Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2601-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
e1-2601-716/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2601-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00034-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį (viso 90 valandų), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. veikdamas bendrininkų grupėje pagamino netikrą dokumentą, o būtent, jis veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, 2018 m. spalio 5 d., (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad jis faktiškai nebus UAB „A“, akcininku, direktoriumi ir realiai neperims bendrovės dokumentų bei materialinių vertybių, jis tyčia suklastojo tikrus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) notariato notarei A. K. įrašius A. D. pateiktus žinomai melagingus duomenis, o pastarajai į 2018 m. spalio 5 d. UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įrašius šiuos duomenis apie tai, kad pirkėjas A. D. prieš sutarties sudarymą sumokėjo po 514,50 eurus (viso 51 450 eurų) pardavėjui L. P. 100 vienetų UAB „A“ akcijų, šios sutarties pagrindu asmuo, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, organizavo 2018 m. spalio 8 d. vienintelio akcininko sprendimo pagaminimą atspausdinant jo tekstą kompiuteriu ir jame įrašant melagingus duomenis, kad jis – A. D. iš UAB „A“ direktoriaus pareigų atleidžia L. P. ir direktoriaus pareigoms skiria neva A. D., po ko šių dokumentų pagrindu buvo įrašytas Juridinių asmenų registre kaip UAB „A“ direktorius ir akcininkas, tokiu būdu A. D. suklastojo dokumentą – akcijų pirkimo pardavimo sutartį.

A. D. tyrimo metu parodė, kad iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų pažįsta tik S. K., kitų nepažįsta. Su S. K. susipažino per savo draugą, A. M. (A. M.). A. M. jam pasakė, kad jo pažįstamiems patikimiems žmonėms, reikia žmogaus, kurio vardu būtų nupirkta įmonė skirta tolesniam pardavimui ir tas pats žmogus bus šios įmonės direktoriumi. Taip A. M. supažindino jį su S. K., tai buvo maždaug 2018 m. vasarą. Jie su S. sutarė, kad jo vardu bus nupirkta įmonė UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir jis bus šios įmonės direktorius. Tada nuvažiavo į notarų biurą (duomenys neskelbtini), ir pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl 100 % UAB „A“ akcijų, kurią paruošė turbūt notarė, tuo metu jam nekilo minčių, kad tai yra kažkas neteisėto, tai buvo tiesiog lengvas uždarbis. Už tai, kad jo vardu buvo nupirkta ši įmonė jis gavo 200 eurų, o jis pats už ją nieko nemokėjo. Apie UAB „A“ S. K. arba A. M., tiksliai neprisimena, kuris jam sakė, kad tai rimta įmonė su istorija, neturi jokių problemų su mokesčiais ar skolomis. Pasitikėjimo jų pažadais pridėjo tai, kad akcijų pirkimo sutarties pasirašymas vyko notarų biure, dalyvaujant pardavėjams, todėl didesnių įtarimų, kad kils su šia įmone bėdų nebuvo. S. K. buvo pažadėjęs, kad po savaitės atvažiuos tikrasis UAB „A“ pirkėjas ir įmonė bus perrašyta naujam pirkėjui, tačiau tas naujasis pirkėjas pasirodė tik už kelių mėnesių. Jis naujojo UAB „A“ akcininko (pirkėjo) nematė, tačiau jam buvo pasakyta, kad akcininkai bus ukrainietis ir kažkokia moteris. Įmonę parduodant jis nedalyvavo, nes buvo parašęs įgaliojimą buhalterei (vardo neprisimena tiksliai), kuri sutvarkys UAB „A“ pardavimo reikalus ir jo išregistravimo iš UAB „A“ direktoriaus pareigų, kas tiksliai buvo parašyta įgaliojime jis neprisimena, tačiau rūpinosi įgaliojimą jam davė pasirašyti S., kelių savaičių bėgyje po to, kai pasirašė UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį minėtame notarų biure. Tuo metu, kai jis buvo UAB „A“ direktoriumi, jam kaip UAB „A“ direktoriui skambino Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) dėl kažkokių mokesčių sumokėjimo, tai yra pretenzijos dėl mokesčių buvo reiškiamos įmonei. Jis dėl to buvo nustebęs, nes jis veiklos su UAB „A“ nevykdė, o ir jam buvo pažadėta, kad problemų dėl to nekils. S. K. jam patarė nieko nepasakoti VMI, nekreipti į tai dėmesio, sakė, kad VMI yra neteisi reikšdama priekaištus. Apie tai, kad yra „B“ direktorius sužinojo tik pats prisijungęs prie „Registrų centras“ duomenų bazės ir jis buvo nustebęs, nes jokių dokumentų dėl UAB „B“ jis nepasirašinėjo. Tai sužinojęs jis susisiekė su S., nes kilo įtarimas, kad čia dėl jo veiksmų jis tapo direktoriumi, visai kitos įmonės. S. K. jam paaiškino, kad tai įvyko dėl buhalterės klaidos, kuri per klaidą užregistravo jį UAB „B“ direktoriumi. S. pažadėjo sutvarkyti šią klaidą, S. paskui pateikė dokumentus VMI dėl jo kaip klaidingo direktoriaus paskyrimo įmonėje UAB „B“. Taip pat nori parodyti, kad jam niekada nebuvo perduota jokių UAB „A“ ir UAB „B“ buhalterinių dokumentų, banko sąskaitų prisijungimo slaptažodžių ar generatorių, taip pat prisijungimo duomenų prie įmonių el. pašto paskyrų. Jokios veiklos kaip direktorius su šiomis įmonėmis nevykdė PVM sąskaitų-faktūrų neišrašinėjo, jokių ataskaitų niekam neteikė.

Papildomai tyrimo metu apklaustas A. D. parodė, kad neturi teistumo, psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, jam pareikšto įtarimo esmė jam suprantama, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta ir nori parodyti, kad jis prisimena anksčiau duotus parodymus, juos patvirtina ir dabar, ką nors papildyti neturi. Dėl padarytos veikos jis gailisi.

Liudytojas L. P. tyrimo metu parodė, kad jam būnant UAB „A“ direktoriumi, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. spalio 8 d., bendrovė vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą. Bendrovė administracinių patalpų neturėjo, kadangi nebuvo tam poreikio. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o bendrovės administracija, t. y. jis, naudojosi savo asmeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir buvo saugoma UAB „A“ buhalterija. Šios bendrovės akcininku jis buvo nuo pat šios bendrovės įsteigimo, t. y. 1993 m. iki akcijų pardavimo, t. y. iki 2018 m. spalio 5 d., jam priklausė nuo 33 % iki 100 % bendrovės akcijų. 2013 m. jam (duomenys neskelbtini) ir jis susirgo (duomenys neskelbtini). Dėl to smarkiai pablogėjo jo sveikata. Bendrovė veiklą vykdė iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio. 2018 m. rugsėjo mėnesį jis nutarė parduoti jam priklausančias 100% bendrovės akcijas. Šis sprendimas buvo susijęs su bloga jo sveikatos būkle. Tuo metu bendrovėje dirbo du darbuotojai – jis ir V. P.. Jis tuo metu sirgo, todėl nebuvo galimybės su juo nutraukti darbo santykius. Internetiniame tinklalapyje, kokiame tiksliai neatsimena, jis rado informaciją, kad UAB „C“ padeda įsteigti, perka, parduoda įmones. Taip pat buvo nurodytas kontaktinis asmuo – V. Š., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Paskambinęs nurodytu telefono numeriu V. Š. pasakė, kad nori parduoti 100% įmonės akcijų. Pastarasis pasidomėjo įmonės finansine padėtimi, o tiksliau kreditoriniais įsipareigojimai. Atsakė, kad įmonė jokių skolų valstybei, fiziniams bei juridiniams asmenims neturi. V. Š. atsakė, kad jis suras pirkėją ir susisieks telefonu su jo. Dėl parduodamos įmonės akcijų vertės kalbėta nebuvo. Po kelių savaičių, tiksliai datos neatsimena, jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad rado pirkėją, kuris įsigys bendrovės akcijas. Taip pat pasakė, kad 2018 m. spalio 5 d. jis turi atvykti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą pas notarę A. K., kur bus sudaryta UAB „A“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartis. Pasirašius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jis turės perduoti bendrovės buhalteriją už penkis metus, t. y. nuo 2014 m., bei turtą. Tačiau jokio turto UAB „A“ neturėjo. Apie parduodamų akcijų kainą kalbėta nebuvo. Vykdydamas susitarimą su V. Š. jis nuvyko pas UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę D. T. ir paprašė jos, kad ji sudarytų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2014 m. perdavimo- priėmimo aktą. Pastaroji sudarė 2018 m. spalio 5 d. dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1, jame pasirašė ir perdavė šį aktą jam, kad jis jį pateiktų pasirašyti dokumentus priėmusiam asmeniui. Dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas buvo sudarytas dviem egzemplioriais. 2018 m. spalio 5 d. savo automobiliu pagal susitarimą su V. Š. jis atvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį Vilniuje, tikslaus adresu neatsimena. Automobilyje atvežė UAB „A“ dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 1 nurodytus dokumentus. Užėjęs į notarų biurą jis informavo notaro biuro darbuotoją, kokį tiksliai neatsimena, kad atvyko dėl įmonės akcijų pardavimo. Notarų biure jau buvo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. D., kuris ketino įsigyti jam priklausančias UAB „A“ akcijas. A. D. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Pamatęs A. D. jį galėtų atpažinti. Notarų biure buvo daug žmonių, todėl jis negali tiksliai pasakyti, ar A. D. atvyko vienas. Jis pateikė notaro biuro darbuotojai, kuriai tiksliai neatsimena, savo pasą, įmonės dokumentus – registravimo pažymėjimą, kitus dokumentus, šiuo metu jų tiksliai nurodyti negali. Taip pat A. D. pateikė savo pasą. Pateikus dokumentus jis su A. D. laukė, kol bus parengta akcijų pirkimo- pardavimo sutartis. A. D. sakė, kad įsigijęs UAB „A“ ketina prekiauti granulėmis. Jokių A. D. kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso ar kitų) jis nežino. Parengus 2018 m. spalio 5 d. UAB „A“ nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jis su A. D. užėjo pas notarę A. K.. Notarė apskaičiavo UAB „A“ akcijų vertę – 51 450 eurų, kuri ir nurodyta sutartyje. Tiek jam, tiek A. D. ši akcijų vertė tiko. Notarė paklausė, ar pirkėjas, t. y. A. D. atsiskaitė už akcijas. Abu patvirtino, kad atsiskaitė, nors realiai A. D. su juo atsiskaitė po sutarties pasirašymo išėjus iš notarų biuro. Dalyvaujant notarei jis su A. D. pasirašė nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino notarė A. K.. Pasirašius 2018 m. spalio 5 d. UAB „A“ nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jis su A. D. nuėjo prie netoli notarų biuro stovėjusio jo automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio A. D. jam perdavė sutartyje nurodytus grynuosius pinigus – 51 450 eurų. Eurų banknotai buvo įvairių kupiūrų. Gavęs pinigus jis jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento A. D. neišdavė. Taip pat A. D. jis pateikė pasirašyti 2018 m. spalio 5 d. dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 1 ir parodė automobilyje buvusius perduodamus UAB „A“ dokumentus. Kiek atsimena A. D. vizualiai apžiūrėjo jam perduodamus dokumentus ir pasirašė jam pateiktą 2018 m. spalio 5 d. dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą. Vienas šio akto egzempliorius liko pas jį, o kitas buvo perduotas su dokumentais A. D.. Apytiksliai į metus įmonės buhalterija būdavo sudedama į penkis segtuvus, todėl A. D. jis perdavė 23-25 segtuvus, tiksliai neatsimena, UAB „A“ buhalterinių apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. Segtuvai buvo sudėti į polietileninius maišus. Jis perdavė visus dokumentus nurodytus 2018 m. spalio 5 d. dokumentų perdavimo ir priėmimo akte, o taip pat įmonės antspaudą, banko sąskaitų valdymo įrankius, nors šie daiktai ir nebuvo nurodyti perdavimo- priėmimo akte. A. D. perduotus maišus su dokumentais nusinešė pėsčiomis savo rankose, o jis automobiliu išvažiavo. Daugiau A. D. jis nematė. Šiuo metu jis neturi jokių UAB „A“ dokumentų bei daiktų. Jam nekilo įtarimų, jog A. D. nėra tikrasis įmonės pirkėjas ir direktorius. Visą laiką kai jis bendravo su A. D. dėl įmonės pirkimo jis buvo vienas. Apie UAB „A“ veiklą po to, kai jos savininku tapo A. D., jam nieko nėra žinoma. Apytiksliai 2019 m. pradžioje du kartus jam į mobilųjį telefoną paskambino iš Muitinės departamento, kas tiksliai neatsimena, ir pasakė, kad UAB „A“ privalo pateikti deklaracijas. Atsakė, kad nieko bendro su UAB „A“ šiuo metu neturi ir nurodė, kad savininkas yra A. D..

Įtariamasis S. K. tyrimo metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltu neprisipažįsta. Iš įtarime nurodytų asmenų pažįsta G. S., kuris yra UAB ,,D“ direktorius, su juo bendravo darbiniais reikalais; A. L., kurio darbovietės ofisas yra šalia G. S. UAB ,,D ofiso, su juo irgi bendravo darbiniais klausimais; A. D., kuris atstovavo užsienio pilietį, kuris pirko lietuvišką bendrovę UAB ,,A“; pažįsta vyrą vardu D., pavardės jo nežino, kuris atstovavo bendrovę UAB ,,E“, kuriai jo vadovaujama bendrovė UAB ,,B“ teikė (duomenys neskelbtini) Vilniaus senamiestyje. Kitų įtarime nurodytu asmenų nepažįsta. Iš įtarime nurodytų bendrovių jam žinomos UAB ,,F“, UAB ,,D“, UAB ,,G“, UAB ,,B“, UAB ,,E“, apie kurias nori duoti sekančius paaiškinimu, kad kiek atsimena 2018 m., tikslios datos neatsimena, UAB ,,F“ įsigijo iš G. S. galvodamas, kad bendrovė yra be skolų. Tapęs bendrovės direktoriumi iš antstolio gavo pranešimą, kad bendrovė turi skolų, todėl iš G. pareikalavo bendrovę paimti atgal. Po ko, G. surado asmenį, kuris pageidavo pirkti minėtos bendrovės akcijas. Visą akcijų pardavimą tvarkė teisines paslaugas teikianti bendrovė UAB ,,C“. Kam bendrovė buvo parduota konkrečiai nurodyti negali, kadangi neprisimena, su minėtu asmeniu nebendravo. Bendrovei UAB ,,F“ kaip direktorius buvo apie mėnesį. Jo vadovavimo laikotarpiu UAB ,,F“ pasirašė vieną sutartį su UAB ,,H“ dėl (duomenys neskelbtini), kurios atliko UAB ,,J“ . Darbai buvo atlikti, surašyti darbų atlikimo aktai, už darbus buvo atsiskaityta. UAB ,,F“ su UAB ,,J“ irgi atsiskaitė pilnai. Kaip jau minėjo UAB ,,F“ yra jo pažįstamo G. S. bendrovė, kuriai jo vadovaujama bendrovė UAB ,,B“, kaip jam atrodo 2019 m. laikotarpyje, tiksliai neatsimena, kaip rangovas teikė (duomenys neskelbtini) paslaugas įvairiose (duomenys neskelbtini) objektuose, kur konkrečiai nurodyti negali, bei teikė (duomenys neskelbtini) medžiagas. UAB ,,B“ parduodant (duomenys neskelbtini) paslaugas buvo kaip tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo, t. y. UAB ,,F“, patys (duomenys neskelbtini) medžiagų nevežė. Taip pat, jo vadovaujama bendrovė UAB ,,B“ teikdavo užsieniečių, o būtent baltarusių ir ukrainiečių, (duomenys neskelbtini) paslaugas Lietuvoje. Minėtas (duomenys neskelbtini) procesas vykdavo tokia tvarka, kad užsieniečiai kreipdavosi į UAB ,,B“ dėl jų (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, po ko jiems buvo steigiama bendrovė, kurios akcininkais tapdavo tie patys (duomenys neskelbtini) užsieniečiai, kadangi pagal galiojančius Lietuvos įstatymus vienas iš būdų užsieniečiui (duomenys neskelbtini) Lietuvoje yra tapti bendrovės akcininku. Po to, padalinus bendrovės akcijas, vienas iš užsieniečių buvo paskiriamas bendrovės vadovu. Tokiu būdu UAB ,,B“ (duomenys neskelbtini) užsieniečius Lietuvoje bei minėtos bendrovės darbuotojams surasdavo (duomenys neskelbtini) objektus, kur UAB ,,B“ vykdavo darbus kaip subrangovas. Kaip rangovas atsiskaitydavo pagal sutartį už atliktus darbus su UAB ,,B“ , pastaroji atsiskaitydavo su bendrovę, kur dirbo užsieniečiai. Tokių (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimas UAB ,,B“ buvo pelningas, kadangi ir (duomenys neskelbtini) darbus buvo kam atlikti ir buvo imama dalis mokesčio už (duomenys neskelbtini) paslaugas. Tokio pobūdžio (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo paslaugas UAB ,,B“ teikė ir UAB ,,F“, t.y. dalį (duomenys neskelbtini) darbų UAB ,,F“ (duomenys neskelbtini) objektuose atliko bendrovės UAB ,,B“ parūpinti užsieniečiai. Analogiški verslo santykiai jo vadovaujama bendrove siejo su UAB ,,K“ bei UAB ,,L“. Bendrovės UAB ,,M“ pavadinimas jam yra girdėtas bet šiuo metu jis neatsimena ar jo vadovaujama bendrovė turėjo kokių darbinių santykių su minėta bendrove. UAB ,,G“ jis įsigijo 2016-2017 m., tiksliai neatsimena datos. Bendrovę įsigijo su tikslu vykdyti (duomenys neskelbtini) darbus. Būdamas bendrovės akcininku paskyrė save eiti direktoriaus pareigas. Bendrovėje dirbo ne mažiau negu 5 darbuotojai, kurių dalis buvo (duomenys neskelbtini), kita dalis (duomenys neskelbtini). Bendrovė pati atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus bei kai reikėjo darbus atlikinėjo pasitelkiant subrangovus. Jo vadovavimo laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma bendrovė, kurios pavadinimo neatsimena, bet jos įgaliotas atstovas buvo I. P. (I. P.). Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tvarkingai, visi mokesčiai buvo mokami laiku. 2018 m. bendrovę pardavė užsieniečiui, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Bendrovė buvo parduota, kadangi už bendrovės akcijas jam pasiūlė gerą užmokestį, kokį dabar neatsimena. Su įtarime išvardintomis bendrovėmis UAB ,,G“ neturėjo jokių darbinių santykių. Kiek atsimena kažkokius santykius UAB ,,G“ turėjo su UAB ,,A“, kokius konkrečiai nurodyti negali. Į jį kaip į UAB ,,B“ direktorių telefonu kreipėsi užsienietis, K. vardu prisistatęs vyras, kuris ieškojo Lietuvoje veikiančios bendrovės ne mažiau negu su 10 metų veiklos istorija, su tikslu vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą Lietuvoje. Jis nurodė, kad tokios bendrovės suradimas K. kainuos 10 000 eurų . Tada kreipėsi į teisines paslaugas teikiančią bendrovę UAB ,,C“, kuri teikia be kita ko bendrovių (duomenys neskelbtini) paslaugas, kad jie pateiktų jam galimus parduodamų bendrovių variantus. UAB ,,C“ pateikė kaip pasiūlymą bendrovę UAB ,,A“. Po to, jis, pagal jam pateiktus kontaktus, telefonu susisiekė su UAB ,,A“ direktoriumi, kurio pavardė kiek atsimena yra P. ir pasidomėjo dėl bendrovės esamos finansinės situacijos, ar bendrovė neturi skolų, pasidomėjo dėl kokių priežasčių bendrovė yra parduodama. UAB „A“ vadovas jam paaiškino, kad bendrovė neturi skolų, iki šiol vykdė (duomenys neskelbtini) darbus ir, kad jis jau yra (duomenys neskelbtini) dėl to nusprendė minėtą bendrovę parduoti. Kadangi UAB ,,A“ atitiko visus užsieniečio K. reikalavimus jis ją nusprendė įsigyti. Visus UAB ,,A“ akcijų pirkimo-pardavimo reikalus tvarkė UAB ,,C“ , kuri už tarpininkavimo paslaugas iš UAB ,,B“ kaip užmokestį paėmė 10 procentų nuo bendrovės pardavimo sumos, t. y. nuo 10 000 eurų. Už kiek konkrečiai UAB ,,A“ akcininkas pardavė bendrovės akcijas K. jis nežino, jis tik kaip UAB ,,B“ direktorius iš K. paėmė 10 000 eurų atlygį už bendrovės suradimą ir pirkimo-pardavimo dokumentų suforminimo organizavimą. Kadangi forminant bendrovės akcijų pirkimą-pardavimą dėl jam nežinomų priežasčių K. negalėjo dalyvauti, jis nurodė, kad laikinai bendrovės akcininku ir direktoriumi bus paskirtas jo atstovas A. D.. Prieš dokumentų forminimą su A. kartu atvyko K. atstovas A. vardu prisistatęs vyras ir padavė jam grynais pinigais 5 000 eurų sumą už UAB ,,B“ suteiktas tarpininkavimo paslaugas surandant bendrovę, likusią 5 000 eurų sumą, K. jam asmeniškai sumokėjo kai pats tapo UAB ,,A“ akcininku ir direktoriumi. Po to, kaip K. tapo akcininku ir direktoriumi jo įmonė bendradarbiavo su UAB ,,A“, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) medžiagų pardavime bendrovėms UAB ,,D“, UAB ,,K“, UAB „L“, t. y. K. turėjo galimybę geromis kainomis gauti (duomenys neskelbtini) medžiagas tuo tarpu jo vadovaujama bendrovė UAB ,,B“ turėjo klientų, kuriems buvo reikalingos (duomenys neskelbtini) medžiagos, todėl UAB ,,B“ už tarpininkavimo mokestį parduodavo K. siūlomas (duomenys neskelbtini) medžiagas. UAB ,,B“ atliko tarpininko vaidmenį, medžiagos buvo tiesiogiai transportuojamos iš UAB ,,A“ pas medžiagų pirkėją. 2014 m. įsigijo UAB ,,B“ akcijas su tikslu teikti bendrovių (duomenys neskelbtini), bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klausimų tvarkymo paslaugas. Tapęs bendrovės akcininku, paskyrė save į direktoriaus pareigas. Kiek bendrovėje buvo darbuotojų neprisimena. Bendrovė turėjo ofisą (duomenys neskelbtini) verslo centre, Vilniaus m., kai sumažėjo klientų buvo priimtas sprendimas ofiso atsisakyti. Kiek atsimenu 2017-2018 m. bendrovė pradėjo teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas, o būtent (duomenys neskelbtini) paslaugas. Bendrovės klientas UAB ,,H“ pasiūlė (duomenys neskelbtini) darbų atlikimą, (duomenys neskelbtini) mieste. Tarp UAB ,,H“ ir UAB ,,B“ buvo pasirašyta sutartis dėl paslaugų teikimo. Minėtoms paslaugoms atlikti UAB ,,B“ pasamdė bendrovę UAB ,,N“, kuriai vadovavo ukrainietis S. P.. Bendrovėje UAB ,,N“ be S. dirbo dar 6-7 ukrainiečiai, tikslaus jų skaičiaus neatsimena. Pradėjus UAB ,,N“ darbuotojams vykdyti darbus minėtame objekte susidarė tokia situacija, kad UAB ,,H“ atstovai ir UAB ,,N“ atstovaujantis S. tarpusavyje sutarė, kad (duomenys neskelbtini) darbai bus atliekami be UAB ,,B“ tarpininkavimo. Ko pasekoje sutartis tarp UAB ,,H“ ir UAB ,,B“ buvo nutraukta. Kadangi jam žodžiu buvo pažadėta, kad kai UAB ,,N“ pabaigs visus (duomenys neskelbtini) darbus ir su ja bus atsiskaityta, UAB ,,B“ nuo minėto sandorio sumos gaus 5 procentus užmokestį, UAB ,,B“ dėl sutarties nutraukimo labai neprieštaravo, kadangi nenorėjo prarasti pastovaus darbų užsakovo UAB ,,H“. Ar bendrovė UAB ,,B“ jo vadovavimo laikotarpiu turėjo darbinių santykių su kitomis įtarime išvardintomis bendrovėmis jis neatsimenu. Kiek atsimena 2017 ar 2018 m. telefonu su juo susisiekė klientas galimai (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris kreipėsi dėl bendrovės įsigijimo su veiklos istorija, kuri būtų nemažesnė negu 2 metai. Minėtas asmuo surado jį per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), kuris buvo sukurtas reklamuoti bendrovės UAB ,,B“ teikiamas paslaugas. Jis nurodė, kad už 1 000 eurų sumą yra parduodamos UAB ,,B“ akcijas. Minėta bendrovė atitiko pirkėjo reikalavimus ir jis nusprendė ją pirkti. Kadangi pirkėjas negalėjo atvykti į Lietuvą, todėl jis pagal susitarimą su elektroninio parašo pagalba ir minėto užsieniečio notariniu įgaliojimu, pagal kurį jis jam suteikė įgaliojimą jo vardu įsigyti akcijas, perrašė UAB ,,B“ akcijas minėto užsieniečio, kurio vardo ir pavardės neatsimena, vardu. Už UAB ,,B“ su juo buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, vienas segtuvas, su perdavimo aktu buvo išsiųsti naujajam bendrovės savininkui pasinaudojant greitojo kurjerio paslaugomis pagal pastarojo nurodytus kontaktu. Po tam tikro laiko jam atgal paštu buvo grąžintas aktas jau su akcijų pirkėjo parašu, kuris kiek jam žinoma buvo paimtas kratos metu iš jam nuomojamo buto.

Papildomai tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. K. parodė, kad UAB „F“ įsigijimo metu (dokumentų pasirašymo bei akacijų perleidimo) jam G. S. pasakė, kad įmonė jokių skolų neturi, taip pat jam nurodė, kad buvusi UAB „F“ buhalterė, jos vardo ir pavardės nežino, naujajai įmonės buhalterei, kurią paskyrė UAB „C“, pateiks visus įmonės dokumentus pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau, kiek jam yra žinoma, ne visi dokumentai buvo perduoti naujajai buhalterei. Negali atsakyti, koks dokumentų kiekis ir kokie konkretūs dokumentai buvo perduoti. Atsižvelgiant į klausimą dėl įmonės balansų bei kasos likučių, atsakyti negali, kad įmonė yra skolinga, gavo pranešimą į el. paštą, kuris buvo nurodytas VĮ „Registrų centrui“, koks tai buvo paštas šiuo metu atsakyti negali. Po šio pranešimo jis G. S. pasakė, kad jam tokia skolose esanti įmonė nereikalinga, pasakė jam, kad tegul jis randa kitą įmonės pirkėją arba naikiname įmonės įsigijimo sandorį. G. S. jam pasakė, kad UAB „C“ sutvarkys visus neaiškumus dėl UAB „F“. Jis nuvykęs į UAB „C“ pasirašė visus reikiamus dokumentus, kad būtų atleistas iš UAB „F“ direktoriaus pareigų bei nebebūtų šios įmonės akcininku, pasirašęs šiuos dokumentus, juos pateikė į VĮ „Registrų centras“. Dėl įmonės generatorių perdavimo nori paaiškinti, kad jis kaip direktorius atidarė naują banko sąskaitą AB „Šiaulių banke“, jokie generatoriai ar kiti banko dokumentai jam nebuvo perduoti. Kaip minėjo UAB „F“ buhalterinę apskaitą, kol jis ėjo šios įmonės direktoriaus pareigas, tvarkė UAB „C“ paskirta buhalterė, todėl, ar buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita reikia kreiptis į UAB „C“. Gali paaiškinti, kad kol ėjo direktoriaus pareigas, jis buvo nuvykęs į UAB „C“ pas buhalterę ir pateikė jai UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtina sandorius su UAB „H“, o būtent sutartį dėl (duomenys neskelbtini) darbų, kurių tiksliai šiuo metu neatsimena, ir atliktų darbų aktus. Pinigai už sandorį su UAB “H” buvo pervedami per banką. Kokiu adresu buvo atliekami UAB „H“ užsakyti (duomenys neskelbtini) darbai pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau jie buvo atliekami Vilniaus mieste. UAB „H“ užsakytus (duomenys neskelbtini) darbus atliko UAB „J“, su kuria jo vadovaujama UAB „B“ bendradarbiauja ir dabar. Iš UAB „J“ bendravo su šios įmonės direktoriumi J., pavardės neatsimena ir šios bendrovės atstovu R., pavardės neatsimena. Ar buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) darbų sutartis tarp UAB „F“ ir UAB „J“ pasakyti negali, nes neatsimena. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje jis turi reklaminį internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti kontaktai Ukrainoje, Rusijoje, Lietuvoje bei paskelbta reklama dėl (duomenys neskelbtini). UAB „J“ atstovai J. ir R., jam paskambino internetiniame puslapyje nurodytais kontaktiniais telefonais, tokiu būdu ir buvo surasta UAB „J“. Kaip vyko atsiskaitymas su UAB „J“ dėl atliktų darbų pasakyti negali, nes neatsimena. Tačiau nori pabrėžti, kad už darbus buvo pilnai atsiskaityta. (duomenys neskelbtini) darbus atliko baltarusiai, kokie asmenys (vardai ir pavardės) pasakyti negali, nes man nebuvo įdomu, kas atliks darbus, jam buvo svarbu, kad darbai būtų atlikti. Prieš paskambinant K. (UAB „A“ akcijų pirkėjui), pavardės šiuo metu tiksliai pasakyti negali, jis nepažinojo A. D. ir K. atstovo A. Mano, kad galėtų atpažinti A., jis yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aptukęs, trumpais plaukais, spalvos neatsimena, akinius buvo užsidėjęs, kai skaitė dokumentus, be ūsų ir barzdos, matomų randų ir tatuiruočių nepastebėjo. Už tarpininkavimą perkant parduodant UAB „A“ gautus 10 000 eurų apskaitė pagal sutartį bei kasos pajamų orderius, šiuos dokumentus perdavė buhalterei, kad įtrauktų į UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Niekada nėra davęs jokių nurodymų P., A. D., K. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų išrašymo, bei „instrukcijų“, ką ir kaip turėtų sakyti patikrinimo atveju. Jam yra žinoma, kas tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą direktoriumi tapus A. D. ir K., buhalterė A., pavardės nežino, jos kontaktus turi telefone. Bendradarbiavimas su K. vyko telefonu per atstovą A., pavardės nežino. Yra tiesiogiai bendravęs su K. bei A. Šių asmenų kontaktus turi savo telefone. Atsiskaitymas už darbus buvo vykdomas grynais pinigais, atsiskaitymo metu buvo išrašomi dokumentai: PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų-išlaidų orderiai, dokumentus iš UAB „B“ ruošdavo jis pats. UAB „A“ dokumentų ruošinius jis buvo parengęs bei pateikęs K. atstovui A., ruošinius parengė tam kad jis nepridarytų klaidų apskaitoje. Dokumentus ruošė dėl to, kadangi jie jau buvo padarę klaidų tvarkydami apskaitą. Dėl UAB „A“ turto ir dokumentų dalyvavimo perdavime jis atsakė ankstesnėje apklausoje. Kaip susipažino su UAB „O“ atstovais pasakyti negali, nes neatsimena, kiek atstovų buvo atsakyti negali, nes neatsimena. Kontaktus turi įsivedęs į savo telefoną. Kas atstovavo UAB „O“ pasakyti negali, nes neatsimena. Internetu pasitikrino UAB „O“, ar tai tikrai veikianti įmonė, jos kreditingumą, tikrino viešai prieinamą informaciją internete. Su šios įmonės atstovais bendravo telefonu, ei. paštu, buvo susitikęs, galėtų atpažinti šį asmenį: vyras, maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kokio ūgio negali atsakyti, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ilgio, pusiau pražilusiais plaukai, su akiniais, be ūsų ir barzdos, ar turėjo matomų tatuiruočių ar randų pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. Kokios paslaugos ar darbai buvo atliekami ir kas juos atliko, ar UAB „O“ ar UAB „B“ pasakyti negali, nes šiuo metu neatsimena, reikia žiūrėti dokumentus, atsiskaitymas buvo vykdomas grynais pinigais, buvo išrašomi dokumentai: sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai. Kaip minėjo tiksliai neatsimena kokie darbai ir paslaugos buvo atliekami, todėl apie (duomenys neskelbtini) medžiagų pristatymą nieko pasakyti negali. Tačiau nori dar kartą pabrėžti, kad (duomenys neskelbtini) medžiagų pirkimo-pardavimo procese UAB „B“ dalyvavo kaip tarpininkas, pati įmonė medžiagų nepristatinėjo, medžiagos turėjo keliauti nuo tiekėjo iki užsakovo. Jis niekada pats neišrašinėjo jokių dokumentų už pardavėjus, pardavėjai naudodavo jo paruoštų dokumentų ruošinius, kaip minėjo ruošinius padėdavo paruošti tam, kad pardavėjai nepridarytų klaidų ruošdami dokumentus. Pagal UAB „P“ reikalavimus tam, kad iš jų būtų galima įsigyti automobilį, įmonė veiklą turi vykdyti ne mažiau kaip 1 (vienerius) metus. UAB „B“ buvo naujai įsteigta įmonė ir pagal UAB „P“ reikalavimus automobilio UAB G“ negalėjo perleisti UAB „B“. Nori paaiškinti, kad su nauju UAB „G“ savininku, vardo ir pavardės neatsimena, susitarė ir pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią sumokėjus pinigus UAB „P“ automobilis turėjo būti perleistas UAB „B“. Dėl (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) susijusius klausimus atsakė ankstesnėje apklausoje. Klausimus dėl broko, kokybės ir terminų spręsdavo G. S. darbų vadovai. Kokiuose objektuose buvo atliekami subrangos darbai G. S. įmonėms pasakyti negali, nes neatsimena, šie duomenys turi atsispindėti UAB „B“ buhalteriniuose dokumentuose. Tiksliai pasakyti negali, per kokią siuntų firmą, tačiau, tai gali būti (duomenys neskelbtini), ir kada buvo išsiųsti UAB „B“ dokumentai naujam akcininkui, kadangi tiksliai neatsimena. Kokiu telefonu ir ei. paštu vyko bendravimas su naujuoju akcininku pasakyti negali, nes neatsimena, reikia žiūrėti ei. paštą ir telefone esančius kontaktus. Naujasis akcininkas jam atsiuntė pasirašytus dokumentus, neatsimena ar per siuntų tarnybą ar paštu. Nori paaiškinti, kad naujasis akcininkas pavedimu atsiskaitė už akcijas prieš jam išsiunčiant dokumentus, taip pat jis jam išsiuntė notaro patvirtintą įgaliojimą su visais savo duomenimis. Niekada nėra ieškojęs tokių asmenų nei pats nei per pažįstamus. Tačiau nori paaiškinti, kad į jį kreipdavosi tarpininkai, kurie už tam tikrą atlygį, t. v. nuo 500 eurų, siūlydavo klientus – užsienio piliečius, kuriems buvo reikalingos lietuviškos įmonės.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog A. D. per 2017 ir 2018 m. gavo 11 203 eurų pajamų, tuo tarpu L. P. 2018 m. deklaravo 5 558 eurų pajamų, todėl parodymai apie tai, kad parduodamas UAB „A“ akcijas už jas gavo 51 450 eurų vertintini kritiškai, kas suponuoja, jog A. D. nemokėjo pinigų už akcijas, ir patvirtina jo teiginius, jog jis paprašytas S. K. už 200 eurų sutiko fiktyviai pabūti įmonės akcininku, tuo suklastodamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš rašto dėl dokumentų pateikimo ir priedų matyti, kad notarė A. K. pateikė patvirtintą nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad L. P., būdamas pardavėju pardavė pirkėjui A. D. 100 (vieną šimtą) vienetų, o pirkėjas asmeninės nuosavybes teise perka 100 (vieną šimtą) vienetų UAB „A“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sudarančių 100 (vieną šimtą) procentų visų UAB „A“ išleistų akcijų už 51 450 eurų sumą.

Iš VĮ „Registrų centras“ dokumento kopijos matyti pateiktas vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. D. 2018 m. spalio 8 d., būdamas UAB „A“ vieninteliu akcininku nusprendė atleisti iš pareigų L. P. nuo 2018 m. spalio 8 d., priimti į darbą direktoriumi A. D. nuo 2018 m. spalio 8 d. ir nustatyti direktoriui atlyginimą, proporcingą dirbtam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina liudytojo L. P. ir įtariamojo S. K. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. tarnybinis pranešimas, VĮ „Registrų centras“ pateikti duomenys, notarės patvirtinimas ir nematerialiųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Minėtais įrodymais nustatyta, kad A. D., veikdamas bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamas, kad jis faktiškai nebus UAB „A“ direktoriumi ir realiai neperims UAB „A“ dokumentų bei materialinių vertybių, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį – ir pagamino netikrą dokumentą – 2018 m. spalio 8 d. vienintelio akcininko sprendimą – dėl ko tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad A. D. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis A. D. neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašo baudos sumokėjimo terminą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. D. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su dokumentų klastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu, praeityje vieną kartą teistas, tačiau teistumas jo atžvilgiu jau yra išnykęs, per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. D. paskyrus prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu su baudos bausme sutiko, tačiau prašė paskirtą baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį. Teismas įvertinęs A. D. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas praeityje kartą teistas, tačiau teistumas jam jau yra išnykęs, taip pat į tai, kad asmuo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, kartu įvertinus ir kaltininko turtinę padėtį pripažįsta, kad prašymas nėra absoliučiai pagrįstas ir gali būti tenkinamas tik iš dalies. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir kaltininko turtinę padėtį teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų reikalingas bei pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. D. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmę įskaityti sulaikymo laiką 2019 m. gegužės 16 d. kaip sumokėtą 2 MGL (100 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda (2 900 Eur) per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas „Luminor“; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB „SEB“ bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, „Danske Bank“ AS Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas „Luminor“ (buvęs „Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB „Medicinos bankas“. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas