji iš mamos sužinojo, kad jos tėtis A. P. yra nužudytas. Jai pasakė tik, kad papjovė tėvą. Jos tėvai išsiskyrę jau seniai, ji gyvena su mama. Jo tėtis buvo geras, gana ramus. Civilinio ieškinio nereišia.

Liudytoja D. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2012-09-09 apie 22 valandą vakaro jis grįžo namo. Rankose turėjo peilį, jį padėjo ant spintelės ir suriko: „tris paguldžiau“. Liudytoja tą peilį perlaužė ir numetė koridoriuje po veidrodžiu. Vėliau tą peilį apžiūrėjo, jis buvo kruvinas. Sūnus sakė, kad nudūrė A. ir V., o N. bobai galvą nurėžė. Klausė, dėl ko ją žudė. Sūnus pasakė: „ kam ji atėjo ginti“. Kaip nužudė kitus asmenis, smulkiau nepasakojo. Kažką šnekėjo, kad dėl alaus. Jo šviesių kelnių keliai buvo kruvini. Kokios buvo jo rankos, nepamena. Po to sūnus nusiprausė, pasikeitė rūbus, paprašė išvirti kavos, pavalgė ir nuėjo miegoti. Šiaip sūnus gero būdo, dirbo, padėdavo namuose, niekada nėra mušęs nei liudytojos, nei savo žmonos Jis net vištos negalėdavo papjauti, nes bijojo kraujo. Mano, kad tuos žmones nužudė jos sūnus. Kodėl jis taip padarė, liudytoja paaiškinti negali. Apie prievartavimus nieko nežino, sūnus apie tai nieko nepasakojo.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo dėdė. Praeitais metais jis grįžo kruvinas namo, kruvinos buvo kelnės ir rankos. Sakė kažką, kad tris papjovė. Daugiau jis su močiute ir A. šnekėjo. Močiutė peilį numetė prie veidrodžio, liudytojas jo gerai nematė.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad kaltinamasi yra jo brolis. 2012-09-09 liudytojas grįžo namo, brolio dar nebuvo. Kiek žino, jis gėrė pas draugus. Vėliau jį pašaukė mama, sakė, kad brolis žmones nužudė. Brolio kelnės ir rankos buvo kruvinos. Klausė brolio, kodėl jis taip padarė. Šis pasakė, kad dėl alaus ir cigarečių, o tą merginą dėl to, kad ši atėjo jų ginti. Taip pat sakė, kad vienam dūrė į širdį, kitam į širdį, o tai merginai nupjovė galvą. Vėliau mama parodė peilį. Tas peilis ne jų, jis buvo kruvinas. Šiaip brolis ramaus būdo. Brolis namo grįžo neblaivus, tačiau pagal jo žodžius liudytojas suprato, kad jis nemąstė, ką darė.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį jis (duomenys neskelbtini), namuose gėrė kartu su kaltinamuoju V. Z. ir savo broliais V. ir A. P.. Po to jis dviračiu išvažiavo, o juos paliko geriančius. Vėliau jam paskambino kriminalistas ir pasakė, kad jo brolius ir N. sugyventinę papjovė. Grįžęs namo rado juos visus nužudytus, V. Z. jau nebebuvo. Brolis A. gulėjo tarp durų, jis buvo visas subadytas. Brolis V. buvo fotelyje, jam buvo perpjauta gerklė, subadyta krūtinė. Liudytojui kažkas pasakė, kad kaltinamasis V. Z. išeidamas N. P. pasakė: „nepyk, tavo žmoną papjoviau“.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad V. Z. pažįsta. 2012-09-09 vakare pas jį atėjo N. P. ir pasakė, kad jo žmoną papjovė V. Z.. Tada jie nubėgo iki N. P. namų. Ten atvažiavo policija, greitoji pagalba. Jis pats matė per slenkstį gulinčią D.. Ji buvo pusiau nurengta, be kelnių ir kelnaičių. Matėsi, kad jai perpjautas kaklas.

Liudytojas Ž. Z. paaiškino, kad 2012-09-09 pas jį į namus atbėgo N. P., prašė pagalbos. Jis pasakė, kad jo D. nužudė V. Z.. Liudytojas paskambino greitajai pagalbai. Paskui N. P. su jo broliu D. nubėgo į savo namus. Vėliau N. P. jam sakė, kad kai jis grįžo namo ir pradarė duris, tai sutiko V. Z.. Šis jam pasakė „nepyk, tavo žmoną nužudžiau“. Vėliau N. P. taip pat sakė, kad žmonai gerklę perpjovė, buvo daug kraujo.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju V. Z. kartu dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2012-09-09 šis buvo pas jį atvažiavęs, kartu gėrė alų. Tai buvo apie 18 valandą. Alų kartu gėrė apie dvi valandas. Po to V. Z. su dviračiu išvažiavo, jau apgirtęs buvo. Šiaip V. Z. buvo geras, ramus, nekonfliktinis. Liudytojas niekada nėra pastebėjęs jo agresijos priepuolių. Kitą dieną liudytojas sužinojo apie tuos nužudymus, žmonės kalbėjo, kad tai V. Z. darbas.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad jis dirba Kėdainių rajono PK vyriausiuoju tyrėju. Kėdainių rajono PK areštinėje, dalyvaujant advokatei Š. ir įtariamajam V. Z. vyko apklausos. Liudytojas V. Z. įteikė pranešimą apie įtarimą. Aplinkybes, kaip nužudė vieną po kito asmenis, kokiu peiliu, kur jį padėjo, kaip vėliau elgėsi namuose, kaltinamasis pasakojo pats. Po to jis tuos parodymus patvirtino teisme. Smurto V. Z. atžvilgiu niekas nevartojo, jis pats viską sklandžiai pasakojo. Jam buvo įteiktas apklausos protokolas. Susipažinus nei jis, nei advokatė jokių pastabų ar prašymų nepareiškė. Liudytojas jo klausė, ar jis sutiktų savo parodymus patvirtinti įvykio vietoje, tačiau V. Z. pareiškė, kad jis nenori ten važiuoti.

