Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjos A. L. įgaliotas atstovas adv. G.Šarka kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas ATPK 50⁵ str. pagrindu iškelti administracinę bylą UAB „Blendžiava“ vadovui V. R. ir už jo padarytus keturis savarankiškus administracinius teisės pažeidimus paskirti pagal ATPK 50⁵ str. 2 d. po 50000 Lt baudą ir nušalinti jį nuo UAB „Blendžiava“ vadovo pareigų. Pareiškime dėl akcininko teisių pažeidimų nurodoma, kad vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 18 str., 2005-02-02 prašymu A. L. paprašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsiųsti 2005-01-20 vykusio neeilinio pakartotinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo protokolą su visais priedais. Jos prašymas bendrovei buvo įteiktas 2005-02-14. Praleidęs Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. numatytą 7 dienų terminą informacijai pateikti, V. R. 2005-03-10 išsiuntė jai 2005-01-20 visuotinio pakartotinio neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo projektą, susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nepasirašytą UAB „Blendžiava“ akcininku susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą, kuriame nėra nė vieno akcininko parašo ir nepasirašytą pranešimą vienam iš akcininkų - V. Ra. . Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiurkščiai pažeidė pareiškėjos neturtinę teisę gauti informaciją. Be to, pareiškėja, 2005-05-19 prašymu pakartotinai prašė atsiųsti 2005-01-20 visuotinio pakartotinio neeilinio akcininkų susirinkimo protokolą, dalyvių registracijos sąrašą bei įrodymus, patvirtinančius, kad V. R. tinkamai informavo apie šauktą susirinkimą ne tik V. Ra. , bet ir visus kitus akcininkus. Taip pat šiame prašyme dar kartą prašė pateikti ir 2004-12-20 visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo, kuris buvo šaukiamas 2004-11-19 pranešimu, protokolą su dalyvių registracijos sąrašu, o taip pat įrodymus, kad visi akcininkai tinkamai buvo informuoti apie šį šauktą susirinkimą. Šis jos prašymas buvo įteiktas V. R. 2005-05-24, tačiau net ir po pakartotinio prašymo V. R. nepateikė prašomos informacijos apie bendrovę. Be to, pareiškėja, gavusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2005-03-30 pranešimą apie 2005-04-30 17 val. šaukiamą bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, žinodama, kad 2005-04-30 negalės atvykti dalyvauti šaukiamame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime ir nusprendusi pasinaudoti savo teise, įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. l d. 2 p. ir 21 str. 2 d., balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime raštu užpildant balsavimo biuletenį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 2005-04-12 prašymu paprašė parengti ir atsiųsti 2005-04-30 UAB „Blendžiava“ šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo bendrąjį balsavimo biuletenį, tinkamai įformintą pranešimą apie šį šaukiamą susirinkimą, visus su susirinkimu susijusius dokumentus, įskaitant sprendimų projektus. Šis prašymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas 2005-04-18. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš dalies patenkino jos prašymą, atsiųsdamas pasirašytą ir patvirtintą bendrovės antspaudu pranešimą apie šaukiamą bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, bendrovės vadovo ataskaitą už 2004 m. ir bendrąjį balsavimo biuletenį, kuris neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 5 d. ir 30 str. 2 d. reikalavimų, dėl ko sutrukdė jai raštu balsuoti ir tuo pačiu dalyvauti ir 2005-04-30 eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime ir 2005-05-28 pakartotiniame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Nepateikdamas 2005-04-30 susirinkimo bendrojo balsavimo biuletenio, atitinkančio imperatyvius akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė tiek akcininko neturtinę teisę laisvai ir nevaržomai akcininko pasirinkimu dalyvauti susirinkime vienu iš dviejų būdų-balsuojant raštu pagal bendrąjį balsavimo biuletenį, tiek pažeidė akcininko neturtinę teisę balsuoti susirinkimuose raštu pagal bendrąjį balsavimo biuletenį. Be to, V. R. , pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 d., UAB „Blendžiava“ įstatų dalies „visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas“ 2 p., eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukė tik 2005-04-30, t.y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos. Taip pat V. R. , pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., 59 str. l d., į bendrovės 2005-04-30 šaukto eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę neįtraukė dviejų privalomų klausimų dėl metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir pelno (nuostolio) paskirstymo ir šių klausimų nenurodė 2005-03-30 pranešime apie 2005-04-30 17 val. šaukiamą bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, tokiais savo veiksmais pažeidė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarką. Pareiškėjos A. L. atstovo nuomone, tokiais savo veiksmais V. R. kaip UAB „Blendžiava“ vadovas padarė keturis savarankiškus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50⁵ str. 2 d., nes juos padarė būdamas Plungės rajono apylinkės teismo 2004-11-09 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 50⁵ str. l d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą - administracinę bylą nutraukti. Apeliantas paaiškina, kad jis nuo 2005-02-03 iki 2005-03-04 sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, todėl tuo metu jokių reikalų, susijusių su vadovavimu UAB „Blendžiava“ nesprendė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tuo metu kaip įmonės vadovas ir akcininkas jis turėjo pasirūpinti, kad nebūtų pažeistos kitų akcininkų teisės gauti įstatymų numatytą informaciją. Apeliantas pažymi, kad nurodomu laikotarpiu jis buvo vienintelis UAB „Blendžiava“ darbuotojas, todėl jis negalėjo įvykdyti A. L. prašymo arba pavesti tai padaryti kam nors kitam. Apelianto nuomone, Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 d. nustatytą terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymą pažeidė tik formaliai. Atsižvelgiant į tai, teismo paskirtoji nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų, teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantas taip pat paaiškina, kad rengiant UAB „Blendžiava“ 2005-04-30 įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą jis parengė visus reikiamus dokumentus - balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, o taip pat administracijos vadovo (bendrovės veiklos) ataskaitą už 2004 metus. Pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo projekte ir pranešime akcininkams metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas, pelno (nuostolio) paskirstymas bei bendrovės veiklos ataskaitos svarstymas buvo nurodytas sutrumpintai - „metinė ataskaita“. Tačiau akcininkų teisės dėl to jokiu būdu nebuvo suvaržytos: kiekvienas akcininkas turėto teisę susipažinti su visomis ataskaitomis iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Be to, akcininkei A. L. paprašius, 2005-04-22 jai buvo išsiųsti visi reikalaujami dokumentai, tame tarpe ir ataskaita - administracijos vadovo (bendrovės veiklos) ataskaita už 2004 metus, balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita.

