Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Karoliui Smaliukui, atsakovės atstovui advokatui Deividui Soloveičik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinį atsakovei Muitinės kriminalinei tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

II. Atsiliepimo esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir dėl šių aplinkybių tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė atviro konkurso būdu įvykdė supaprastintą pirkimą ,,Administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai“ (paskelbtas 2016 m. spalio 10 d.; pirkimo Nr. 179501), ir šio Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupė, kurią sudarė UAB „Versina“, vykdanti atsakingo partnerio funkcijas, ir UAB „Telšių statyba“. 2017 m. kovo 20 d. tarp atsakovės ir rangovo buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. 6R-10 dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų; rekonstravimo darbai turėjo būti atlikti per 23 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo (Sutarties 6.2 punktas); Sutarties vertė sudarė 1 207 580 Eur su PVM.

27. Bylos medžiaga taip pat tvirtina, kad ieškovė dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 29 d. paskelbtame viešajame pirkime projekto „Pastato Telšiuose, (duomenys neskelbtini), modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms“ rangos darbai, kuriame ieškovė pateikė pasiūlymą (kaina 2 819 008,25 Eur be PVM (3 410 999,98 Eur su PVM)). TRSA 2021 m. balandžio 26 d. pranešė apie pasiūlymų eilę, kurioje UAB ,,Telšių meistras” buvo pirmoje vietoje, o ieškovė - antroje vietoje. 2021 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė pretenziją TRSA ir pakartotinai įvertinus laimėtojo pasiūlymą, jis buvo atmestas, o ieškovė - pripažinta Konkurso laimėtoja, paprašant pateikti kvalifikacijos dokumentus bei informaciją apie pašalinimo pagrindų neegzistavimą (2021 m. gegužės 17 d.).

29. Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėtus veiksmus įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2361-934/2021 (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1091-302/2021) sprendimas paliktas galioti), ir nagrinėjamu atveju byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pagal VPĮ priimto neteisėto sprendimo pagrindu sukeltos žalos atlyginimo ieškovei.

Dėl bylos dalyje nutraukimo

31. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į šias procesinės teisės normas ir į tai, kad ieškovė teismui pateikė tinkamo turinio prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tai ieškovės prašymas priimamas ir civilinė byla dalyje dėl 7999,94 Eur žalos atlyginimo nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). taip pat ieškovei grąžintinas 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 3006 Eur teikiant ieškinį).

Dėl (ne)teisėtų veiksmų

32. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

33. Kaip minėta, Pirkimo laimėtoju buvo pripažinta jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupė, kurią sudarė UAB „Versina“, vykdanti atsakingo partnerio funkcijas, ir UAB „Telšių statyba“, bei 2017 m. kovo 20 d. tarp atsakovės ir rangovo buvo sudaryta rangos darbų sutartis, kurios vykdymo metu tarp šalių kilo nesutarimų dėl Sutarties vykdymo. Po ginčo teisme išsprendimo, t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismui 2021 m. balandžio 27 d. nutarčiai (civilinė byla Nr. e2A-863-565/2021), kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas, atsakovės Sprendimas įtraukti ieškovę ir kitą jungtinės veiklos sutarties partnerį į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2361-934/2021). Šiuo sprendimu konstatuota, kad “23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo atsakovės sprendimo įtraukti ieškovės į nepatikimų tiekėjų sąrašą VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstumo, todėl ieškovių reikalavimas dėl atsakovės 2021-05-24 sprendimo įtraukti ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo tenkintinas“ (paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1091-302/2021)). Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kas ir nulėmė privalomam VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintam tiekėjų pašalinimo pagrindui, ir būtent atsakovei priėmus neteisėtą Sprendimą, perkančiosioms organizacijoms tampa prieinama informacija bei duomenys, jog ieškovė privalo būti šalinama iš viešųjų pirkimų; tokiu būdu bet kuri perkančioji organizacija negali vertinti kitaip ir nuspręsti neatmesti tokio tiekėjo pasiūlymo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tiek 2021 m. gegužės 27 d. rašte atsakovei, tiek procesiniuose dokumentuose – ieškinyje ir atskirajame skunde dėl nutarties, kuria motyvavo būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog nekiltų žalos dėl neteisėto Sprendimo, buvo nurodžiusi, kad dėl tokio Sprendimo ieškovė praras galimybę dalyvauti pirkimuose, ir taip pat pasiūlymai bus atmesti vykstančiuose Pirkimuose. Ir kaip jau nustatyta, esant priimtam minėtam Sprendimui, ieškovė buvo pašalinta (atmestas pasiūlymas) TRSA Konkurse vien dėl atsakovės priimto Sprendimo įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovė, veikdama pagal VPĮ 91 straipsnio nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai bei neteisėtai nusprendė, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartį VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo iš pirkimų pagrindo prasme ir neteisėtai įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą; ir būtent atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti prejudicinę galią turinčiu minėtu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 23 d. sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl žalos

35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

37. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė ir nepagrindė reikalaujamo atlyginti turtinės žalos dydžio ir realumo; iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad ieškovė, vykdydama Pirkimo sutartį, nebūtinai būtų gavusi tai, ko tikėjosi iki jos sudarymo ir ką deklaruoja kaip negautą pelną ieškinyje; priešingai, atsakovės teigimu, jos pateikiamas rašytinis įrodymas – 2022 m. spalio 3 d. Konsultacinė išvada Nr. A1876 (toliau ir – Konsultacinė išvada), parengta R. B. (turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto ir matematikos specialybes, taip pat atestuoto auditoriaus kvalifikaciją; įrašyto į teismo ekspertų sąrašą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-136), taip pat įrašyto į Buhalterių profesionalų sąrašą (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. V1-46)) (toliau ir – ekspertas R. B.), pasinaudojant eksperto E. L. išvadomis, patvirtina, kad šiuo atveju ieškovė nepatyrė nurodomos žalos, o iš Pirkimo rangos sutarties būtų patyrusi nuostolį.

38. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuota, kad ,,patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012); tačiau taip pat kasacinio teismo nustatyta, kad ,,Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-345-248/2020) nustatyta, kad ,,Įrodinėjant negautas pajamas, ,,turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan.“. Tačiau šia nurodyta praktika ieškovė nesivadovauja.

39. Kaip minėta, ieškovės teiginys apie planuotą gauti pelną grindžiamas ieškovės pasiūlymų TRSA Pirkime buhalterine pažyma ir ją pagrindžiančiu įkainotu veiklų sąrašu bei lokalinėmis sąmatomis. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju pateiktoje buhalterinėje pažymoje iš esmės atliktas mechaninis veiksmas – iš TRSA Pirkime ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos atimta ieškovės sąnaudos (įskaitant pridėtines išlaidas), pelno mokestis, ir nurodomas patikslintas negautas pelnas - 111807,91 Eur, ir nėra byloje pateikta jokių duomenų apie ieškovės grynąjį pelningumą aktualiu laikotarpiu, kai turėjo būti vykdoma sutartis, nei istoriniais laikotarpiais, nėra taip pat duomenų, ar ieškovės iš siektos sudaryti sutarties planuotas gauti pelnas atitinka įprastai ieškovės gaunamą gryną pelną, galiausiai nėra duomenų apie ieškovės turėtus resursus, kurie yra išsemiami, aktualiu laikotarpiu.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negautų pajamų kaip žalos rūšies sampratą nurodo, jog ,,negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-463-241/2021). Kaip minėta, ieškovės teigimu, ji prarado galimybę su TRSA sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir jos pajamos vykdant šią siektą sudaryti sutartį būtų 2819008,25 Eur be PVM (3410999,98 Eur su PVM), ir grynasis pelningumas iš šios konkrečios sutarties sudarytų 11180791 Eur (3,97 proc.). Tačiau šiuo nagrinėjamu svarbu ir tai, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl paties tiekėjo parengtų duomenų vertinimo yra nuosekli bei jos laikomasi tiek vertinant neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumą, tiek sprendžiant dėl pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, ir vien paties viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai bei jo paaiškinimai dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms nepripažįstami pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018); ir būtent šie išaiškinimai yra susiję su įrodymais, reikalingais pasiūlymo atitikimo konkurso sąlygoms atitikčiai pagrįsti, ir, teismo vertinimu, šiuo atveju tokios taisyklės taikymas aktualus darbų atlikimo savikainos pagrįstumo įrodinėjimui byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-267-450/2019), nagrinėjant viešųjų pirkimų bylą, kurioje tiekėjas įrodinėjo patirtą žalą, mechaniškai iš siūlytos pirkimo kainos atimant paties nurodytas pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas, konstatavo, kad ,,teismas, siekdamas nustatyti, kokio dydžio negautų pajamų suma priteistina ieškovei, turi išsamiai įvertinti, ar ieškovė, apskaičiuodama negautų pajamų dydį, atsižvelgė į visas galimas patirti išlaidas, ar jos nurodytos planuotos patirti pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos yra realios, pakankamai pagrįstos, nėra nemotyvuotai sumažintos, siekiant tokiu būdu padidinti atlygintinos turtinės žalos sumą“.