Iš 2012-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), Z. P. priklausantis namas, kurio durys neužrakintos. Kairėje pusėje esančiame kambaryje, virtuvės patalpoje, ant grindų guli moters D. S. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, aprengtas tamsiais, gausiai suteptais krauju marškinėliais, lavono kūno dalis žemiau juosmens visiškai nuoga, ties juosmeniu kūnas išteptas krauju, matyti daugybinės pjautinės durtinės žaizdos kakle, rankose, krūtinėje, nugaroje. Ant grindų aplink lavoną daug išsiliejusio kraujo. Prie lavono galvos ant grindų kraujyje rastos ir paimtos dvi peilio rankenos dalys. Kitoje namo pusėje, kurioje gyveno V. ir A. P., koridoriuje prie V. P. kambario durų varčios dešiniu petimi atsirėmęs į duris, galvą nuleidęs žemyn, pusiau sulenktomis kojomis guli A. P. lavonas. Lavono rūbai gausiai sutepti krauju, lavono nugaroje, pilve, krūtinės plote daugybinės durtinės pjautinės žaizdos, pilvo srityje į išorę išsiveržę vidaus organai. Ant grindų, sienų rusvos dėmės, panašios į kraują. Pakėlus nuo durų A. P. lavoną, įėjus į kambarį, fotelyje pusiau sėdimoje padėtyje V. P. lavonas- iki pusės nuogas, apsirengęs tamsiomis kelnėmis. Lavono krūtinėje, po kaklu durtinės pjautinės žaizdos ( t. 1., b. l. 6- 37, 38- 39, 40- 42).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2012 09 10, 04:19:27 V. Z. iškvepiamame ore yra 0, 36 % etilo alkoholio ( t. 2, b. l. 86).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 868/12 (02) ( su pakeitimais) matyti, kad: V. P. lavone rasti šie sužalojimai: durtinė- pjautinė kaklo žaizda su dešinės bendrinės miego arterijos, dešinės jungo venos, dešinio klajoklio nervo ir kaklo organų atidalinimu; durtinė- pjautinė akla kaklo žaizda; durtinė- pjautinė kiauryminė krūtinės žaizda su III šonkaulio, krūtinkaulio ir dešinio plaučio pažeidimu; durtinė- pjautinė kiauryminė krūtinės žaizda su IV ir V šonkaulių bei dešinio plaučio pažeidimu; durtinė- pjautinė kiauryminė krūtinės žaizda su V- VI šonkaulių, širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio pažeidimu; dvi pjautinės kairės plaštakos II piršto žaizdos. Sužalojimai V. P. padaryti nemažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Išvardinti sužalojimai V. P. padaryti aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Tai patvirtina durtinių -pjautinių žaizdų pobūdis, krūtinkaulio ir šonkaulių pažeidimų pobūdis, durtinių - pjautinių žaizdų kanalai, vidaus organų pažeidimų pobūdis. V. P. mirė nuo durtinių - pjautinių kaklo ir krūtinės žaizdų su kaklo dešinės pusės kraujagyslių, klajoklio nervo ir kaklo organų atidalijimu bei širdies kairio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku. Po padarytų pjautinių kairės plaštakos II piršto žaizdų V. P. iki pat savo mirties galėjo atlikti savistovius veiksmus. Po padarytų kaklo ir krūtinės žaizdų su kaklo kraujagyslių ir širdies kairio skilvelio pažeidimu V. P. labai trumpą laiko tarpą galėjo atlikti savistovius veiksmus. Dvi pjautinės žaizdos kairės plaštakos II- ame piršte V. P. galėjo gautis jam ginantis nuo suduodamų smūgių peiliu. Sužalojimų padarymo metu V. P. buvo įvairiose padėtyse, išskyrus kniūbsčią padėtį. Sužalojimai, išvardinti išvados 1.1., 1.3., 1.4. ir 1.5. punktuose, esant V. P. gyvam būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai, išvardinti išvados 1.2. ir 1.6. punktuose, esant V. P. gyvam būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. P. prieš mirtį buvo vartojęs didelį kiekį alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 5,66 % etilo alkoholio. Esant V. P. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. V. P. mirė ne mažiau kaip prieš 1- 2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2012-09-11, 8:30 val.). Tai patvirtina III lavondėmių stadija, stiprus lavono raumenų sustingimas, prasidėjęs lavono puvimas. V. P. mirė nuo durtinių- pjautinių kaklo ir krūtinės žaizdų su kaklo dešinės pusės kraujagyslių, klajoklio nervo ir kaklo organų atidalijimu bei širdies kairio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 869/12 (02) ( su pakeitimais) matyti, kad A. P. mirė 8- 36 val. iki jo lavono autopsijos. Tikslesniam mirties laiko nustatymui turimi duomenys neinformatyvūs. A. P. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas, krūtininės aortos pilnas pažeidimas, komplikuotas šoku ir vidiniu kraujavimu į užpakalinį tarpuplautį ir kairę krūtinplėvės ertmę. A. P. konstatuoti daugybiniai durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai. Keturios iš žaizdų, kuriomis prasideda keturi durtiniai- pjautiniai sužalojimai, tirtos medicinos kriminalistikos laboratorijoje. Sulyginus šių žaizdų požymius nustatyta, kad jie sutampa grupinės priklausomybės lygmenyje, todėl tikėtina, kad visos žaizdos padarytos vienu duriančių- pjaunančių savybių įrankiu, kurio penties briaunos nesimetriškos, kairioji išreikšta, dešinioji neišreikšta. Įrankio ašmenys pradinėje dalyje neaštrūs. Yra didelė tikimybė, kad visi A. P. konstatuoti durtiniai- pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu, kurio savybės aprašytos aukščiau. Šiuo atveju teigtina, kad kiekvienas iš konstatuotų durtinių- pjautinių ir pjautinių sužalojimų padarytas vieno trauminio poveikio minėtu įrankiu pasėkoje. Nėra duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti A. P. kūno padėtį sužalojimų padarymo metu, tačiau galima teigti, kad tuo metu, kai jam buvo sužalota nugara, A. P. negulėjo aukštielninkas, bei kai jam buvo sužalota kaklas, krūtinė ir pilvas, jis negulėjo kniūbsčias. Atskiri sužalojimai detalizuojami žemiau: durtinis- pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas, krūtininės aortos pilnas pažeidimas. Nuo šio sužalojimo iki mirties praėjo ne ilgesnis kaip keleto minučių laikotarpis. Šis sužalojimas, kurio pasėkoje buvo pažeista aorta, yra mirtinas, visiškai nepriklausomai nuo kitų sužalojimo konteksto, tokio sužalojimo atveju žmogaus gyvybės išgelbėti neįmanoma, todėl šiuo atveju kaip tik šis izoliuotas sužalojimas vertinamas mirties priežastimi. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; durtinis- pjautinis kiauryminis dešinės krūtinės pusės sužalojimas, dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimas; durtinis- pjautinis kiauryminis krūtinės ir pilvo sužalojimas, širdiplėvės, diafragmos ir kepenų pažeidimai; durtinis- pjautinis kiauryminis nugaros sužalojimas, kairio inksto kapsulės pažeidimas; durtinis- pjautinis kiauryminis nugaros dešinės pusės sužalojimas, diafragmos pažeidimas - viso keturi kiauryminiai durtiniai-pjautiniai sužalojimai. Šie sužalojimai yra priešmirtiniai arba padaryti artimu mirčiai metu, tikėtina, per neilgą laiko intervalą kartu su kitais durtiniais- pjautiniais ir pjautiniais sužalojimais. Kiekvienas iš šių sužalojimų atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jų įtaka mirčiai labiau teorinė, t.y. jie praktiškai mirties neįtakojo. Daugybiniai akli durtiniai- pjautiniai krūtinės, nugaros kairės rankos sužalojimai - viso šešiolika aklų durtinių- pjautinių sužalojimų. Apie šių sužalojimų padarymo laiką pasakytina tas pat, kaip apie 3.2 punkte išvardintų sužalojimų padarymo laiką. Sveikatos sutrikdymo mastas dėl šių sužalojimų būtų nustatomas arba pagal sveikatos sutrikdymo trukmę dėl jų, arba pagal jų sukeltas pasekmes, o šiuo atveju nei vieno, nei kito nustatyti negalima. Pjautinės kairės smakro pusės, kairės veido pusės, kaklo, dešinės rankos pirmo piršto, juosmens, nugaros dešinės pusės žaizdos, pjautinis kiauryminis kairės pilvo pusės sužalojimas, plonųjų žarnų ir pasaito iškritimas- viso aštuonios žaizdos, kurių viena pareina į kiauryminį sužalojimą. Apie šių sužalojimų padarymo laiką ir sveikatos sutrikdymo mastą dėl jų pasakytina tas pat, kaip apie 3.3 punkte išvardintų sužalojimų padarymo laiką ir sveikatos sutrikdymo mastą dėl jų. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta kietu buku daiktu 2- 5 paros iki mirties, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. A. P. lavono kraujyje rasta 4, 14 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4, 17 % (promilės) etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumą ir šiuo atveju traktuojama kaip apsinuodijimas alkoholiu. Po mirtino nugaros durtinio- pjautinio sužalojimo A. P. valingų veiksmų tikimybė yra minimali. Kiti durtiniai-pjautiniai ir pjautiniai sužalojimai valingų veiksmų tikimybės neekskliuduoja. Pjautinė žaizda dešinės rankos pirmame piršte galėjo susidaryti A. P. ginantis nuo žalojimo peiliu ( t. 1, b. l. 104- 111).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M870/12(02) matyti, kad: D. S. mirtis galėjo įvykti prieš 12- 24 val. iki jos lavono tyrimo (2012-09-10, 13:00 val.). Tam neprieštarauja tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai.

