- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-622-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49370-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- P. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje ir nuteistas subendrinta bausme - terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo M. V. nukentėjusiajam P. D. priteista 14,94 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 396,69 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 13 d., apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini0“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį ir spyrė vieną kartą dešine koja nukentėjusiajam P. D. į kairiąją koją, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairio žandinio sinuso lūžio ir nosikaulio lūžio.
2. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, kad nuteistasis penkis kartus teistas, daug kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, praeityje jam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas atlikęs jis vėl darė naujus nusikaltimus ir padarė šioje byloje nustatytus tyčinius nusikaltimus. Už analogiškas veikas 2006 m. rugsėjo 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, nes jis iki šiol nesiliovė daryti naujus nusikaltimus, už kuriuos jam skiriamos bausmės tik griežtėjo, todėl pripažino, kad taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti nėra jokio pagrindo, nes kaltinamasis ne tik nerodo noro keisti savo elgesį ir laikytis įstatymų, bet ir toliau nuolat daro naujus nusižengimus ir nusikaltimus.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, paskirta per griežta bausmė, be jokio pagrindo netaikytas BK 75 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino materialinės baudžiamosios teisės normas paskirdamas per griežtą bausmę, paskirtos bausmės dydis neatitinka bausmės paskirties ir tikslų numatytų BK 41 straipsnyje.
3.2. Apeliantas nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, negatyviai vertina ir kremtasi dėl padarytų veikų. Laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose, nebus įgyvendinti bausmės tikslai. Paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, galės greičiau atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
3.3. Apeliantas pažymi, kad byloje galimas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis gali realiai dalyvauti elgesio korekcijos programose, jo kaip asmens nereiks išlaikyti, jam galima paskirti įpareigojimus, kurie veiktų realiai: būti namuose, nevartoti alkoholio ar psichotropinių priemonių, jis toliau dirba ir išlaiko savo šeimą, moka priteistas ir nepriteistas sumas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. V. ir jo gynėja palaikė skundą, prašė jį tenkinti, nurodė, kad bausmė per griežta, išlaiko šeimą, stengiasi dėti žingsnius į priekį, prokuroras prašė skundą atmesti, kadangi pagrindų atidėti bausmės vykdymą nėra.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausmės rūšimi, prašant ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.
10. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.
11. Nagrinėjamu atveju M. V. buvo nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą padarytų nusikalstamų veikų sankcijose, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis yra penkis kartus teistas, praeityje jam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis atlikęs bausmes vėl padarė tyčinius nusikaltimus, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nuteistasis nurodo, kad stengiasi taisytis, išlaiko šeimą, tačiau šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
12. Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, nuteistasis pripažino padaręs žalą, todėl pagrįstai paskyrė bausmę mažesnę nei bausmės vidurkis. Apylinkės teismo paskirta bausmė, priešingai nei teigia apeliantas, nėra per griežta, atitinka teismų praktikos tendencijas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, ir tai leido teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti M. V. paskirtą galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti teisingai pažymėjo, kad M. V. nerodo noro keisti savo elgesį ir laikytis įstatymų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Tokiam teismo vertinimui pritaria ir aukštesnės instancijos teismas, kad M. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai leidžia pagrįstai teigti, kad tik reali terminuota laisvės atėmimo bausmė gali pasiekti bausmės tikslus bei efektyviai sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir už jas paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.