Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-20 · Byla Nr. A2.6.-441-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
A2.6.-441-806/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
H. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-441-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13318-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui A. K., išnagrinėjusi H. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. 2013-10-22 apie 19.45 val. Skroblų g. 3A, Vilniuje, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.).

Apklausta teisme H. K. paaiškino, kad palaiko paaiškinime nurodytas aplinkybes, parašė kaip buvo, daugiau neturi, ką papildyti. Pasak H. K., kai buvo susitikę, S. B. sakė, kad ji vairavo automobilį „Reno Laguna“. Atsitrenkimo fakto nepripažino ir nesiūlė pildyti deklaracijos. Smūgio nepajuto, jeigu būtų pajutusi, tikrai nebūtų išvažiavusi. H. K. paaiškino, kad ji turi automobilį „Reno Laguna“, kuris tą dieną stovėjo kieme. Kai sužinojo, kad minėtas automobilis mokyklos kieme atsitrenkė į kitą automobilį, norėjo išsiaiškinti, todėl sutiko susitikti su šiais asmenimis. Žinojo, kad aikštelė filmuojama, nes ten dažniausiai palieka automobilį.

Apklaustas teisme liudytojas S. B. parodė, kad datos neprisimena, vakare, sūnus P. buvo darbe, pastarasis paskambino, kad į automobilį įvažiavo kitas automobilis. Jis, S. B. pasakė sūnui kviesti policiją, pastarasis iškvietė. Pagal vaizdo medžiagą buvo nustatyta, kad jų automobilį apgadino H. K.. Iš mokyklos budėtojo gavo H. K. telefono numerį ir paskambino, susitarė 2013-10-23 susitikti prie parduotuvės „IKI“. H. K. neneigė, kad atsitrenkė į jų automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, sakė, kad pastarąją vistiek surastų, nes yra vaizdo kamera. Paprašius atlyginti žalą, H. K. sakė, kad neturi pinigų, siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Paaiškino, kad pildyti deklaraciją negalima, nes įvykis užregistruotas policijoje, suteikė laiko iki ryto pagalvoti dėl žalos atlyginimo. H. K. nepaskambino, todėl kreipėsi į policiją, nurodė, koks automobilis apgadino jų automobilį. Pasak S. B., buvo apgadintas automobilio bamperis, trūko ir atšoko nuo sparno. Nemano, kad H. K. nepajuto, kad apgadino kitą automobilį, nes buvo garsas, kurį girdėjo žmogus ir paliko raštelį su savo telefonu, tas žmogus garsą išgirdo per langą. S. B. paaiškino, kad apie automobilio apgadinimą sūnui pasakė žmonės, atėję į darbą. Nuo smūgio suveikė automobilio garsinė signalizacija, mirksėjo lemputės. Buvo tamsu, todėl, jo, S. B. nuomone, negalima to nepastebėti. Anot S. B., įvykį matė vaizdo įraše, matė, kaip į jų automobilį atsitrenkė mažas, gal „Opel Astra“ automobilis ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, automobilio spalvos ir valstybinio numerio nesimatė. S. B. parodė, kad į susitikimą su H. K. važiavo ne apgadintu automobiliu „Volkswagen Transporter“, o kitu automobiliu, o gal atėjo pėsčiomis, bet H. K. matė jų apgadintą automobilį. Prašė atlyginti iš viso 1500 litų, 800 litų už bamperį, 500 litų už sparną, 200 litų už kitus darbus. Kažkam, kas matė įvykį, pasirodė, kad atsitrenkė automobilis „Reno Laguna“, šis asmuo nurodė, kad išgirdo garsą ir pamatė, kad kažkoks automobilis atsitrenkė į jų automobilį ir išvažiavo. Sūnus nurodė, kad nebuvo įvykio liudytojų, nes žmogus nežiūrėjo per langą, kol neišgirdo garso. Kelių policiją sūnus iškvietė tą pačią dieną, kad užregistruoti įvykį. Kai susitiko, H. K. pripažino, kad įvažiavo į jų automobilį ir siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją.