D. S. mirė nuo pjautinio kaklo sužalojimo su bendrinių miego arterijų ir vidinių jungo venų pažeidimu. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu. D. S. konstatuota: pjautinė kaklo žaizda su bendrinių miego arterijų ir vidinių jungo venų pažeidimu padaryta pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis tuoj pat prieš mirtį. Papildomi daugybiniai įpjovimai žaizdos kraštuose ir galuose rodo, kad kaklo sužalojimai padaryti daugkartiniais pjovimo judesiais skersai kaklo. Gyvam tokie kaklo sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; kiauryminis durtinis pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu D. S. padaryti duriančiu- pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis vieno trauminio poveikio pasėkoje galimai tuoj prieš mirtį. Gyvam toks sužalojimas būtų vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; daugybinės pjautinės žaizdos (viso trisdešimt) galvoje (šešios), kakle (devynios), dešiniame žaste (dvi), kairiame dilbyje (viena), abiejose plaštakose (vienuolika), kairėje šlaunyje (viena) D. S. padaryti pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis nemažiau kaip 26 trauminių poveikių pasėkoje neužilgo prieš mirtį. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip nežymus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo ir žaizdų gijimo laiko; daugybinės aklos durtinės pjautinės žaizdos (viso vienuolika) krūtinės ląstoje (septynios), pilve (viena), kairiame žaste (dvi), kairėje blauzdoje (viena) D. S. padaryti duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, nemažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje galimai neužilgo prieš mirtį. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo ir žaizdų gijimo laiko. Visi D. S. kūne rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 39 trauminiais poveikiais. D. S. kūne rasti atskiri 43 sužalojimai, kurie padaryti nemažiau kaip 39 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad po patirtų sužalojimų trumpą laiko tarpą D. S. galėjo atlikti valingus veiksmus. Pjautinės žaizdos plaštakose, kairiame dilbyje padaryti galimai ginantis nuo užpuoliko. Sužalojimų padarymo metu D. S. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse. D. S. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tampone su D. S. makšties turiniu spermijų nerasta, tampone su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tepinėliuose ir tamponuose su burnos turiniu spermos nerasta. D. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nėra. D. S. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, benzodiazepinų, opijatų, amfetaminų, efedrino, amitriptilino, difenhidramino ir pirazolono grupės junginių nerasta ( t. 1, b. l. 46- 51- 54).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT Kauno skyriaus morge buvo pateikti ir išimti D. S., A. P. ir V. P. rūbai, kuriais aprengti jie buvo rasti įvykio vietoje ( t. 1, b. l. 112).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiųjų rūbai su daugybiniais pažeidimais, gausiai ištepti krauju, išimti VTMT Kauno skyriaus morge ( t. 1, b. l. 113- 114, 115- 116).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiosios D. S. viršutinės kelnės bei apatinės kelnaitės, išimtos apžiūrint įvykio vietą ( t. 1, b. l. 117, 118).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. Z. pateikė nulaužtą peilio geležtę bei plastikinę juodos spalvos peilio rankeną ir savo rūbus: tamsias gumines šlepetes, šviesias kelnes, suteptas panašiomis į kraują dėmėmis, tamsias kojines, juodus marškinėlius bei juostuotą rankšluostį ( t. 1, b. l. 119).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti V. Z. pateiktas peilis nulaužta rankena, šlepetės, šviesios vyriškos kelnės, rankšluostis su juostomis, juodi marškinėliai ( t. 1, b. l. 120- 121, 122- 123).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 333/ 12 (01) (su patikslinimu Nr. 40- SD- 01- 342) matyti, kad: ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe. Ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant V. Z. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe. Ant V. Z. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri gali priklausyti V. Z.. Tepinėliuose su D. S. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų haplotipas, kuris nėra tinkamas nustatyti, kam priklauso sperminio skysčio pėdsakai. Ant V. Z. marškinėlių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 134- 136, 137).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM medicininės kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 107/12 (01) matyti, kad tikėtina, jog tirtos D. S., A. P., V. P. durtinės- pjautinės žaizdos padarytos pateiktu peiliu. Tikėtina, kad D. S. marškinėlių, liemenėlės ir A. P. marškinėlių durtiniai- pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu ( t.1., b. l. 139- 155, 156- 167).

