Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-905/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
2-905/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis pakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis (pran.), Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jaros būstas“, L. J., O. I., V. Z., valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, Registrų centras UAB "Jaros būstas"
Ieškovas
J. U.
Trečiasis asmuo
notaras E, Renata Jaskutėlienė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-905/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jaros būstas“ ir L. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1058-464/2008 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams O. I. , V. Z. , L. J. , uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“, valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys byloje notaras E. A. ir notarė R. J. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė J. U. 2008 m. liepos 24 d. patikslintu ieškiniu atsakovams O. I. , V. Z. , L. J. , UAB „Jaros būstas“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašė: pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 21 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei natūra 11,74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti šio žemės sklypo nuosavybės teisės registracijos įrašus VĮ Registrų centre; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Jaros būstas“ 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymu prašė: įtraukti į bylą atsakovu E. J. , o trečiaisiais asmenimis - AB SEB banką ir UAB „Jara“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų L. J. ir E. J. turtą 4 300 000 Lt dydžio sumai. Atsakovas UAB „Jaros būstas“ nurodė, kad pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (šia sutartimi ginčo žemės sklypą įsigijo UAB „Jaros būstas“) pardavėju buvo ne tik atsakovė L. J. , bet ir jos sutuoktinis E. J. . Jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį ir taikytų restituciją, tokiu atveju atsakovui UAB „Jaros būstas“ atsirastų reikalavimo teisė reikalauti iš pardavėjų L. J. ir E. J. grąžinti pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą žemės sklypo kainą - 4 300 000 Lt. Ši suma yra didelė, todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų L. J. ir E. J. turto areštas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo UAB „Jaros būstas“ prašymą dėl E. J. įtraukimo į bylą atsakovu ir laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu taikymo atmetė, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės L. J. atžvilgiu patenkino iš dalies – areštavo atsakovės L. J. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už 1 505 000 Lt dydžio sumą, apribodamas disponavimo areštuotais daiktais teisę. Teismas nurodė, kad šių daiktų nesant arba jų esant neužtektinai, - areštuotinos atsakovės L. J. piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, ir (arba) po 20 % kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, po 70 % kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio, viršijančio Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, analogiškai - kitokių periodiškai gaunamų pajamų. Likusią prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės L. J. atžvilgiu teismas atmetė.

Teismas konstatavo, jog atsakovui UAB „Jaros būstas“ nepriklauso materialioji ir procesinė teisė reikalauti patraukti į bylą atsakovu kitą solidarųjį bendraskolį E. J. . Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovams, todėl atmetęs UAB „Jaros būstas“ prašymą dėl E. J. įtraukimo į bylą atsakovu, atmetė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. J. .

Teismas nurodė, kad iš 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir jos priedų matyti, jog UAB „Jaros būstas“ perėmė 2 150 000 Lt L. J. skolą kreditoriui (ankstesniam žemės sklypo pardavėjui) V. Z. . Atsakovas UAB „Jaros būstas“ už pardavėją L. J. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 15 % gyventojų pajamų mokesčio - 645 000 Lt (sutarties 2.1.2 p.). Atsakovo UAB „Jaros būstas“ maksimaliai galima reikalavimo teisės į atsakovę L. J. apimtis siekia pusantro milijono litų (4 300 000 Lt - 2 150 000 Lt - 645 000 Lt). Tai didelė pinigų suma. Pagal teismų praktiką didelė reikalavimo kaina pati savaime padidina riziką, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Atsižvelgdamas į galimą atsakovo UAB „Jaros būstas“ reikalavimo atsakovei L. J. dydį, teismas manė esant pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuosavybės teise turimo L. J. turto areštą 1 505 000 Lt sumos ribose. Areštuotino turto nesant ar esant per mažai, teismas nurodė areštuoti atsakovės lėšas, esančias kredito įstaigose, ir (arba) po 20 % kas mėnesį jai mokamo darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos, po 70 % kas mėnesį mokamo darbo užmokesčio, viršijančio Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, analogiškai - kitokių periodiškai gaunamų pajamų.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Jaros būstas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikyti areštą atsakovės L. J. nekilnojamajam turtui, kilnojamiesiems daiktams, lėšoms ar turtinėms teisėms ne mažesnei kaip 4 300 000 Lt dydžio sumai. Skunde rašoma, kad 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2 straipsnyje buvo nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina – 4 300 000 Lt. Pagal sutarties nuostatas kainos dalis - 2 150 000 Lt buvo pervesta L. J. kreditoriui V. Z. , o 645 000 Lt pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip mokestinės L. J. prievolės padengimas, taip atsiskaitant su pardavėja L. J. . UAB „Jaros būstas“ neperėmė nei L. J. skolos V. Z. , nei L. J. mokestinės prievolės valstybei, o tik šalių susitarimu nustatyta tvarka sumokėjo pardavėjai L. J. pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pervesdamas dalį sumos jos kreditoriams. Prieš sudarant sutartį buvo tik gautas buvusio žemės sklypo savininko V. Z. sutikimas, kad L. J. perleistų žemės sklypą UAB „Jaros būstas“ bei jį įkeistų tam, kad UAB „Jaros būstas“ galėtų gauti iš banko kreditą šiam sklypui įsigyti. Toks sutikimas buvo reikalingas, nes L. J. nebuvo atsiskaičiusi pagal ankstesnę to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ankstesniu žemės savininku V. Z. . UAB „Jaros būstas“ turi reikalavimo teisę į L. J. 4 300 000 Lt dydžio sumai, todėl teismo nutartis pakeistina.

