- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-224-417-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Piotras Orlovas, Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. bei jo įstatyminių atstovų pagal įstatymą Z. S. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija ) ir nuteistas trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-22 nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – ketverius metus laisvės atėmimo.
Taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. M. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. O taikant Lietuvos Respublikos BK 86 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas tėvams ugdyti ir prižiūrėti, iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų.
Iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kalvarijų g. 147, Vilnius, įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, priteisti trys tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt šeši litai aštuoniasdešimt centų civilinio ieškinio atlyginimui. Nesant galimybės šios sumos išieškoti iš M. S. , ši suma subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškotina iš V. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. S. , a. k. (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismas 2008-10-10 nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, iš dalies skundžiamąjį nuosprendį pakeitė, nurodydamas, kad M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteistos gydymo išlaidos subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškotinos iš Žalgirių vidurinės mokyklos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl civilinio ieškinio panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. sausio 9 d., apie 8.45 val., Tauragės mieste, Žalgirių vidurinėje mokykloje, esančioje Moksleivių alėjoje 14, dėl asmeninio nesutarimo, tyčia sudavė kumščiu R. M. vieną smūgį į petį bei vieną smūgį į pilvą. Dėl suduoto smūgio į pilvą R. M. buvo padarytas pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujavimas į pilvo ertmę, antrinė mažakraujystė, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jo gyvybei.
Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d.nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir prašo sušvelninti bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nustatė visas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, kad iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jokių sunkių pasekmių nenorėjo, atsiprašė nukentėjusiojo ir padedant tėvams gera valia atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nors civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo pareikštas.
Apelianto manymu, apylinkės teismas, visiškai tenkindamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį, neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta Žalgirių vidurinėje mokykloje, kur jis mokosi. Teigia, kad remiantis LR civilinio kodekso 6.276 str., į bylą civiliniu atsakovu turėjo būti įtraukti ne jo tėvai, o minėta mokymo įstaiga. Kadangi apylinkės teismas šio klausimo neišsprendė, prašo civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apeliaciniame skunde civiliniai atsakovai V. S. ir Z. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jų sūnui M. S. paskirtą bausmę, o civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prašymą sušvelninti bausmę grindžia tais pačiais motyvais kaip ir apeliantas M. S. ir nurodo, kad remdamasis LR BK 91 str. 3 d. teismas nuteistajam turėjo paskirti pusę minimalios bausmės, numatytos LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje.
Be to, nurodo, kad jie nepagrįstai į bylą įtraukti civiliniais atsakovais. Teigia, kad remiantis LR CK 6.276 str. 2 d. nuostatomis civiliniu atsakovu į bylą turėjo būti įtraukta Žalgirių vidurinė mokykla, o ne jie, nes nusikalstama veika buvo padaryta jų sūnaus M. S. mokymosi įstaigoje. Teigia, kad apylinkės teismas šio klausimo nesprendė ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad nesant galimybės išieškoti iš M. S. Sveikatos apsaugos ministerijai priteistą 3 496,80 Lt sumą civiliniam ieškiniui atlyginti, šią sumą subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškoti iš jų. Kadangi jie į bylą kaip civiliniai atsakovai įtraukti be pagrindo, prašo civilinį ieškinį perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Tačiau tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad padarytą žalą privalo atlyginti jie, prašo sumažinti priteistą sumą civiliniam ieškiniui atlyginti. Prašymą sumažinti priteistos žalos sumą grindžia sunkia materialine padėtimi. Nurodo, kad nuteistasis M. S. yra nepilnametis, mokosi vidurinėje mokykloje, savo asmeninio turto neturi, vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra tėvo gaunama neįgalumo pensija. Nukentėjusiajam padarytą tiesioginę žalą gera valia atlygino iš šeimos santaupų, o dalį pinigų pasiskolino. Teigia, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė.
Nuteistojo M. S. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Skundai atmestini.
Kaip minėta, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2008-10-10 Klaipėdos apygardos teisme bei kasacine tvarka 2009 m. kovo 31 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Kadangi pastarojo teismo sprendimu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 10 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pažymėtina, kad nagrinėtina tik apeliacinių skundų dalis dėl civilinio ieškinio.
Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda tada, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir tėvai bei rūpintojai, minėtos institucijos atsako tik esant kaltei, tačiau jų kaltė preziumuojama. Aplinkybė, kad žala padaryta šioms institucijoms prižiūrint, nereiškia, kad tėvai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos minėtų institucijų priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles.
Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinio teismo posėdyje buvo apklausta mokyklos atstovė R. K. , kuri paaiškino, kad nuteistasis fiziškai stipresnis, sportuojantis vaikinas. Konflikto tarp nukentėjusiojo ir M. S. nebuvo, smūgiai R. M. buvo suduoti staiga, dėl M. S. impulsyvaus pykčio protrūkio. Taip pat paaiškino, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir nukentėjusysis buvo žinomi kaip turintys problemų dėl elgesio: R. M. vasario mėnesį buvo svarstytas Prevencijos skyriuje, jam buvo pareikštas įspėjimas ir papeikimas.
T. Ž. vidurinės mokyklos atstovas V. P. paaiškino, kad M. S. ir R. M. pedagogams yra žinomi kaip mokiniai, turintys elgesio problemų. Smūgiai buvo suduoti staiga ir pedagogai negalėjo sukontroliuoti to.
Be to, kaip liudytoja apklausta J. S. parodė, kad įvykio dieną budėjo mokykloje. Budėjimai vyksta pertraukos metu nustatytoje teritorijoje. 2008 m. sausio 9 d. akivaizdžių konfliktų, muštynių nebuvo. Apie tai, kad buvo sužalotas R. M. , sužinojo gal kitą dieną, o gal ir dar vėliau. Įvykio dieną po pertraukos abu vaikinai nuėjo į pamoką, R. M. nesiskundė, kad jam kas skauda ar blogai jaučiasi.
Iš pateiktos T. Ž. vidurinės mokyklos mokinių elgesio taisyklių, pareigų ir atsakomybę reglamentuojančio dokumento kopijos matyti, kad 11 punkte įtvirtinta kiekvieno mokinio pareiga pertraukų metu elgtis kultūringai, nelakstyti koridoriais ir pan.
Tai, kad nukentėjusysis R. M. nuteistojo M. S. buvo sužalotas 8.45. val., pirmosios pertraukos metu, akivaizdžiai parodo, kad M. S. nepaisė kultūringo elgesio pertraukų metu reikalavimo ir būtent savo tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė R. M. sveikatą. Tad atsakomybė dėl tokio neprognozuojamo elgesio, kuriuo buvo padaryta atsiradusi žala, tenka M. S. ir atitinkamai jo tėvams, tačiau ne mokymo įstaigai. Akivaizdu, kad mokykla, šiuo atveju pedagogai, negalėjo prognozuoti M. S. netikėto elgesio ir atitinkamai negalėjo imtis jokių priemonių siekdami išvengti kilusių pasekmių, t. y. R. M. sužalojimo.
Taipogi, teisėjų kolegijos nuomone, svarbi ir įvykio vietos aplinkybė – būtent, jog M. S. nukentėjusiajam sudavė einant pro duris, o ne koridoriuje, užsitęsusio konflikto metu, palaipsniui peraugusio į fizinio smurto pavartojimą, tai būtų aplinkybė, verčianti abejoti, ar tinkamai buvo vykdoma pedagogų pareiga palaikyti tvarką pertraukų metu.
Taigi konstatuotos aplinkybės, apygardos teismo nuomone, tiesiogiai įrodo, kad T. Ž. vidurinės mokyklos kaltės dėl R. S. sveikatos sutrikdymo nėra, todėl atitinkamai šiai įstaigai netenka ir žalos atlyginimo prievolė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš M. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus aštuoniasdešimt centų civilinio ieškinio atlyginimui, o nesant galimybės šią sumą išieškoti iš M. S. , ši suma subsidiarinės atsakomybės tvarka išieškotina iš V. S. ir Z. S. , teisėtas ir pagrįstas.
Keisti skundžiamojo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. S. bei civilinių atsakovų Z. S. ir V. S. apeliacinių skundų dalis dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio atmesti.