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Z. nužudė tris žmones. Dėl nužudymų jis savo kaltę pilnai pripažino. Teismo posėdyje kaltinamasis aiškino, kad gerai aplinkybių neprisimena, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jis smulkiai ir išsamiai paaiškino visas nužudymo aplinkybes. Nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad jam grįžus namo sutiko kaltinamąjį V. Z., kuris pasakė „nepyk, tavo žmoną papjoviau, ji mane užsipuolė, gyniausi“. Po to jis virtuvėje pamatė nužudytą savo sugyventinę D. S.. Nukentėjusieji D. P. ir D. P. paaiškino, kad buvo nužudytas jų tėvas A. P.. Nukentėjusieji Ž. P. ir J. D. paaiškino, kad buvo nužudytas jų tėvas V. P.. Liudytoja D. Z. paaiškino, kad grįžus namo kaltinamajam, jo rūbai buvo kruvini, jis pasakė „tris paguldžiau“. Liudytojas D. Z. paaiškino, kad jo dėdė V. Z. grįžęs namo pasakė, kad papjovė tris žmones. Liudytojas A. Z. paaiškino, kad mama jam pasakė, jog brolis nužudė žmones. Brolio rankos ir rūbai buvo kruvini. Liudytojas D. P. paaiškino, kad jam paskambino kriminalistas ir pasakė, kad jo brolius ir N. P. sugyventinę nužudė. Grįžęs namo rado juos visus nužudytus. Liudytojas D. Z. paaiškino, kad pas jį į namus buvo atbėgęs N. P., kuris pasakė, kad V. Z. nužudė jo žmoną. Liudytojas pats matė negyvą D. S., kuriai buvo perpjautas kaklas. Liudytojas Ž. Z. paaiškino, kad pas jį į namus buvo atbėgęs N. P. kuris pasakė, kad V. Z. nužudė jo sugyventinę. Liudytojas P. B. paaiškino, kad rytojaus dieną sužinojo apie tuos nužudymus, žmonės kalbėjo, kad tai V. Z. darbas.