Atsakovės L. J. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti UAB „Jaros būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei L. J. . Skunde rašoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą, tik prielaidomis paremtą nutartį. Teismas netinkamai motyvavo, kad yra grėsmė atsakovo UAB „Jaros būstas“ interesams. Teismas tarp vienodą procesinę padėtį užimančių dalyvaujančių byloje asmenų tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovės L. J. atžvilgiu, nors byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams UAB „Jaros būstas“, L. J. ir kitiems asmenims yra ginčijami keli konkretūs sandoriai, kurių objektas – tas pats nekilnojamasis turtas. UAB „Jaros būstas“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nenustatė ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių tai, kad UAB „Jaros būstas“ turi reikalavimą L. J. . Teismas nenustatė, kad UAB „Jaros būstas“ interesams kyla reali grėsmė. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus. Ieškovės pareikšto ieškinio kaina - 567 712 Lt, todėl bendra ribojimų suma negali būti didesnė už ieškinio sumą. Nepateikta įrodymų dėl UAB „Jaros būstas“ interesų pažeidimų ar jos reikalavimų L. J. nevykdymo. Prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra absoliuti, kadangi UAB „Jaros būstas“ nėra pareiškusi L. J. didelės sumos reikalavimų. Teismas neišsprendė ir nepasisakė dėl visų UAB „Jaros būstas“ pateiktų prašymų – patraukti į bylą trečiaisiais asmenimis AB SEB banką ir UAB „Jara“, o toks pažeidimas vertintinas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės L. J. atskirąjį skundą atsakovas UAB „Jaros būstas“ prašo L. J. skundą atmesti. Atsiliepime rašoma, kad pagal teismų praktiką didelė reikalavimo suma vertinama kaip grėsmės pareiškėjo interesams buvimas. Tai preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tikslu pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo sprendimo neįvykdymo rizikos. O. I. parduodant žemės sklypą V. Z. , o šiam L. J. , nei vienas iš šių asmenų realiai pinigų nemokėjo. Pinigus mokėjo tik UAB „Jaros būstas“, pirkdamas žemės sklypą iš L. J. ir E. J. . Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Be to, ieškinio patenkinimo atveju teismas niekinio sandorio teisines pasekmes bei niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo UAB „Jaros būstas“ atskirasis skundas tenkintinas, atsakovės L. J. atskirasis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas atsakovo UAB „Jaros būstas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitam atsakovui byloje, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Dėl skundžiamos nutarties paduoti du atskirieji skundai - atsakovas UAB „Jaros būstas“ ginčija teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (b. l. 80-81), o atsakovės L. J. atstovas apskritai ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei L. J. (b. l. 88-91). Teismas skundžiama nutartimi atsakovo UAB „Jaros būstas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei L. J. patenkino iš dalies – areštavo atsakovės L. J. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už 1 505 000 Lt dydžio sumą, apribodamas disponavimo areštuotais daiktais teisę. Šių daiktų nesant arba jų esant neužtektinai, - nurodė areštuoti atsakovės L. J. lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat apriboti turtines teises dėl gaunamo darbo užmokesčio ar kitų periodiškai gaunamų pajamų (b. l. 56-58).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.