41. Be to, įvertinus ieškovės finansinius veiklos rezultatus 2019 – 2022 m., toks grynasis pelningumas, kaip ieškovė apskaičiavo, teismo vertinimu, nėra realus: pagal oficialius ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovės panašiu į planuotą sutarties vykdymo laikotarpį ar planuotu sutarties vykdymo laikotarpiu (2021 – 2022 m.) veikla buvo pelninga, bet grynasis pelningumas buvo atitinkamai tik 0,52 ir 0,05 proc. (VĮ Registrų centras duomenys).

42. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 37 punktas), ieškovas, siekiantis žalos atlyginimo viešųjų pirkimų bylose, turi įvertinti savo resursus: ,,galimybė vienu metu užsidirbti iš kelių sandorių (viešojo pirkimo sutarties, kuri liko nesudaryta su tiekėju dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, ir kitų to paties tiekėjo sandorių) būtų objektyviai ribota tokiu atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu tiekėjo kitų sutarčių sudarymas iš esmės išsėmė jo resursus ir (ar) jis jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai. Toks vertinimas ypač aktualus, kai pirkimo objektas susijęs su paslaugų teikimu ar darbų atlikimu, ypač reikalaujančiais daug laiko ir žmogiškųjų resursų“. Gi šiuo atveju, teismo vertinimu, yra aktualu, ar ieškovė turėjo pakankamai resursų tiek faktiškai vykdytiems įsipareigojimams, tiek planuotiems įsipareigojimams pagal siektą sudaryti sutartį su TRSA, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta, tuo labiau atsakovei pateikiant duomenis, jog ieškovė dar 2021 m. spalio 20 d. sudarė daugiau nei 3 mln. Eur vertės statybos darbų viešojo pirkimo sutartį su Lietuvos aviacijos muziejumi.

43. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, TRSA statybos darbų rangos sutarties aktualioje redakcijoje (2021 m. sausio 22 d.) nustatyta, kad rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis (Pirkimo sutarties 9.2 punktas), o kainos pasikeitimas galimas tik papildomų darbų atveju (Pirkimo sutarties 9.10.1 punktas) bei keičiantis pridėtinės vertės mokesčio tarifui (Pirkimo sutarties 9.10.1 punktas) bei keičiantis pridėtinės vertės mokesčio tarifui (Pirkimo sutarties 9.10.2 punktas), kas reiškia, jog didėjant statybos sąnaudų elementų kainoms, visą riziką dėl jų padidėjimo prisiima rangovas savo pelno arba nuostolio sąskaita. Iš eksperto R. B. Konsultacinės išvados 5.1 p. matyti, kad ieškovė lokalines sąmatas ir atitinkamai 2022 m. gegužės 25 d. buhalterinėje pažymoje negautą pelną apskaičiavo pagal 2020 m. spalio mėn. kainas; laikotarpiu nuo ieškovės lokalinių sąmatų sudarymo ir pateikimo Pirkimui iki 2022 m. gegužės 25 d. negauto pelno apskaičiavimo datos Lietuvos statistikos departamento duomenimis statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo vidutiniškai 20 proc., įskaitant 2022 m. kovo mėn., palyginus su 2021 m. kovo mėn. metalo gaminių kainos išaugo 43,7 proc., medžio gaminių – 38,7 proc., betono ir gelžbetonio gaminių – 21,6 proc., izoliacinių medžiagų – 31,5 proc., elektrotechninių medžiagų – 25,2 proc., vamzdžių – 21,4 proc., santechninių medžiagų – 17,8 proc., mašinų ir mechanizmų darbas – 16,4 proc. Taip pat eksperto R. B. Konsultacinės išvados 4 priedo lentelės 10 stulpelyje nurodyta, kad rangos sutarties vykdymo visa savikaina sudarytų 3381999,95 Eur 2022 m. balandžio mėn. kainų lygiu, o tam, kad galima būtų uždirbti apskaičiuotus 167375,89 Eur pelno, rangos sutarties sąmatinė kaina su PVM turėtų sudaryti 4294744,77 Eur (Konsultacinės išvados 5.4 p.); eksperto E. L. apskaičiuota rangos sutarties vykdymo savikaina (2022 m. balandžio mėn. kainomis) sudaro 3381999,95 Eur, o UAB ,,Versina“ (2020 m. spalio mėn. kainų lygiu) apskaičiuota rangos sutarties vykdymo savikaina, nurodyta 2022 m. gegužės 25 d. negauto pelno paskaičiavimo pažymoje, yra 2678057,84 Eur, ir skirtumas sudaro 703942,11 Eur (eksperto R. B. Konsultacinės išvados 5.5 p.); dėl to sprendžiant kaip pagal 2 ir 3 klausimus apskaičiuotas kainų ir sąnaudų skirtumas įtakotų ieškovės negauto pelno apskaičiavimą, lyginant jį su ieškovės 2022 m. gegužės 25 d. buhalterinėje pažymoje atliktu apskaičiavimu dėl negauto pelno (5 klausimas), nustatyta, kad tuo atveju, jei UAB ,,Versina“ būtų sudariusi Pirkimo sutartį su TRSA, dėl pagal 2 ir 3 klausimus apskaičiuotos kainų padidėjimo įtakos statybos sąnaudų elementų savikainai, vykdant šią sutartį UAB ,,Versina“ būtų patyrusi 562991,70 Eur nuostolį (eksperto R. B. Konsultacinės išvados 5-7 psl.). Be kita ko, atlikti paskaičiavimai taip pat rodo, kad net ir neatsižvelgiant į kainų pokytį, o tik įvertinus ieškovės klaidas bei sąmatose apskaičiuotą per mažą pridėtinių išlaidų procentą, ieškovė iš Pirkimo rangos sutarties būtų patyrusi 74146,20 Eur nuostolį, o ne būtų uždirbusi nurodomo grynojo pelno (nevertinant išteklių, reikalingų Pirkimo rangos sutarties vykdymui, pabrangimo) (eksperto R. B. Konsultacinės išvados 5-7 psl.)

44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė, nesudariusi viešojo pirkimo sutarties su TRSA, patyrė nurodomus 111807,91 Eur nuostolius (CPK 178 straipsnis). Nesant nustatytos vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio, todėl jis atmetamas kaip neįrodytas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis); taip pat nesant nustatytos patirtos žalos dydžio, nėra pagrindo tenkinti ieškinio ir dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

46. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai netenkinti, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, kuri pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 22222,13 Eur išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ir 7260 Eur turėtas išlaidas už Konsultacinės išvados parengimą. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų turinį, jų skaičių (atsiliepimas ir triplikas) bei darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams parengti, taip pat civilinės bylos sudėtingumą bei sprendžiamų klausimų naujumą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (6 h), pagrįstu laiko Rekomendacijose numatytą maksimalų išlaidų dydį, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 8500 Eur už suteiktą teisinę pagalbą ir 7260 Eur turėtas išlaidas Konsultacinei išvadai parengti.

47. Taip pat ieškovei, atsisakius ieškinio dalies dėl 7999,94 Eur žalos atlyginimo, grąžintinas 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 135 Eur.

48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinio dalies dėl 7999,94 Eur žalos atlyginimo atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės kriminalinė tarnyba atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-893-603/2023 dalyje dėl 7999,94 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės kriminalinė tarnyba dėl 111807,91 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ atsakovei biudžetinei įstaigai Muitinės kriminalinė tarnyba 15760 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versina“ 135 Eur žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.