Iš 2012-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) Z. P. priklausantis namas. Kairėje pusėje esančiame kambaryje, virtuvės patalpoje , ant grindų guli D. S. lavonas. Matyti daugybinės pjautinės durtinės žaizdos kakle, rankose, krūtinėje, nugaroje. Kitoje namo pusėje prie V. P. kambario durų guli A. P. lavonas. Jo nugaroje, pilve, krūtinės plote daugybinės durtinės pjautinės žaizdos. Įėjus į kambarį, fotelyje rastas V. P. lavonas. Jo krūtinėje, po kaklu durtinės pjautinės žaizdos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 868/12 (02) (su pakeitimais) patvirtina, kad sužalojimai V. P. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Jie padaryti aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. V. P. mirė nuo durtinių- pjautinių kaklo ir krūtinės žaizdų su kaklo dešinės pusės kraujagyslių, klajoklio nervo ir kaklo organų atidalijimu bei širdies kairio skilvelio pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei trauminiu šoku.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 869/12 ( 02 ) (su pakeitimais) patvirtina, kad A. P. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas, krūtininės aortos pilnas pažeidimas, komplikuotas šoku ir vidiniu kraujavimu į užpakalinį tarpuplautį ir kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas, kuriuo buvo pažeista aorta, yra mirtinas, visiškai nepriklausomai nuo kitų sužalojimo konteksto, tokio sužalojimo atveju žmogaus gyvybės išgelbėti neįmanoma, todėl šiuo atveju kaip tik šis izoliuotas sužalojimas vertinamas mirties priežastimi. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. A. P. nustatyti keturi kiauryminiai durtiniai – pjautiniai sužalojimai, taip pat viso šešiolika aklų durtinių – pjautinių sužalojimų. Taip pat jam nustatytos pjautinės kairės smakro pusės, kairės veido pusės, kaklo, dešinės rankos pirmo piršto, juosmens, nugaros dešinės pusės žaizdos, pjautinis kiauryminis kairės pilvo pusės sužalojimas, plonųjų žarnų ir pasaito iškritimas- viso aštuonios žaizdos, kurių viena pareina į kiauryminį sužalojimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M870/12 (02) patvirtina, kad D. S. mirė nuo pjautinio kaklo sužalojimo su bendrinių miego arterijų ir vidinio jungo venų pažeidimu. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu. Jos kūne rasti atskiri keturiasdešimt trys sužalojimai, kurie padaryti nemažiau kaip trisdešimt devyniais trauminių poveikiais.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. 333/12 (01) ( su patikslinimu Nr. 40-SD-01-342 ) patvirtina, kad ant peilio geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe. Ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Ant V. Z. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe. Ant V. Z. kelnių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. S. DNR profiliu su 99, 99999999999999 % tikimybe ir nežymi DNR priemaiša, kuri gali priklausyti V. Z..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM medicininės kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 107/12 (01) patvirtina kad tikėtina, jog tirtos D. S., A. P. ir V. P. durtinės – pjautinės žaizdos padarytos pateiktu peiliu. Gi kaip matyti iš jau anksčiau minėto daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, tuo metu įtariamasis V. Z. pats pateikė nulaužtą peilio geležtę bei plastikinę juodos spalvos peilio rankeną.

Kaip matyti, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 8 p., t. y. kito žmogaus nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (nužudyto V. P. atžvilgiu ). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. Z. ir nužudyto V. P. kilo konfliktas dėl mažareikšmės dingsties, t. y. dėl to, kad pastarasis prašė iš kaltinamojo cigarečių, nors ir turėjo savo. Dėl to kaltinamasis iš virtuvėlės pasiėmė peilį ir juo sudavė ne mažiau septynis smūgius į kaklą, krūtinę, ranką V. P., taip jį tyčia nužudydamas. Tokiu būdu kaltinamasis parodė aiškų žmogaus negerbimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis V. P. nužudė dėl chuliganiškų paskatų ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d., 8 p. Jo ši nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 2 p., t. y. V. P. nužudymas šiam esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės.

Teismų praktikoje laikoma, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą ir tada, kai nužudomas nukentėjęs asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo.

Nustatyta, jog prieš mirtį V. P. buvo vartojęs alkoholio - mirusiojo kraujyje rasta 5,66 % etilo alkoholio. Esant V. P. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu.

Iš pagarsintų V. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jis paaiškino, jog kilus konfliktui tarp jo ir nužudyto V. P., šis sėdėjo fotelyje. V. Z. iš virtuvėlės atsinešus peilį ir juo ėmus badyti V. P., šis nesipriešino. Iš viso to teismas daro išvadą, kad jis dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės ir pasipriešinti negalėjo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. P. nužudė šiam esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 2 p., t. y. A. P. nužudymas šiam esant bejėgiškos dėl sunkaus girtumo būklės. Taip pat jam inkriminuojama ir nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 11 p., t. y. kito žmogaus nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.

Apie bejėgiškos būklės požymius teismas pasisakė jau anksčiau. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios buvo nužudant V. P.. Nustatyta, kad prieš mirtį A. P. buvo vartojęs didelį kiekį alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 5,66 % etilo alkoholio. Esant V. P. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. Kaip matyti iš jau minėtų pagarsintų V. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, šis paaiškino, kad jam nužudžius V. P., į kambarį įėjo A. P.. Pamatęs, kad jo brolis nužudytas, iš kambario išbėgo. Kaltinamasis bėgo paskui A. P., kadangi išsigando, jog šis pabėgęs praneš policijai apie nužudytą brolį. Koridoriuje jis susigrūmė su A. P., kuriam grumtynių metu badė peiliu nugarą, pilvą. Iš viso to matyti, kad nors A. P. ir buvo nustatytas sunkus girtumas, tačiau jis prieš mirtį aktyviai priešinosi kaltinamajam. Tokiu būdu vien jo kraujyje rastas etilo alkoholio kiekis neapsprendžia, kad A. P. buvo nužudytas jam esant bejėgiškos būklės dėl girtumo. Esant tokioms aplinkybėms kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 2 p. kaltinamajam iš kaltinimo pašalintinas.

Kaip jau anksčiau minėta, byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nužudė bijodamas, jog šis pabėgęs praneš policijai apie anksčiau nužudytą jo brolį V. P.. Iš viso to seka, kad kaltinamasis A. P. nužudė siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. pirmojo žmogaus nužudymą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. P. nužudė siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – pirmojo žmogaus nužudymą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 11 p. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. kito žmogaus nužudymas itin žiauriai (A. P. nužudymas). Iš specialisto išvados Nr. 869/12 ( 02 ) (su pakeitimais ) matyti, kad A. P. buvo suduota ne mažiau 28 smūgių peiliu į krūtinę, nugarą, rankas, kaklą, smakrą, pilvą. Gi kaltinime nurodoma, kad A. P. buvo suduota ne mažiau 29 smūgių peiliu į nurodytas kūno vietas. Atsižvelgiant į minėtą išvadą, laikytina nustatytu, kad A. P. buvo suduota peiliu į įvairias kūno vietas ne mažiau 28 smūgių. Iš viso to seka, kad nukentėjusiajam A. P. buvo padaryta daug kūno sužalojimų. Kaltinamasis V. Z., vartodamas tokį smurtą, suvokė, jog tuo sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko smurto vartojimo metu iki mirties nukentėjusysis jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis nužudė A. P. itin žiauriai ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 5 p., t. y. dviejų ir daugiau žmonių nužudymas. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad būtent kaltinamasis nužudė V. P. ir A. P.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis nužudė du žmones ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 5 p. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. Z. nužudė du žmones (V. P. ir A. P. ), pirmąjį iš jų – dėl chuliganiškų paskatų ir esant bejėgiškos būklės, antrąjį – itin žiauriai ir siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą – pirmojo žmogaus nužudymą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 8 p., 11 p.