Byloje ieškovė J. U. pareiškė reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (b. l. 1-2, 3-5, 10-13,18-21). L. J. ir E. J. (pardavėjai) bei UAB „Jaros būstas“ (pirkėjas) 2005 m. gruodžio 23 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį ginčija ieškovė, reikšdama prašymą pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu. Atsakovas UAB „Jaros būstas“ 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą motyvuodamas tuo, kad jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį ir taikytų restituciją, atsakovui UAB „Jaros būstas“ atsirastų teisė reikalauti iš jam žemės sklypą pardavusių L. J. ir E. J. grąžinti pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą žemės sklypo kainą.

Dėl atsakovės L. J. atskirojo skundo motyvų

Teisėjų kolegija pagal bylos medžiagą neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės L. J. atstovo argumentais, kad teismas apskritai be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Byloje ginčijami sandoriai, kurie buvo sudaryti dėl ginčo turto – žemės sklypo (b. l. 1-2, 3-5, 10-13,18-21). Vienas iš ieškovės ginčijamų sandorių (2005 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis), sudarytas tarp L. J. ir E. J. (sklypo pardavėjų) bei UAB „Jaros būstas“ (sklypo pirkėjo). Teismui šį sandorį pripažinus negaliojančiu reikėtų spręsti restitucijos klausimą tarp sandorį sudariusių šalių, kurios šioje byloje yra atsakovai (CK 6.145-6.146 str.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto teigimą, jog teismo nutartis nemotyvuota. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei L. J. siejo su galimu dideliu atsakovo UAB „Jaros būstas“ reikalavimo dydžiu sandorio šalių grąžinimo į pirminę padėtį atveju. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių pažymėtina didelė reikalavimo suma ( pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007). Reikalavimo sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ypač aktualu atsižvelgti į reikalavimo dydžio kriterijų tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas yra mažesnis už galimą reikalavimo sumą. Tada, kai yra įrodymų, jog galima reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tokios grėsmės tikimybę atsakovė L. J. , atsižvelgiant į tai, jog teismui patenkinus ieškovės reikalavimus būtų sprendžiamas restitucijos klausimas, paneigė. Atsakovas UAB „Jaros būstas“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad jam pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį galimai grąžintina suma (4 300 000 Lt) yra labai didelė (b. l. 22-23), o nepaneigus aplinkybės dėl didelės sumos, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad UAB „Jaros būstas“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodyta pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog netaikius tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šioje konkrečioje situacijoje pagal UAB „Jaros būstas“ prašymą, atsižvelgdamas į ginčijamos 2005 m. gruodžio 23 d. sutarties šalis, pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo sklypo pardavėjai L. J. . Sutarties šalis sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagal kuriuos pardavėjai perleido konkretų turtą pirkėjui. Panaikinus minėtą sutartį bei pritaikius restituciją būtų spręstinas įgyto turto ir gautų lėšų grąžinimo klausimas. Iš 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad tokiu atveju UAB „Jaros būstas“ turėtų teisę atgauti iš pardavėjų L. J. ir E. J. tai, ką jiems perdavė pagal sutartį, t. y. pinigus. Šiuo atveju sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo pagrįstumas ir teisėtumas, o tai, ar apskritai ieškovės reikalavimai tenkintini, ar UAB „Jaros būstas“ turi reikalavimų L. J. , nėra šios apeliacijos dalykas, tai spręstina bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su L. J. atstovo argumentais, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus. Iš ginčijamos 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad perleisto žemės sklypo kaina – 4 300 000 Lt, todėl nėra pagrindo sutikti su teigimu, esą pažeista CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią bendras laikinųjų apsaugos priemonių mastas negali būti didesnis už materialinio teisinio reikalavimo sumą.

Teismas skundžiama nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kadangi atsakovas UAB „Jaros būstas“ šias priemones prašė taikyti tiek L. J. , tiek E. J. , teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl E. J. galimo įtraukimo į bylą atsakovu (nepatenkindamas tokio UAB „Jaros būstas“ prašymo). Skundžiama nutartimi apskritai nebuvo sprendžiama dėl atsakovo UAB „Jaros būstas“ nurodytų kitų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, todėl nėra pagrindo vertinti šių aplinkybių CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų taikymo aspektu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir į tai, kad pagal šiuos reikalavimus gali būti sprendžiamas restitucijos klausimas, įvertindamas, kad atsakovus UAB „Jaros būstas“ ir L. J. sieja 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių teisėtumą taip pat prašoma teisiškai įvertinti, motyvuotai konstatavo grėsmės atsakovo UAB „Jaros būstas“ interesams tikimybę, todėl šiuo atveju pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei L. J. .