Apklaustas teisme liudytojas P. B. parodė, kad eismo įvykio metu buvo darbe baseine, atėjo kolegos ir pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, liudytojas paliko raštelį, kurį turi ir gali pateikti prijungimui į bylą. Tuo metu negalėjo išeiti apžiūrėti automobilio, nes dirba baseine treneriu. Po darbo išėjo ir pamatė situaciją, paskambino raštelyje nurodytu telefonu. Vyras paaiškino, kad buvo namie, išgirdo garsą ir signalizaciją, pažiūrėjo per langą, pamatė kieme manevruojantį automobilį, kuris išvažiavo. Jis, P. B. iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad kaltininką galima nustatyti pagal vaizdo įrašą. Vėliau policijos pareigūnai kalbėjo su minėtu liudytoju. Kitą dieną jis, P. B. kreipėsi į mokyklą, peržiūrėjo vaizdo įrašą, iš budėtojos sužinojo, kad į jo automobilį galėjo įvažiuoti H. K., pastaroji iš mokyklos išėjo maždaug tuo laiku. Gavo H. K. telefoną ir paskambino. H. K. pasakė, kad žino, kad atsitrenkė į jo automobilį, susitarė susitikti 15 val. Susitiko trise – jis, P. B., jo tėvas ir H. K.. H. K. paaiškino, kad žino, jog aikštelė filmuojama ir bus lengva nustatyti eismo įvykio kaltininką, siūlė pildyti įvykio deklaraciją. Pasakė, kad negalima, nes įvykis užregistruotas policijoje. Pasiūlė H. K. atlyginti žalą ir neturės pretenzijų. H. K. sakė, kad neturi pinigų. Leido pagalvoti iki ryto. Kadangi H. K. nepaskambino, todėl tėvas vaizdo medžiagą nunešė į policiją. Pasak P. B., eismo įvykį matė vaizdo įraše, kuriame matyti, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, panašus į H. K. automobilį, valstybinio numerio nesimato. Sekančią dieną H. K. atvažiavo kitu automobiliu. P. B. paaiškino, kad į policiją kreipėsi įvykio dieną, paklausė, ką rašyti, policijos pareigūnai sakė rašyti, kad liudytojų nebuvo. Sekančią dieną nurodė, kad automobilį vairavo H. K.. Pasak P. B., jis iš H. K. nieko nereikalavo, nes nėra automobilio savininkas, atlyginti žalą reikalavo tėvas.

Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis „Volkswagen Transporter“, atvyko į vietą, rado jauną vaikiną. Nubraižė schemą, pastebėjo, kad teritorija filmuojama. Vairuotojas pasakė, kad pats nuvažiuos pasiimti vaizdo įrašo. Pasak R. M., liudytojas gali būti tas asmuo, kuris gali tiksliai nurodyti, asmuo konkrečiai jiems nenurodė, koks yra valstybinis numeris automobilio.

Apklaustas teisme liudytojas V. D. parodė, kad rūkė prie lango ir pamatė kaip įdomiai manevruoja automobilis, pamanė, kad moteris. Automobilio markės nematė, nes buvo tamsu, išgirdo garsą ir įsijungė signalizacija. Moteriškė iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo. Jis, V. D. nuėjo pažiūrėti ar padaryta žala, pastebėjo, kad autobusiukui įlaužtas bamperis, surado automobilio savininką. Apžiūrėjo ir pasakė, kad tikrai įlaužtas bamperis. Atvažiavo policija. Pasak V. D., automobilio nei markės, nei valstybinio numerio, nei modelio nematė, iš karto nuėjo prie autobusiuko, kai tik nuvažiavo pažeidėjas. Anot V. D., garsas buvo kaip metalo į metalą trynimas. Jis, V. D. pagal manevravimo stilių gali spręsti kas vairuoja, vyras ar moteris. Toje vietoje atsitiktinių automobilių nėra. Tam tikromis valandomis suvažiuoja srautas automobilių ir išvažiuoja. Jis, V. D. papasakojo ką matė, kad nematė nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, matė kaip automobilis pradėjo važiuoti, po smūgio vairuotojas nebuvo išlipęs, tiesiog išvažiavo, kai vairuotojas atėjo nematė.