Dėl D. S. išžaginimo ir nužudymo.

Kaltinamasis V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-09-09 apie 21 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), nuėjęs į Z. P. priklausančio namo dalį, kurioje gyveno D. S., virtuvėje pareikalavo, kad ji lytiškai su juo santykiautų, o nukentėjusiajai atsisakius tai padaryti, grasindamas jai peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jėga pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė D. S. ne mažiau 39 smūgių peiliu į galvą, kaklą, dešinįjį ir kairįjį žastą, kairįjį dilbį, plaštakas, krūtinės ląstą, pilvą, kairę blauzdą, tuo padarė 43 sužalojimus, sunkiai sutrikdė jos sveikatą ir taip atėmęs jai galimybę priešintis, nusmaukė nukentėjusiosios kelnaites, pats nusimovęs kelnes lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią ir tokiais savo veiksmais ją išžagino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.

Kaip matyti, kaltinamasis V. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu savo kaltės dėl D. S. išžaginimo nepripažino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad nužudęs Vidą ir A. P., nuėjo į kitą namo pusę, kur gyveno D. S.. Jis jai pasakė, kad nori su ja pasimylėti, tačiau ši kategoriškai atsisakė. Tada jis supykęs ėmė ją badyti peiliu, o šiai nukritus ant žemės ir ėmus garsiai šaukti, peiliu perpjovė gerklę. Tada jis numovė jai kelnes ir kelnaites, tačiau atsitokėjęs atsisakė savo sumanymo ją išžaginti. Nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad matė virtuvėje nužudytą D. S., jos kelnaitės buvo numautos. Mano, kad ją kaltinamasis išžagino. Tačiau tai yra tik jo nuomonė. Specialisto išvada Nr. M870/12(02) patvirtina, kad D. S. lytiniuose organuose ir jų aplinkoje sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tampone su D. S. makšties turiniu spermijų nerasta, tampone su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tepinėliuose ir tamponuose su burnos turiniu spermos nerasta. Specialisto išvada Nr. S 333/12 (01) (su patikslinimu Nr. 40-SD-01-34 ) patvirtina, kad tepinėliuose su D. S. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų haplotipas, kuris nėra tinkamas nustatyti, kam priklauso sperminio skysčio pėdsakai. Iš 2012-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Z. P. priklausančiame name, kairėje pusėje esančiame kambaryje, virtuvės patalpoje ant grindų buvo rastas D. S. lavonas, kurio kūno dalis žemiau juosmens visiškai nuoga. Tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad D. S. buvo išžaginta ir tai, kad ją išžagino būtent kaltinamasis. Daugiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad D. S. buvo išžaginta ir tai, kad ją išžagino būtent kaltinamasis, byloje nėra surinkta.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis V. Z. pagal BK 149 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, kaltinamajam V. Z. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 5 p., t. y. dviejų ir daugiau žmonių nužudymas. Teismo nuomone, tokia kvalifikacija yra neteisinga. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nužudė V. P. ir A. P.. Po to kaltinamasis išėjo į kiemą, kur stovėdamas prisiminė, kad kitoje namo pusėje gyvena D. S.. Pas ją jis ėjo, kaip pats teigia, tikslu su ja pasimylėti. Tam paneigti byloje įrodymų nėra surinkta. Tik šiai atsisakius tai daryti, jis ją nužudė. Iš viso to seka, kad einant pas D. S. kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios ją nužudyti. Iš to teismas daro išvadą, kad tai yra ne tęstinis, o du atskiri nusikaltimai. Tokiu būdu nėra pagrindo jo nusikalstamą veiką ( D. S. nužudymą ) kvalifikuoti kaip dviejų ir daugiau žmonių nužudymą.

Esant tokioms aplinkybėms kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d., 5 p. jam iš kaltinimo pašalintinas.

Be to, kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. kito žmogaus nužudymas itin žiauriai (D. S. nužudymas). Iš specialisto išvados Nr. M870/12(02) matyti, kad D. S. kūne rasti atskiri keturiasdešimt trys sužalojimai, kurie padaryti nemažiau kaip trisdešimt devyniais trauminiais poveikiais. Iš viso to seka, kad D. S. buvo padaryta daug kūno sužalojimų. Kaltinamasis, vartodamas tokį smurtą, suvokė, jog tuo sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko smurto vartojimo metu iki mirties nukentėjusioji jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. S. buvo nužudyta savo mažamečių vaikų akivaizdoje.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis nužudė D. S. itin žiauriai ir tokiais savo veiksmai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p. Ši jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 11 p., t. y. žmogaus nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Kaip matyti, kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis D. S. nužudė bijodamas, kad jos šauksmą išgirs aplinkiniai ir apie jos sužalojimą bei išžaginimą praneš policijai. Todėl jis, siekdamas nuslėpti šį sunkų nusikaltimą, ir nužudė D. S..

Teismas jau anksčiau nurodė, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad D. S. buvo išžaginta ir tai, kad ją išžagino būtent kaltinamasis. Specialisto išvada Nr. M870/12(02) patvirtina tai, kad D. S. mirė nuo pjautinio kaklo sužalojimo su bendrinių miego arterijų ir vidinių jungo venų pažeidimu. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu. Kaltinamojo aiškinimu, jis D. S. perpjovė kaklą (dėl ko ji mirė) dėl to, kad ši susmukusi virtuvėje prie stalo ėmė garsiai rėkti. Nesant priešingų įrodymų, netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis D. S. nužudė, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą (išžaginimą). Esant tokioms aplinkybėms kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 11 p. kaltinamajam iš kaltinimo pašalintinas.

Be to, kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 2 p., t. y. D. S. nužudymas šiai esant bejėgiškos dėl patirto smurto būklės. Apie bejėgiškos būklės požymius teismas pasisakė jau anksčiau. Nustatyta, kad prieš mirtį D. S. nebuvo vartojusi alkoholio. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ji dėl savo fizinių ar psichinių savybių negalėjo suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Iš specialisto išvados Nr. M870/12(02) matyti, kad neatmetama galimybė, jog po patirtų sužalojimų trumpą laiko tarpą D. S. galėjo atlikti valingus veiksmus. Pjautinės žaizdos plaštakose, kairiame dilbyje padaryti galimai ginantis nuo užpuoliko. Visa tai paneigia, kad ji buvo nužudyta esant bejėgiškos dėl patirto smurto būklės. Esant tokioms aplinkybėms kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 2 p. kaltinamajam iš kaltinimo pašalintinas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. Z. tyčia itin žiauriai nužudė D. S. ir tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d., 6 p.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, t. y. D. P. ir G. P. įstatyminio atstovo N. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo – po 50 000 Lt ( t. 2 , b. l. 11-12 ), paties nukentėjusiojo N. P. – 1834 Lt dėl turtinės žalos ir 20 000 Lt dėl neturtinės žalos ( t. 2, b. l. 16-17 ) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus – 2206,84 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą. Reikia pažymėti, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. Z. veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimam žmogui – sugyventinei ir mamai. Be abejonės, dėl tragiškos D. S. mirties jos sugyventinis ir vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis pajamų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Tačiau, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Tokiu būdu ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini pilnai. Nukentėjusiojo N. P. ieškinys dėl 1834 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl šią žalą kaltinamasis privalo atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 2206,84 Lt sumai dėl nusikaltimu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl šią žalą kaltinamasis taip pat privalo atlyginti.

Nukentėjusįjį N. P. (atstovaujantį G. P. ir D. P. interesus) , Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atstovavo advokatas Raimundas Gargasas, dėl ko už procesinių dokumentų rengimą, advokato atstovavimą ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme, už antrinės teisinės pagalbos teikimą trims asmenims, kelionės išlaidas, valstybė patyrė 1128,63 Lt išlaidų ( t. 3, b. l. 126 ). Tokiu būdu minėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo valstybei (BK 106 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu dėl nužudymų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų intensyvumą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaip matyti, kaltinamasis V. Z. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 131), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 135), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje apibūdinamas teigiamai (t. 2, b. l. 140), gautoje iš Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centro informacijoje apibūdinamas neigiamai (t. 2, b. l. 142), jis yra įrašytas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra (t. 2, b. l. 151), Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės 2012-10-03 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-114/2012 nurodyta, kad kaltinamajam V. Z. skirti psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 154-155), iki sulaikymo dirbo, vedęs. V. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Kaltinamasis nužudė tris asmenis, du iš jų - itin žiauriai. Tuo jis sukėlė neatstatomas pasekmes. Visa tai rodo kaltinamojo V. Z. cinišką požiūrį į kitų asmenų prigimtines teises ir ypač į žmogaus gyvybės vertę.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 8 p., 11 p. (V. P. ir A. P. nužudymas) skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d., 6 p. (D. S. nužudymas) skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-303 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte, 8 punkte, 11 punkte, Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisti jį:

pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 8 p., 11 p. (V. P. ir A. P. nužudymas) – 20 ( dvidešimčiai) metų laisvės atėmimo.

pagal LR BK 129 str. 2 d., 6 p. (D. S. nužudymas) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę V. Z. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2012-09-09 iki 2014-03-21.

V. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti iš V. Z. nukentėjusiesiems N. P. 1834 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus) turtinei ir 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žaloms atlyginti, D. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, G. P. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. Z. 2206,84 Lt (du tūkstančius du šimtus šešis litus ir 84 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui žalai atlyginti bei 1128,63 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus ir 63 centus ) proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. S. marškinėlius, liemenėlę, kelnaites, pėdkelnes, kelnes, kojines, makšties turinio pavyzdį, burnos turinio pavyzdį, 3 vnt. tamponų, peilio rankenos 2 vnt. nuolaužų, V. Z. rankų pirštų nagų nuokarpas, kraujo pavyzdžius, atspaudus nuo lytinių organų, peilį, A. P. marškinėlius saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

V. Z. rankšluostį, marškinius, šlepetes, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam V. Z..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. Z. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas GražysJurgis Kiškis