Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės pavaduotojo valstybinio veterinarijos inspektoriaus, pavaduojančio viršininkę valstybinę veterinarijos inspektorę, P. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Institucija) 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. VMVT-KAUN-ANR N-24-2018 buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį 75 eurų dydžio bauda už tai, kad atliekant patikrinimą nustatyta, jog 2018 m. vasario 11 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pil. E. Š. pristatė gatvėje pasiklydusį šunį. Šuo užregistruotas, atliktas patekusio gyvūno veterinarinis apžiūrėjimas, apžiūrėjimo duomenys registruoti „Gydomų gyvūnų registracijos žurnale“ ir užvesta gyvūno ligos istorijos kortelė. Gyvūnas paženklintas poodine mikroschema FDXB ISO 11784&11785 Nr. 932001000616493 (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. PR-39 „Dėl gyvūnų globos namų technologinio proceso“ 1.8 punktą – buvo pateiktas susipažinimui). 2018 m. vasario 12 d. šuo, veterinarijos gydytojos R. M. sprendimu, vakcinuotas 2 vakcinomis: Biocan R injekcinė suspensija ir liofilizuota Biocan vakcina DHPPi. Atlikta vakcinacija registruota įmonės vedamame „gyvūnų vakcinacijos žurnale“. Gyvūnas vakcinuotas vakcinomis vadovaujantis VMVT direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. B1-486 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. Bl-1015 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais pripažinimo netekusiu galios“ 52 punktu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. PR-39, „Dėl gyvūnų globos namų technologinio proceso“ 1.7 punktu. 2018 m. vasario 12 d. veterinarijos gydytoja R. M. šunį (idv. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepraėjus 14 dienų, įregistravo gyvūnų augintinių duomenų bazėje, kurioje nurodė, kad gyvūno savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu buvo pažeistas Žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 3D-162 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės; redakcija galiojanti nuo 2017 m. kovo 14 d.) 6 punktas. Nesutikdama su Institucijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu R. M. atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartimi Institucijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. VMVT-KAUN-ANR N-24-2018 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukė. Apeliaciniame skunde Institucija prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Skunde nurodė, jog nuo 2016 m. birželio 23 d. nėra visuotinės prievolės Lietuvos Respublikoje šunų savininkams juos ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Atkreipė dėmesį, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytas atvejis, kada taikoma prievolė paženklinti šunis, t. y. pagal šio įstatymo 10 straipsnį – perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Pagal šį įstatymą, toks gyvūno augintinio (nagrinėjamu atveju šuns) perdavimas vyksta kai keičiasi gyvūno savininkas, t. y. esamas gyvūno savininkas perduoda gyvūną kitam savininkui. Ginčo šuo patekęs pas gyvūno globėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomas bešeimininkiu / bepriežiūriu, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 4.61 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad jeigu bepriežiūrių ir priklydusių smulkiųjų gyvūnų (ir jų prieauglio) savininkas paaiškėja per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. CK 4.61 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu per nurodytą laiką (nagrinėjamu atveju per 14 d.) gyvūno savininkas nepaaiškėjo, jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas neatlygintinai patenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn. Pažymi, kad Taisyklių 6 punktas gyvūnų globėjams (kaip ir prekiautojams) dėl perduodamų gyvūnų paženklinimo mikroschema nustato specialią elgesio taisyklę, susijusią su dviem aplinkybėmis, t. y. globėjas privalo įgyvendinti prievolę paženklinti