Apklausta teisme liudytoja A. S. parodė, kad buvo viena liudytoja, kuri pagal vaizdo įrašą atpažino ponią, kuriai buvo surašytas protokolas, daugiau nepamena, pastaroji sakė, kad atpažino, kad tai tas asmuo, kuris vairavo automobilį. Iš matytos medžiagos pagal kontūrus galima buvo nuspręsti, kad tai buvo ,,opel Astra“ automobilis, valstybinio numerio ne, automobilis buvo tamsus. Pagal laiką negali nurodyti, negali pasakyti kada tiksliai buvo įvykis. Pasak A. S., buvo įbrėžimai ant automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio, jie atitiko su ant kito automobilio esančiais įbrėžimais. Ant automobilio „Volkswagen Transporter“ bamperio ir apačioje buvo apgadinimas. Jis ėjo su valstybinio numerio lygmenimis. Ant automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio apgadinimai buvo vienoje ir kitoje pusėje. Jie sustatinėjo automobilius viduryje, jie fiksavo tuos apgadinimus, kurie matosi sugretinime. Pasak A. S., automobilio bamperio viršus kontaktavo su bamperio viršumi automobilio „Opel Astra“, ėmė dažų likučius tik nuo automobilio „Volkswagen Transporter“, nuo automobilio „Opel Astra“ automobilio neėmė. Dažai buvo nuimti ir atiduoti su medžiaga į teismą. A. S. paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ apgadinimai buvo nuo smūgio, automobilis buvo stovintis ir važiuojantis, automobilio smūgis buvo stiprus, yra įbrėžtas automobilio „Opel Astra“ bamperis ir ant numerio matosi apgadinimai. Apgadinimai ant bamperio nebuvo lyginami. Anot A. S., išvada buvo padaryta automobilių sugretinimo metu, nuo kito automobilio nepaėmė dažų, nes nebuvo tikslo.

Apklausta teisme liudytoja B. M.-M. parodė, kad ji buvo išvykusi iš savo vietos, turėjo dirbti mokykloje poste, atėjo pertraukos metu pavaduotoja ir pakvietė pažiūrėti įrašą. Jie parodė pirmą dalį, pasakė kas atsitiko. Ji, B. M.-M. pamatė kaip jos kolegė H. K. atėjo ir išlipo iš automobilio. Ji, B. M.-M. pamatė toliau akivaizdžiai kaip H. K. įlipo į automobilį ir galine automobilio dalimi trenkėsi į kito automobilio bamperį, nesustojo ir nuvažiavo. Pasak B. M.-M., H. K. dirba nuo 16.00 val. iki 20.00 val., H. K. pažįsta tik iš darbovietės, su pastarąja sieja tik darbiniai santykiai. 2013-10-22 ji, B. M.-M. dirbo mokykloje, jos darbo laikas nuo 07.30 val. iki 16.00 val., patį eismo įvykį matė tik iš filmuotos medžiagos. Anot H. K., atpažino, kad tai H. K., nes pastarąją pažįsta, matytas veidas, jos ėjimas ir šukuosena, į drabužius nežiūrėjo, nes jai nesukėlė įtarimų, kad tai kitas asmuo. Automobilis buvo pastatytas ant pievelės, matosi vėl, kai grįžta, sėda į tą pačią vietą. Pasak B. M.-M., automobilis buvo lengvasis, tamsios spalvos, matė du vaizdo įrašus, kai įlipa vaizdo įrašas tamsiu paros metu. Kai H. K. pastatė automobilį nieko daugiau nebuvo, tai pastaroji ir įlipo, matėsi siluetas žmogaus, bet kokie asmenys negali įeiti į mokyklą, durys užrakintos. Budėtojai pradeda ir baigia darbą tuo pačiu metu. Anot B. M.-M., nežino H. K. darbo, negali pasakyti koks pastarosios automobilis, įvažiavo į automobilį „Volkswagen Transporter“, asmuo, kuris įsėdo į automobilį, nebuvo po smūgio išlipęs, tiesiog nuvažiavo, automobilis labai mirksėjo. Teisėjai pagarsinus liudytojos paaiškinimą (b.l. 24), B. M.-M. patvirtino, kad viskas taip ir buvo.

Šalies argumentai

P. B. paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-22 apie 17.00 val., važiavo į Skroblų g. 3A, Vilniuje, ir paliko automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Atėjus prie automobilio apie 21.30 val. pamatė, kad automobilis sugadintas. Kas sugadino automobilį nežino. Liudininkų nėra. Automobilis yra draustas. ( b.l. 8)

S. B. paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-23 peržiūrėjus vaizdo medžiagą Gerosios Vilties mokykloje, pastebėjo, kad automobilį, kuris atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moterys. Pagal kameras suprato, kad moterys dirba toje įstaigoje. Iš budėtojos B. M. sužinojo, kad tai H. K.. B. M. nurodė laiką kada H. K. atėjo ir išėjo iš darbo. Pagal tai galėjo numatyti, kad tai tas pats žmogus, kuris įvažiavo į automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paskambinus iš ryto H. K. susitarė dėl susitikimo. Savo kaltę H. K. pripažino ir 2013-10-23, po pietų susitiko su jais prie parduotuvės „Iki“, esančios Tuskulėnų g. – Žirmūnų g., Vilniuje. Atvyko į susitikimą kartu su P. B.. Paprašius atlyginti jiems žalą, į tai H. K. atsakė, kad neturi tiek pinigų ir pasiūlė jiems užpildyti civilinės atsakomybės draudimą. Jis, S. B. paaiškino, kad to padaryti neįmanoma, nes įvykis yra įregistruotas ir atbuline data pildyti negalima. H. K. savo kaltę pripažino, bet atlyginti žalą atsisakė. Daugiau su H. K. nebendravo. Iki 2013-10-24 ryto H. K. turėjo susisiekti su jais, bet to nepadarė. ( b.l. 11)