Pareiškėjos A. L. atstovas adv. G.Šarka apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarimą pripažįstant UAB „Blendžiava“ vadovą V. R. kaltu padarius visus keturis pareiškėjos 2005 m. birželio 22 d. pareiškime nurodytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50⁵ str. ir skirti jam už kiekvieną iš pareiškime nurodytų keturių administracinių teisės pažeidimų ne mažesnę kaip 30000 Lt baudą. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsisakė patraukti administracinėn atsakomybėn UAB „Blendžiava“ vadovą V. R. dėl likusių dviejų administracinių teisės pažeidimų, taip pat nevisiškai tiksliai pritaikė ATPK 30² str. ir tokiu būdu V. R. paskyrė per mažą baudą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Blendžiava“ vadovas V. R. nepažeidė pareiškėjos, kaip bendrovės akcininkės, neturtinių teisių laisvai ir nevaržomai akcininko pasirinkimu dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir jame balsuoti vienu iš dviejų būdų. Pareiškėjos nuomone, V. R. jai atsiųstas bendrasis balsavimo biuletenis neatitiko minimalių bendrajam balsavimo biuleteniui keliamų reikalavimų, kadangi jame nebuvo suformuluotas ir nenurodytas nei vienas sprendimo projektas (prie kelių darbotvarkės klausimų nurodyti pasiūlymai, bet ne projektai), pagal V. R. atsiųstą dokumentą buvo neįmanoma įgyvendinti balsavimo teisės ir tokiu būdu sudalyvauti susirinkime. Apeliantas nurodo, kad V. R. taip pat padarė ATPK 50⁵ str. numatytą pažeidimą, laiku nesušaukdamas eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo. Paaiškina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 d. kiekvienas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas privalo įvykti per keturis mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos. Tačiau UAB „Blendžiava“ galiojančiuose įstatuose nustatyta, kad UAB „Blendžiava“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą direktorius privalo sušaukti kasmet per tris mėnesius nuo finansinių (ūkinių) metų pabaigos. Todėl bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą V. R. privalėjo sušaukti vėliausiai iki 2005 m. kovo 31 d., tačiau šio reikalavimo tinkamai neįvykdė, kadangi eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą šaukė tik 2005 m. balandžio 30 d. Tokiais savo veiksmais V. R. padarė savarankišką ATPK 50⁵ str, numatytą pažeidimą [...] uždarųjų akcinių bendrovių [...] visuotinių akcininkų susirinkimų [...] nesušaukimas nustatytu laiku [...]. Apelianto nuomone, teismas teisingai nustatė, kad V. R. neįvykdęs pareiškėjos 2005 m. vasario 2 d. prašymo dėl informacijos pateikimo, padarė administracinės teisės pažeidimą, nes informacija buvo pateikta pavėluotai. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai buvo pateikta ne visa prašoma informacija. Apeliantas taip pat mano, jog UAB „Blendžiava“ vadovui V. R. teismas paskyrė per švelnias nuobaudas. Paaiškina, kad ATPK 50⁵ str. 2 d. numatytos baudos dydis yra nuo 10000 Lt iki 50000 Lt, todėl vadovaujantis ATPK 30² str., V. R. už kiekvieną savarankišką administracinį teisės pažeidimą turėjo būti paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis -30000 Lt dydžio bauda. Pažymi, kad V. R. padarė net keturis savarankiškus administracinės teisės pažeidimus, o tai įrodo jo didesnį kaltės laipsnį. Anksčiau skirta nuobauda nepadėjo pasiekti administracinės atsakomybės pagrindinių tikslų. Pažeidėjas neprisipažįsta kaltu ir dėl padaryto pažeidimo nesigaili.