gyvūną augintinį poodine mikroschema tik pasibaigus CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir per tą laiką nepaaiškėjus gyvūno savininkui. Taigi Taisyklių 6 punkte CK 4.61 straipsnio 3 dalies nuostatos su joje nustatyto termino nurodymu yra labai svarbi ribojanti gyvūno globėjo savivalę nuosavybės teisei į gyvūną įgyti nesilaikant CK nustatyto termino ir sąlygų, ir tuo pačiu apsauganti gyvūno savininko teisę į gyvūną kaip turtą. Taisyklių 6 punkte gyvūnų globėjams nustatytas įpareigojimas laikytis CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino yra būtina sąlyga, kad ši administracinės teisės norma veiktų. Veterinarijos gydytoja R. M. 2018 m. vasario 11 d. paženklinusi T. B. priklausantį šunį poodine mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) ir registravusi duomenis Gyvūnų augintinių registre nepraėjus 14 dienų terminui bei nepaisydama gyvūnų globėjui nustatyto reikalavimo dėl perduodamų šunų ženklinimo pažeidė Taisyklių 6 punkte nustatytą gyvūno savininko nuosavybės teisę į gyvūną apsaugantį reikalavimą.Institucijos nuomone, teismas neteisingai interpretavo teisinį reglamentavimą dėl gyvūno perdavimo kitam savininkui ir neatsižvelgė į tai, kad toks nuosavybės teisių į gyvūną augintinį perleidimas, kaip faktiškai įvyko dėl R. M. atliktų veiksmų, yra neteisėtas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pirmiausiai nuosavybės teisė į gyvūną yra teisėtai įgyjama po 14 dienų termino ir tik tada perduodama kitam savininkui. Todėl šuns patekimo pas gyvūnų globėją diena (nepraėjus 14 dienų laikotarpiui) ir paaiškėjus jo savininkui gyvūno suženklinimas ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, kurį atliko R. M., pagrįstai laikomas Taisyklių 6 punkto reikalavimų pažeidimu, už kurį taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.Taip pat skunde nurodė, jog tokia skundžiamoje nutartyje teisminė praktika yra neigiamo poveikio, kadangi nors ir neteisėtai įgijus teisę į gyvūną ir tapus jo savininku, jis vienašališkai turi absoliučią teisę išsiimti reikalingus dokumentus, kad gyvūną išvežtų į kitą šalį, perleisti gyvūną kitam asmeniui ar jį nugaišinti. Taip pat tokia praktika skatintų visus gyvūnų globėjus, nepaisant CK nustatyto termino ir pažeidžiant Taisykles nedelsiant ženklinti pas juos patekusius gyvūnus augintinius, nepaisant ar gyvūnų globėjas žino ar nežino to gyvūno savininką ir tokiu būdu užsitikrinti, kas su prašymu grąžinti jo gyvūną į globėją kreipęsis asmuo visada privalės atlyginti su gyvūno ženklinimu ir registravimu susijusias išlaidas.Skunde nesutinkant su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl gydytojos veiksmų nurodė, jog R. M., veterinarijos praktikos licencijos turėtoja, užsiimdama licencijuojama veikla, visų pirma turi vadovautis licencijuojamą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (CK, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Taisyklėmis), o ne darbdavio sudarytos, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gydymo, paėmimo iš gyventojų karantinavimo, eutonazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-0404 (toliau – Sutartis), sutarties sąlygomis. Teismo motyvai aktualūs būtų tuomet kuomet atsiranda naujas šeimininkas, o ne esamas. Institucijos vertinimu, paslaugos tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo užtikrinti, kad bešeimininkiai gyvūnai būtų laikinai globojami CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais ir tvarka. Taip pat Sutarties priedo 7 punkte numatyta, kad paslaugų tiekėjas privalo, neatsiradus gyvūno savininkui arba atsakingam asmeniui, surasti gyvūnui naujus šeimininkus. Pasibaigus CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, gyvūnas neatlygintinai atitenka jį išlaikiusiam asmeniui. Šių Sutarties sąlygų analizė formavo išvadą, kad R. M., vykdydama savo darbines funkcijas, privalėjo vadovautis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Sutarties sąlygomis, kurios nustato prievolę paslaugas teikti vadovaujantis CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais ir tvarka. Vertinant Sutarties sąlygų visumą, Institucija skunde nurodė išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos Sutarties 21 punkto sąlygos taikomos, kai neatsirado gyvūno savininkas ir pasibaigė CK 4.61 straipsnio 3 dalies nustatytas terminas, o nepasibaigus 14 dienų terminui, grąžinamas gyvūnas jo esamam šeimininkui.Skunde dėl apklaustos liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. G. paaiškinimų vertinimo nurodė, jog jie yra kritiški ir klaidinantys teismą, nes patekus pas juos katėms ar šunims per 3 dienas turi būti pradėta tvarkyti atskira kiekvieno šuns ar katės byla, be to, ankstesnė ir ilgametė praktika gyvūnų globos namuose rėmėsi gyvūnų identifikavimu antkakliais su žetonais. Taip pat nurodė, kad gyvūno paženklinimas poodine mikroschema ir jo registravimas Gyvūnų augintinių registre pagal Taisyklių reglamentavimą yra dvi atskiros procedūros. R. M. atstovės advokatės Jolantos Špakauskaitės atsiliepime į apeliacinį skundą prašyta Institucijos skundo netenkinti ir palikti Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nepakankamai įsigilino į šią teisinę situaciją, byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai įvertino, kas nulėmė neteisingą įstatymų nuostatų taikymą bei nepagrįstai, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundą dėl Institucijos nutarimo, sprendė, jog Institucijos administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtino R. M. kaltės dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.ANK 346 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ji yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucijos pareigūnai atliko neplaninį gyvūnų globėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos patikrinimą ir buvo nustatyta, kad 2018 m. vasario 11 d. pristatytam iš gatvės pasiklydusiam šuniui atlikta apžiūra, jis užregistruotas Gyvūnų augintinių duomenų bazėje, nurodant gyvūno savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvūnas paženklintas poodine mikroschema FDXB 11784&11785 Nr. (duomenys neskelbtini) gydytojos R. M. sprendimu gyvūnas vakcinuotas 2 vakcinomis. Minėtas šuo įregistruotas į Gyvūnų augintinių duomenų bazę, nurodant savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 12 d. Už šiuos veiksmus Institucijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-24-2018 administracinio nusižengimo byloje R. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nes pažeidė Taisyklių 6 punkto reikalavimus ir jai skirta 75 Eur bauda. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, jog R. M., atlikdama savo tiesiogines darbines funkcijas, privalėjo laikytis sutartinių sąlygų ir atsiradus tikriesiems šuns šeimininkams, ginčo šuo turėjo būti perduotas jo šeimininkams paženklintas mikroschema ir įregistruotas Gyvūnų augintinių registre. Tokia veiksmų seka atitinka Taisyklių deklaruojamą tikslą – užtikrinti Lietuvos Respublikoje laikomų gyvūnų augintinių atsekamumą (Taisyklių 2 punktas). Gyvūno atsekamumas labai svarbus. Nepraėjus CK 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, atsiradus šeimininkams, šuo buvo perduotas šeimininkams, R. M. tiek pagal Taisyklių 6 punktą, tiek pagal Sutarties 1 priedo 21 punktą šeimininkams perduodamą šunį privalėjo paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Apylinkės teismo vertinimu, ginčijamas nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą nebuvo tinkamai motyvuotas, savo esme daugiau formalus, neatskleidžiantis pažeidimo sudėties, nurodyta daug perteklinių aplinkybių, nesusijusių su R. M. inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Apygardos teismas nesutinka su skundžiamos nutarties galutine teisine išvada, jog šioje byloje administracinio nusižengimo sudėtis neatskleista, Institucijos priimtas ir apskųstas apylinkės teismui nutarimas nemotyvuotas ir savo esme daugiau formalus, turintis perteklinių aplinkybių. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, tačiau šiuo atveju teisingumo principas tokiu būdu nebus pateisintas ir užtikrins įstatymo leidėjo valią bei siekius.Analizuojant bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, pateiktų skundų argumentus, abejonių ir ginčo dėl šioje byloje subjekto nustatymo nėra. Neteisėti veiksmai Institucijos buvo nustatyti tame kontekste, jog R. M., veterinarijos gydytoja, atliekanti darbo funkcijas gyvūnų globos įstaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pil. E. Š. 2018 m. vasario 11 d. pristačiusiai gatvėje pasiklydusį šunį, sekančią dieną (2018 m. vasario 12 d.) minėtą gyvūną įregistravo Gyvūnų augintinių duomenų bazėje, kuriam buvo suteiktas Nr. 7316. Registre R. M. gyvūno savininku nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šis gyvūnas (šuo) buvo paženklintas poodine mikroschema bei šios gydytojos sprendimu vakcinuotas 2 vakcinomis. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstaigoje Vyriausiesiems veterinarijos gydytojams inspektoriams R. J. ir M. A. patikrinimą, šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos 2018 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. 415. Institucija įvertinusi tyrimo medžiagą nustatė, kad veterinarijos gydytoja R. M. pažeidė Taisyklių 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje.R. M. neneigia atlikusi minėtus veiksmus, kurie pasak Institucijos pareigūno nustatyti kaip neteisėti ir juos grindė kaip tiesioginių darbinių funkcijų atlikimą, laikantis Sutarties sąlygų. Iš apylinkės teismui pateikto skundo turinio bei apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio spręstina, jog R. M. ginčija Institucijos nurodytas teisės akto (Taisyklių) 6 punkto nuostatas, kurios anot jos nedraudžia gyvūną ženklinti ar įregistruoti, nes pagal šio punkto formuluotę asmuo gali būti baudžiamas tik už nepaženklinto gyvūno perdavimą. Taisyklių 6 punktas, reglamentuojantis šiuos ginčo santykius, numato, kad kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas) (toliau – savininkas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. <...>. Ši punkto dalis, kuri aktuali šioje nagrinėjamoje byloje, aiškiai nurodo dvi sąlygas kuomet kyla atsakomybė už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Tai reiškia, kad gyvūno ženklinimas gali būti atliekamas po to kai sueina CK 4.61 straipsnio 3 dalyje numatytas 14 dienų terminas ir nepaaiškėja gyvūno savininkas. Nagrinėjamu atveju R. M. pristatytam 2018 m. vasario 11 d. gyvūnui (šuniui), jau sekančią dieną atliko jo registraciją, nurodydama, kad šuns šeimininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko ženklinimą poodine mikroschema, taip neišlaukusi 14 dienų (CK 4.61 straipsnio 3 dalis). Faktas, kad jau tos pačios dienos vakare į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atvykusi moteris, prisistačiusi minėto pasiklydusio šuns savininke ir tai, kad jau sekančią dieną atvyko vyras, šuns savininkas, šio gyvūno registracija ir ženklinimas neturėjo būti atliekamas arba turėjo būti apsprendžiamas tik gyvūno savininkų valia, o ne gydytojos, kuri nebuvo rasto pasiklydusio gyvūno savininke, nors ir atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Sutinkamai su Institucijos skunde nurodytais argumentais dėl atvejų kada bešeimininkis gyvūnas augintinis tampa kito asmens nuosavybe, taip ir šiuo atveju nepraėjus 14 dienų terminui nuo jo radimo, atsiradus gyvūno augintinio šeimininkams, net ir esant toms aplinkybėms, kad gyvūnas nebuvo ženklintas, šį sprendimą turėjo priimti esami šuns šeimininkai, o ne gyvūnų globos įstaigos darbuotoja R. M., taip užkraudama ir finansinę naštą gyvūno šeimininkui. Gydytoja, grąžindama gyvūną jo šeimininkams, neatliko gyvūno perdavimo veiksmo, todėl ir šuns registracija bei jo ženklinimas nusižengimo metu neturėjo būti atliekamas. Teismas nemenkina nurodytų globos įstaigos vykdomos veiklos