H. K. savo paaiškinime nurodė, kad 2013-10-22 jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ji. Kadangi dirba Gerosios Vilties mokykloje, šį automobilį stato prie mokyklos. Į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo 2013-10-22 15.00-16.00 val., iš darbo išvažiavo 20.00 val. Neprisimena ar aikštelėje apsisukinėjo atbuline eiga, tačiau galėjo būti, jog aikštelėje apsukinėjo automobilį. Apsukinėdama automobilį jokio kontakto su aplinkiniais automobiliais nepastebėjo, neišgirdo jokių garsų. Apsisukus išvažiavo namo. Kitą dieną jai, H. K. paskambino vyras, kuris teigė, jog ji įvažiavo į pastarojo automobilį ir ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, susitikus reikalavo atlyginti 2500 Lt, tačiau nesutiko, nes ant jos automobilio jokių sugadinimų nebuvo matyti, be to, ji turėjo pagrįstų abejonių, kad eismo įvykyje dalyvavo ne jos automobilis. Asmenys teigė, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Renault Laguna“, tačiau tą dieną jo nevairavo. Tą pačią dieną su automobiliu „Opel Astra“ grįžo į mokyklos stovėjimo aikštelę, t.y. 2013-10-23. Jei galimai ir kliudė automobilį, nori pažymėti, jog kontakto nepajuto ir neišgirdo (jos, H. K. klausa susilpnėjusi, turi regos sutrikimų), buvo tamsus paros metas, o stovėjimo aikštelė neapšviesta. Dėl šių priežasčių galimai nesuvokė, jog dalyvavo eismo įvykyje ir nepranešė apie tai policijos pareigūnams. Užfiksuotame vaizdo įraše nesimato automobilio valstybinių numerių, todėl sunku vienareikšmiškai teigti, jog eismo įvykyje dalyvavo jos, H. K. automobilis, tačiau kaip ir minėjo, tai galėjo būti ne jos vairuojamas automobilis „Opel Astra“. Pasišalinti iš eismo įvykio neturėjo tikslo, nes jos, H. K. automobilis yra apdraustas tiek Kasko, tiek civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina ir tai, kad galinio bamperio sugadinimai buvo ant automobilio prieš jai, H. K. įsigyjant automobilį, tai patvirtina pridedami įrodymai (tai patvirtina sutartis D05867, automobilio pirkimas). ( b.l. 15)

B. M. – M. paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-23, pietų pertraukos metu atėjo pakviesti ūkio dalies vedėja S. G., kad ji peržiūrėtų kameroje, esančioje budėtojo pusėje įvykusio vaizdo įrašą. Iš visko ką pamatė, pažino savo kolegę H. K., išlipančią iš automobilio ir einančią mokyklos link. Tuo metu vaizdo įrašą peržiūrėjo mokyklos mokytojas D. J., kuris ją taip pat atpažino. Peržiūrėjus tolimesnę įvykio eigą, tai vakaro metu, ji, B. M. – M. vėl pamatė tą pačią kolegę, einančią prie savo automobilio ir sėdančią į jį. Vaizdo įraše buvo matyti kaip H. K. dideliu smūgiu, atbuline eiga automobiliu smarkiai atsitrenkė į kitą automobilį, apsisuko ir nuvažiavo. Buvo aiškiai matyti smūgis, kurio pasekoje įsijungė automobilio lempos. H. K. darbo laikas sutampa su vaizdo įraše rodomu laiku. Tai yra, kad į darbą H. K. atėjo 15.48 val. ir baigė darbą 19.46 val. Automobilio markės neatpažino. ( b.l. 24)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2013-10-22 apie 22.00 val. gavo pranešimą, kad Skroblų g. 3A, Vilniuje, sugadintas automobilis. Atvykus minėtu adresu, rado automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas P. B. paaiškino, jog automobilį atvairavo ir paliko stovėti 2013-10-22 17.00 val., o 21.30 val. atėjęs pastebėjo, kad automobilis sugadintas. Kas sugadino nežino, liudininkų nėra. Ant pastato kampo, Skroblų g. 3A, pritvirtinta vaizdo filmavimo kamera, kuri galėjo užfiksuoti eismo įvykį, tačiau vaizdo įrašo peržiūrėti nebuvo galimybių, nes mokyklos budėtojas neturi priėjimo prie vaizdo įrašų. Budėtojas davė baseino vadovės vizitinę kortelę, kuri gali peržiūrėti vaizdo įrašą. Automobilio „Volkswagen Transporter“ sugadinimo aukštis 40-80 cm. ( b.l. 6)

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota, jog mokyklos stovėjimo aikštelėje, Skroblų g. 3A, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas. ( b.l. 7, 9)

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas galinis bamperis, lenktas galinis valstybinio numerio ženklas. ( b.l. 25)

Fotolentelėse prie bylos Nr. AV2-4724/1166 užfiksuota, jog automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenktas galinis valstybinio numerio ženklas, brėžtas galinis bamperis, automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas, skilęs priekinis bamperis, sulūžęs priekinis kairės pusės sparnas, automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinė dalis ir automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairys kampas. Apgadinimai ant automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado po kontakto su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 30)

Šalies argumentai

V. D. pranešime nurodyta, kad 19.45 val. kliudė Jūsų automobilio kairę pusę. Nedaug matė, bet gal padės surasti kaltininką. ( b.l. 50)

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas.

Šalies argumentai

H. K. paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-22 16 val. atvyko į savo darbovietę, Gerosios Vilties vidurinę mokyklą jai priklausančiu „Opel Astra“ markės automobiliu. Automobilį paliko mokyklos vidinio kiemo aikštelėje, baigusi darbą 20 val. išvažiavo iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės namo. Jokio kontakto su aplinkiniais automobiliais nepastebėjo ir nepajuto. 2013-10-23 jai, H. K. paskambino vyras, kuris teigė, jog ji su automobiliu „Renault Laguna“ aikštelėje, esančioje Skroblų g. 3A, Vilniuje, kliudė pastarajam priklausantį automobilį „Volkswagen Transporter“. Kadangi jai, H. K. nuosavybės teise iš tiesų priklauso automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) sutiko susitikti ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Susitikimo metu jokios kaltės dėl padaryto eismo įvykio nepripažino ir atlyginti prašytą 2500,00 Lt dydžio žalą nesutiko, nes 2013-10-22 naudojosi „Opel Astra“ automobiliu, todėl dėl objektyvių priežasčių automobilis „Renault Laguna“ negalėjo dalyvauti jokiame eismo įvykyje, nes visą dieną stovėjo jos, H. K. namų kieme. 2013-10-23 automobiliu „Opel Astra“ nuvažiavo į darbą ir paliko jį toje pačioje stovėjimo aikštelėje prie Gerosios Vilties vidurinės mokyklos. Automobilį apžiūrėjo, tačiau jokių jo apgadinimų nepastebėjo.

Apie tai, kad ji, H. K. galimai padarė eismo įvykį sužinojo tik tuomet, kai Gerosios Vilties mokyklos administracijos darbuotojai parodė jai filmuotą medžiagą ir buvo iškviesta atvykti į policiją, kurioje jai buvo pareikšti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš jo vietos. Kadangi eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestoje aikštelėje, iš vaizdo medžiagos yra neįmanoma identifikuoti automobilius, kurie dalyvavo jame, taip pat jų valstybinius numerius. Tačiau, kaip nurodė savo 2013-10-28 paaiškinime policijai, eismo įvykyje galėjo dalyvauti ir jai, H. K. priklausantis automobilis „Opel Astra“. Jei taip galėjo būti, norėtų pažymėti, jog 2013-10-22 eismo įvykio metu ji, H. K. nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, todėl neturėjo pagrindo pranešti policijai apie eismo įvykį. Be to, tai, kad ji, H. K. sutiko susitikti su automobilio „Volkswagen Transporter“ savininku ir kitą dieną tuo pačiu automobiliu „Opel Astra“ grįžo į eismo įvykio vietą, įrodo, kad ji neketino slėptis po eismo įvykio padarymo.

Jos, H. K. atžvilgiu inkriminuojamas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas priskirtinas būtent prie tyčinių pažeidimų, kurie padaromi vairuotojo, suvokiančio, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai paliekančio tą eismo įvykį.

Pasak H. K., šiuo atveju jos veiksmuose tyčios nebuvo, ji nesuvokė, jog padarė eismo įvykį, todėl neturėjo pagrindo apie tai pranešti policijai. Be to, jos, H. K. veiksmai įrodo, kad ji nepastebėjo, jog sukėlė eismo įvykį, taip pat nesiekė išvengti jo pasekmių, t.y. atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą ir žalos padarymą.