Dėl atsakovo UAB „Jaros būstas“ atskirojo skundo motyvų

Atsakovo UAB „Jaros būstas“ skundo motyvai yra susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastu, uždedant areštą atsakovės L. J. kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ir nekilnojamajam turtui. Teisėjų kolegija bylos įrodymų pagrindu sutinka su atsakovo UAB „Jaros būstas“ argumentais, kad teismas nepagrįstai netaikė arešto L. J. turtui už 4 300 000 Lt dydžio sumą.

Iš 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Jaros būstas“ (pirkėjo) bei L. J. ir E. J. (pardavėjų), matyti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina sudarė 4 300 000 Lt (sutarties 2.1.1. punktas). Sutarties dalyko kainą pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui ir jo nurodytam asmeniui tokia tvarka: sutarties pasirašymo dieną sumokėti pardavėjui 430 000 Lt sumą; ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 20 d. sumokėti likusią 3 870 000 Lt sumą, iš to skaičiaus 645 000 Lt sumą (kaip penkiolikos procentų gyventojų A klasės pajamų mokestį už parduotą turtą) sumokėti į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą; 2 150 000 Lt sumą - į V. Z. sąskaitą pagal Vilniaus miesto 34-ojo notaro biuro notaro 2005 m. lapkričio 21 d. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties bei 2005 m. gruodžio 22 d. susitarimo sąlygas; 1 075 000 Lt sumą į pardavėjo nurodytą L. J. sąskaitą (visi pardavėjo mokami mokesčiai, susiję su turto pardavimu, yra besąlygiškai įtraukti/įskaičiuoti į turto pardavimo kainą). Pagal Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės 2005 m. gruodžio 23 d. patvirtinimą V. Z. sutiko, kad L. J. ir E. J. parduotų bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pagal Vilniaus m. 34-ojo biuro notaro 2005 m. lapkričio 21 d. patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei 2005 m. gruodžio 22 d. susitarimą jie likę skolingi 2 150 000 Lt (sutarties 1.2 punktas). Bylos įrodymai patvirtina pinigų pervedimą pardavėjai ir jos nurodytiems asmenims už parduotą žemės sklypą pagal 2005 m. gruodžio 23 d. sutartį (b. l. 82-86).

Teisėjų kolegija, vertindama 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, sprendžia, jog UAB „Jaros būstas“ neperėmė nei L. J. skolos kreditoriui V. Z. , nei jos mokestinės prievolės valstybei, o tik šalių susitarimu nustatyta tvarka sumokėjo pardavėjai L. J. pagal 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nustatytą kainą, pervesdama dalį mokėtinos sumos pardavėjos nurodytiems asmenims. 2005 m. gruodžio 23 d. sutarties šalių susitarimas dėl kainos už perkamą daiktą sumokėjimo tvarkos, kuomet pardavėjo pageidavimu dalis kainos sumokama kitam ar kitiems pardavėjo nurodytiems asmenims, nereiškė pardavėjo skolos savo kreditoriui (kreditoriams) perkėlimo pirkėjui, nes tokie juridiniai veiksmai neatitinka skolos perkėlimo sutarties turinio ir formos (CK 6.116 str., 6.118 str.). Kadangi pagal minėtos sutarties sąlygas nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirkėjui UAB „Jaros būstas“ buvo perkelta L. J. skola kreditoriui V. Z. , jog pirkėjas perėmė pardavėjo mokestinę prievolę valstybei, teisėjų kolegijos įsitikinimu, UAB „Jaros būstas“ galimo reikalavimo L. J. dydis negali būti apribojamas 1 505 000 Lt suma. Išdėstytų aplinkybių ir 2005 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų įvertinimo pagrindu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo UAB „Jaros būstas“ argumentais, kad užtikrinant UAB „Jaros būstas“ galimą reikalavimo teisę L. J. atžvilgiu taikytinas 4 300 000 Lt sumos turto arešto mastas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei L. J. , tačiau tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui spręsti faktinių aplinkybių, atsakovo UAB „Jaros būstas“ galimo reikalavimo dydžio, todėl nepagrįstai sumažino šių priemonių mastą. Tai sudaro pagrindą nutarties dalį dėl arešto taikymo L. J. turtui atitinkamai pakeisti.

Atsakovei L. J. išaiškintina, jog pirmosios instancijos teismas gali pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, taip pat gali prašyti jas panaikinti, jeigu įmokama reikiama suma į teismo specialiąją sąskaitą arba yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d. nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo L. J. turtui pakeisti – padidinti nutartimi taikyto daiktų, lėšų ir turtinių teisių arešto mastą iki 4 300 000 Lt.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėGintaras Pečiulis