tikslų, kad būtų įgyvendintas ir užtikrinamas Lietuvoje laikomų gyvūnų augintinių atsekamumas, tačiau nesant visuotinės prievolės bei pačiam gyvūno augintinio šeimininko pasirinkimui ar savo globojamą, auginamą gyvūną ženklinti ir jo bei savo asmens duomenis perduoti į Gyvūnų augintinių registrą, tokie veiksmai laikyti neteisėtais ir pažeidžiantys Taisyklių 6 punkto reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų ir pateikto R. M. skundo aplinkybių teismas vertina, kad teisės pažeidėja neteisingai aiškino Taisyklių 6 punkto normą ir ją interpretavo savaip, tačiau įstatymų aiškinimas ir teisingas jų taikymas yra teismo jurisdikcija, apylinkės teismas labiau sureikšminęs padaryto nusižengimo formalumo aspekto neįgyvendinimą, o ne formuojamos praktikos ypatumus ateityje, tokio šios teisinės situacijos išaiškinimo, kokį nurodė skunde ir atsiliepime R. M. atstovė, nepatvirtino, todėl atsižvelgus į visa kas aukščiau išdėstyta konstatuojama, kad Institucija teisingai vertino nustatytas patikrinimo metu aplinkybes, nustatė administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, Taisyklių 6 punkto norma buvo pažeista, apeliacinio skundo argumentai visiškai pagrįsti ir teisingi, todėl esant objektyviesiems nusižengimo požymiams, vertinant R. M. paaiškinimus, kitas bylos aplinkybes, R. M. kaltė apima neatsargios kaltės formą, t. y. administracinis nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, nes atlikdama pristatyto pasiklydusio gyvūno apžiūrą bei neišlaukusi CK numatyto termino ar kol atsiras pasiklydusio gyvūno šeimininkai, o net ir jiems atsiradus, ji gyvūną (šunį) užregistravo Gyvūnų augintinių registre bei paženklino poodine mikroschemas, nenumatė, kad dėl šių jos veiksmų gali kilti ANK numatyti padariniai, atsakomybė, tačiau būdama veterinarijos gydytoja turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi, apygardos teismo vertinimu administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma atskleista, ji įrodyta, nekelianti abejonių, todėl patvirtinanti, kad Institucijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas yra pagrįstas, jame nurodyta administracinė veika kvalifikuota teisingai. Iš byloje esančių skunde nurodytų argumentų bei teismo nuodytų motyvų analizės teismas vertina tai, kad veterinarijos gydytojos R. M. atsakomybės nešalina tai, kad ji prioritetą suteikė sutartinių santykių (Sutarties) užtikrinimui. Be to, atsižvelgus į aukščiau pateiktą aktualios normos (Taisyklių 6 punktas) ir teisinės situacijos išaiškinimą bei įgyvendinimą, apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad R. M. tiek pagal Taisyklių 6 punktą, tiek pagal Sutarties 1 priedo 21 punktą šeimininkams perduodamą šunį privalėjo paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Sutinkamai su Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais šiuo aspektu, tai taikoma tik naujiems gyvūno šeimininkams prieš tai atlikus registravimo ir ženklinimo procedūras, kurios yra atskiros, pasirašant atitinkamos formos sutartį su nauju gyvūno šeimininku, o šiuo atveju tokie veiksmai nebuvo teisėtai atlikti, nes gyvūnas grąžintas esamiems šeimininkams. Apibendrinant tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Institucijos pareigūnas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus pagrindžiančius administracinį kaltinimą R. M., jos kaltumas įrodytas ir nekeliantis jokių abejonių, pagrįstas bylos medžiaga, kuri yra pakankama, tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados, pateiktas Institucijos skundas yra pagrįstas, kas formuoja apygardos teismui išvadą dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties naikinimo ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – palikti Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. balandžio mėn. 25 d. nutarimą Nr. VMVT-KAUN-ANR N-24-2018 nepakeistą ir R. M. atstovės advokatės Jolantos Špakauskaitės skundo netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.