Pasak H. K., pasišalinti iš eismo įvykio neturėjo jokio tikslo, kadangi jos automobilis „Opel Astra“ yra apdraustas galiojančiu civilinės atsakomybės ir pilnu KASKO draudimu, todėl jai, H. K. yra naudingiau užfiksuoti eismo įvykį, tam, kad draudimas eismo įvykio metu padarytą žalą atlygintų tiek nukentėjusiam, tiek jai. Iiš filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad po automobilių kontakto, eismo įvykyje dalyvavęs vairuotojas net nebuvo išlipęs iš automobilio apžiūrėti eismo įvykio vietos ir apsisukęs išvažiavo iš aikštelės. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad automobilio vairuotojas kontakto su kitu automobiliu nesuvokė ir nepajuto. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, neapšviestoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Byloje esančios pažymos apie jos, H. K. nusilpusią klausą ir prastėjantį regėjimą, pasak H. K., patvirtina tai, kad jei ir dalyvavo eismo įvykyje, dėl šių priežasčių galėjo nepastebėti ir neišgirsti nedidelio kontakto su automobiliu „Volkswagen Transporter“. Be to, jos, H. K. automobilis yra apynaujis (2008 m. gamybos) ir jis turi gerą garso izoliaciją, dėl ko nedidelis kontaktas galėjo būti visiškai negirdimas. Iš automobilio „Volkswagen Transporter” apgadinimo lokalizcijos matyti, kad kontaktas vyko tik į šio automobilio bamperį, todėl toks kontaktas su automobilio plastikine dalimi objektyviai negalėjo sukelti didelio garso. Kiti automobilio „Volkswagen Transporter“ apgadinimai (priekinio kairiojo pusės sparno) tikėtina atsirado ne dėl tiesioginio kontakto eismo įvykio metu, o dėl to, kad automobilis yra senas ir stipriai pažeistas korozijos. Anot K., automobilių, kontaktas galėjo buti menkas ir dėl to nejuntamas bei nepastebimas, patvirtina tai, jog ant jos, H. K. automobilio nėra jokių akivaizdžių apgadinimo žymių, o fotolentelėje prie bylos užfiksuoti įbrėžimai ant jos automobilio galinio bamperio jau buvo prieš jai įsigyjant automobilį bei atsirado po 2013-08-30 eismo įvykio, kuriame dalyvavo jos automobilis „Opel Astra“. Taip pat nori pažymėti tai, jog jos, H. K. automobilyje „Opel Astra“ yra sumontuoti atstumų davikliai, tačiau jai 2013-10-22 apsisukinėjant stovėjimo aikštelėje, prie Gerosios Vilties vidurinės mokyklos jie nei karto nesuveikė (nebuvo įspėjamojo signalo), kadangi neužfiksavo jokių aplinkinių kliūčių. Kitą dieną ji, H. K. po eismo įvykio grižo į eismo įvykio vietą, nesislapstė bei nesistengė paslėpti eismo įvykyje galimai dalyvavusio automobilio.

Visa tai, pasak H. K., įrodo, kad ji savo veiksmais nesiekė išvengti atsakomybės, o tiesiog nesuvokė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir to nesuprato. Remiantis tuo, darytina išvada, kad jos, H. K. veiksmuose nesant tyčios, ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tuo tarpu atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. klausimas turi būti svarstomas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

H. K. teigimu, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados apie jos, H. K. įvykdytą pažeidimą, kadangi ant jos vairuojamo automobilio nėra jokių apgadinimų, o visi Fotolentelėje prie bylos užfiksuoti bamperio apibraižymai, kaip minėta, ant automobilio buvo jau anksčiau. Be to, automobilių „Volkswagen Transporter“ ir „Opel Astra“ apgadinimų lokalizacijos aukštis yra skirtingas. Dar daugiau, byloje remiamasi, šališkais suinteresuoto nukentėjusiojo asmens ir pastarojo giminaičio paaiškinimais, kurie patys eismo įvykio nematė. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos nėra galimybės vienareikšmiškai identifikuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių markės ar jų valstybinių numerių, kadangi filmuota tamsiu paros metu ir pats vaizdo įrašas yra labai prastos kokybės. Dėl tų pačių priežasčių, iš filmuotos medžiagos juo labiau nėra galimybės identifikuoti asmenų tapatybės. Tiesioginių eismo įvykio liudytojų nėra, o B. M. paaiškinimas dėl matyto vaizdo įrašo, yra subjektyvus ir jame nurodytos aplinkybės prieštaringos, nes pastaroji teigia, kad atpažino asmenį, tačiau neatpažino to asmens automobilio ir jo markės. Iš to seka išvada, kad protokolas surašytas visapusiškai neištyrus visų įvykio aplinkybių, neįvertinus faktinės situacijos bei neišanalizavus eismo įvykio aplinkybių viseto.

Pasak H. K., įvertinus visas rašytines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad jos sukelia abejonių dėl jos, H. K. dalyvavimo eismo įvykyje, ir šiuo atveju būtina remtis principu, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taip pat H. K. pažymi, kad jeigu teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus visgi pripažins, kad ji, H. K. trauktina administracinėn atsakomybėn, prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nustatytą taisyklę, atsižvelgti į tai, kad ji administracine tvarka niekada anksčiau nebausta, yra neteista, jos vairuotojo stažas yra nuo 1994 m., yra dirbanti ir charakterizuojama teigiamai. Taip pat atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. į tai, kad ji gailisi dėl galimai padaryto pažeidimo. Remiantis išdėstytu, teismo prašo pripažinti, kad ji, H. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. Tačiau, jeigu teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, visgi laikys, kad ji, H. K. sukėlė eismo įvykį, prašo teismo perkvalifikuoti jos veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), skirti mažiausią šioje normoje nustatytą sankciją -100 Lt dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog H. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 132 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Apklausta teisme H. K. nepripažino savo kaltės ir nurodė, jog ji jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, todėl neturėjo pagrindo pranešti policijai apie eismo įvykį. Pasak H. K., jei būtų pajutusi smūgį, tikrai nebūtų išvažiavusi iš eismo įvykio vietos. Tokius pažeidėjos parodymus teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją. Apklaustas teisme V. D. parodė, kad jis rūkė prie lango ir pamatė kaip automobilis, kurį vairavo moteris, kliudė automobilio „Volkswagen Transporter“ kairę pusę ir nuvažiavo. Pasak V. D., jis išgirdo garsą ir įsijungė signalizacija, garsas buvo kaip metalo trynimas į metalą. Apklaustas teisme liudytojas S. B. parodė, kad pačio įvykio nematė, įvykį matė iš vaizdo įrašo, pagal kurį buvo nustatyta, kad automobilį „Volkswagen Transporter“ apgadino H. K.. Pasak S. B., buvo apgadintas automobilio bamperis, trūko ir atšoko nuo sparno. Nemano, kad H. K. nepajuto, kad apgadino kitą automobilį, nes buvo garsas, kurį girdėjo žmogus ir paliko raštelį su savo telefonu, tas žmogus garsą išgirdo per langą. Nuo smūgio suveikė automobilio garsinė signalizacija, mirksėjo lemputės. Anot S. B., iš vaizdo įrašo matyti, kad į jų automobilį atsitrenkė mažas, gal „Opel Astra“ automobilis ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, automobilio spalvos ir valstybinio numerio nesimatė. Apklaustas teisme liudytojas P. B. parodė, kad atėję kolegos pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, liudytojas paliko raštelį. Paskambinęs minėtam liudytojui, pastarasis paaiškino, kad buvo namie, išgirdo garsą ir signalizaciją, pažiūrėjo per langą, pamatė kieme manevruojantį automobilį, kuris nuvažiavo. Iš budėtojos sužinojo, kad į jo automobilį galėjo įvažiuoti H. K., nes iš mokyklos pastaroji išėjo maždaug tuo laiku, kai įvyko eismo įvykis. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2013-10-22 apie 19.45 val., tai patvirtino liudytojo V. D. paliktas raštelis, kuriame nurodyta, kad 19.45 val. automobilis kliudė automobilio kairę pusę. Apklausta teisme liudytoja B. M. – M. parodė, kad H. K. dirba nuo 16.00 val. iki 20.00 val. B. M. – M. paaiškinime nurodyta, kad H. K. darbo laikas sutampa su vaizdo įraše rodomu laiku. Tai yra, kad į darbą H. K. atėjo 15.48 val. ir baigė darbą 19.46 val. Be to, pačios H. K. paaiškinime nurodyta, kad į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo 2013-10-22 apie 15.00 – 16.00 val., iš darbo išvažiavo 20.00 val. Tai patvirtina, kad H. K. galėjo sukelti minėtą eismo įvykį, kadangi panašiu laiku buvo eismo įvykio vietoje ir iš jos pasišalino. Liudytoja B. M. – M. teigė, jog iš vaizdo įrašo pamatė kaip jos kolegė H. K. atėjo ir išlipo iš automobilio, vėliau akivaizdžiai matė kaip H. K. įlipo į automobilį ir galine automobilio dalimi trenkėsi į kito automobilio bamperį, nesustojo ir nuvažiavo. Anot H. K., atpažino, kad tai H. K., nes pastarąją pažįsta, matytas veidas, jos ėjimas ir šukuosena, į drabužius nežiūrėjo, nes jai nesukėlė įtarimų, kad tai kitas asmuo. B. M. – M. paaiškino, kad kai H. K. pastatė automobilį nieko daugiau nebuvo, tai pastaroji ir įlipo, matėsi siluetas žmogaus, bet kokie asmenys negali įeiti į mokyklą, durys užrakintos. Iš B. M.-M. paaiškinimo matyti, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, pažino savo kolegę H. K., išlipančią iš automobilio ir einančią mokyklos link, ir mokytojas D. J.. B. M.-M. paaiškinime nurodyta, jog peržiūrėjus tolimesnę įvykio eigą, tai vakaro metu, ji vėl pamatė tą pačią kolegę, einančią prie savo automobilio ir sėdančią į jį. Vaizdo įraše buvo matyti kaip H. K. dideliu smūgiu, atbuline eiga automobiliu smarkiai atsitrenkė į kitą automobilį, apsisuko ir nuvažiavo. Buvo aiškiai matyti smūgis, kurio pasekoje įsijungė automobilio lempos. Apklausta teisme liudytoja patrulė tyrusi įvykį A. S. parodė, kad buvo įbrėžimai ant automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio, jie atitiko su ant kito automobilio esančiais įbrėžimais. Ant automobilio „Volkswagen Transporter“ bamperio ir apačioje buvo apgadinimas. Ant automobilio „Opel Astra“ galinio bamperio apgadinimai buvo vienoje ir kitoje pusėje. Jie sustatinėjo automobilius viduryje, fiksavo tuos apgadinimus, kurie matosi sugretinime. A. S. paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Transporter“ apgadinimai buvo nuo smūgio, automobilis buvo stovintis ir važiuojantis, automobilio smūgis buvo stiprus, yra įbrėžtas automobilio „Opel Astra“ bamperis ir ant numerio matosi apgadinimai. Iš fotolentelių prie bylos matyti, kad automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas, skilęs priekinis bamperis, sulūžęs priekinis kairės pusės sparnas, o automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenktas galinis valstybinio numerio ženklas, brėžtas galinis bamperis. Atsižvelgiant į automobilių lokalizaciją eismo įvykio metu, į padarytų automobilių apgadinimų pobūdį, akivaizdu, kad smūgis buvo stiprus, tai matyti ir iš vaizdo įrašo. Sugretinus abu automobilius, automobilių apgadinimų aukščiai sutapo. Be to, kreiptinas dėmesys, kad liudytojams S. B. ir P. B. susitikus su H. K., pastaroji neneigė, jog atsitrenkė į jų automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos.

H. K. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad H. K. padarė eismo įvykį, dėl ko jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad H. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. Pati H. K. paaiškino, kad nepajuto kontakto su kitu automobiliu, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokie H. K. parodymai kelia tam tikrų abejonių, kadangi apklaustas teisme liudytojas V. D. teigė, jog išgirdo garsą ir suveikusią signalizaciją, būdamas namie prie lango, garsas buvo kaip metalo trynimas į metalą. Pasak liudytojo S. B., jis nemano, kad H. K. nepajuto, jog apgadino kitą automobilį, nes buvo garsas, tą garsą išgirdo žmogus per langą, jo automobiliui apgadintas bamperis, kuris trūko ir atšoko nuo sparno, nuo smūgio suveikė automobilio garsinė siganalizacija, mirksėjo lemputės. Kad mirksėjo automobilio „Volkswagen Transporter“ lemputės patvirtino ir teisme apklausta liudytoja B. M. – M. B. M. – M. paaiškinime nurodyta, kad vaizdo įraše buvo matyti kaip H. K. dideliu smūgiu, atbuline eiga automobiliu smarkiai atsitrenkė į kitą automobilį, buvo aiškiai matyti smūgis, kurio pasekoje įsijungė automobilio lempos. Tai, kad smūgis buvo stiprus matyti ir iš vaizdo įrašo. Teismas vertina, kad byloje sutinktų įrodymų visuma yra įrodyta, kad H. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi 19 metų vairavimo stažą, asmuo administracinius teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai, todėl H. K. vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais tikslinga skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

H. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt dydžio baudą.

H. K. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir H. K. skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė