Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3436-535/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-25
Bylos Nr.: eI-3436-535/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01375-2017-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: J. Š., K. B., J. B.
Atsakovas: Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės
Advokatai: Gintarė Girdzijauskienė

Kategorijos

8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-3436-535/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01375-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovės atstovėms Editai Remeikienei ir Ramunei Vaitkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Š., K. B. ir J. B. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos J. Š., K. B. ir J. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2017-03-29 įsakymą Nr. T4-87-(1.34) „Dėl pacientui V. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl V. B. nuo 2015-12-24 iki 2016-02-24 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos paaiškina, kad jų skundą nagrinėjo tam kompetenciją pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turintis viešojo administravimo subjektas, tačiau priimdama ginčijamą įsakymą, Tarnyba nesilaikė bendrųjų taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą, tam tikrais klausimais nenurodė sprendimo motyvų, nepakankamai išanalizavo faktines aplinkybes, o šios aplinkybės, vertinant jas kompleksiškai, lėmė įsakymo nepagrįstumą, ir todėl neteisėtumą. Tarnyba medicininius dokumentus išnagrinėjo pavieniui, nevertino jų visumoje, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl antibiotinio gydymo pacientui skyrimo ir kitų su gydymu susijusių aplinkybių. Tarnyba neišreikalavo dokumentų, susijusių su pacientų gydymo metodikomis. Tarnybos ataskaitoje pasisakoma formaliai, nenagrinėjant galimai pavėluoto gydymo pasekmių, kitų paciento mirties sąsajų su galimai pavėluotu gydimo skyrimu. Ataskaitoje ir esmės remiamasis ne medicininių dokumentų ar metodikų santykine analize ar kitų medicinos profesionalų išvadomis, o pačių paciento gydytojų paaiškinimais, kurie nukreipti tų pačių gydytojų naudai. Nagrinėjamoje situacijoje Tarnyba priėmė sprendimą, neištyrusi visų medicininių dokumentų kompleksiškai, negalėdama atliktų veiksmų palyginti su analogiškų ligų gydymo metodikomis, todėl negalėjo objektyviai teisingai spręsti dėl pacientui teiktų medicininių paslaugų kokybės ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnį. Tarnyba, tirdama jų skundą, neišreikalavo iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) diagnostikos ir gydymo metodikų, diagnostikos ir gydymo protokolo, kurie būtini, siekiant nustatyti, ar gydymo įstaiga laikėsi privalomos tvarkos gydant pacientą ir tinkamai atliko pareigas, kadangi tik išreikalavus minėtus dokumentus, Tarnyba galėtų visapusiškai ir išsamiai ištirti ar paciento V. B. gydymo metu buvo laikomasi įprastos tokių pacientų gydymo tvarkos ir imtasi būtinų priemonių rizikai pašalinti. Neišreikalaudama šių dokumentų, Tarnyba pažeidė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 26.2 punktą, kuriame teigiama, kad skundo nagrinėjimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar), jei reikia, įstaigos darbuotojų paaiškinimus asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Tarnybos rašytinio prašymo su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kontrolės patikrinimo dokumentų sąrašu, kuris gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į patikrinimo objektą, gavimo dienos. Tarnyba turėjo pareigą kreiptis į Kauno klinikas dėl patikrinimui reikalingų dokumentų pateikimo, t. y. gydymo ir diagnostikos protokolų pateikimo, tačiau šių dokumentų neišreikalavo. Nors gydymo metodų aprašo nėra būtina pateikti, tačiau atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, Tarnyba, siekdama objektyviai išnagrinėti skundą, turėjo išreikalauti ir gydymo metodikų dokumentus. Siekiant įrodyti gydymo procese padarytus ir/arba nepadarytus medicinos įstaigos gydytojų pažeidimus, nagrinėjamu atveju, buvo būtina gauti išsamią ir visapusiškai atliktą Tarnybos analizę, kurioje gydytojų veiksmų vertinimas turėjo būti pagrįstas ir išsamiai argumentuotas, tačiau Tarnyba nevisapusiškai išanalizavo pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, formaliai įvertino su galimai pavėluoti antibiotiniu gydymu susijusias aplinkybes ir plačiau dėl jų nepasisakė, neatsižvelgė į medicinos įstaigos pareigą informuoti policiją galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka apie tam tikrus sužeidimus turinčius pacientus, taip pat neišreikalavo iš gydymo įstaigos reikalingų diagnostikos ir gydymo metodikų, galimai nustatė pacientui netinkamą diagnozę. Pareiškėjos atkreipė dėmesį, kad pacientas traumą patyrė namuose, kai nukrito nuo 1 metro aukščio laipų. Traumos patyrimo metu jis buvo neblaivus, trauma patirta vėlai vakare, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl su trauma susijusių aplinkybių. Mano, kad paciento sužalojimas galėjo būti ne atsitiktinis, o tyčinis nusikaltimas, įvykęs išgertuvių metu kilus konfliktui ar kitoms aplinkybėms. Tarnyba laiku neinformavo policijos apie atvežtą pacientą, nors vertinant jo patirtų traumų pobūdį, turėjo tokią pareigą. Tarnybos 2017-03-28 kontrolės ataskaitoje Nr. D17-72-(1.27) (toliau – Ataskaita) ir Įsakyme šis pažeidimas nevertintas. Medicinos įstaiga, vos tik į ją buvo atvežtas tokios būklės pacientas, turėjo informuoti policijos pareigūnus. Tai, kad medikams buvo nurodyta, kad pacientas neva nukrito iš 1 metro aukščio per neapdairumą, t. y. kitiems asmenims nedarant įtakos, nesuteikia gydytojams teisės spręsti dėl policijos informavimo pareigos nevykdymo. Paciento kūno sužalojimai kėlė pavojų jo gyvybei ir tie sužalojimai galėjo būti susiję su nusikaltimu. Pažymėjo, jog daugelyje medicininių dokumentų nurodytos skirtingos su paciento nukritimu iš 1 metro aukščio susijusios aplinkybės, be to 2016-02-25 mirus pacientui, teismo medicinos ekspertų buvo atliktas pomirtinis paciento kūno ištyrimas, nes paciento patirti kūno sužalojimai galimai turėjo smurto žymių. Pareiškėjų nuomone, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad gydymo įstaiga turėjo pareigą pranešti policijai. Pabrėžė, kad pacientui 2015-12-25 02.00 val. buvo baigta galimai nekokybiška pirmoji operacija, nesustabdytas kraujavimas, dėl to paciento būklė pablogėjo, atsirado komplikacijos, kurių kokybiško gydymo atveju, tikėtina, nebūtų buvę. Mano, kad pakartotinės operacijos pacientui nebūtų reikėję, jei jam būtų buvusi nustatyta tiksli diagnozė ir kvalifikuotai atlikta pirmoji operacija, t. y. sustabdytas kraujavimas, suvaldyta kraujavimo priežastis. Neatmeta prielaidos, kad pacientui buvo nustatyta netiksli diagnozė, t. y. nepakankamai atidžiai ištirtos traumos pasekmės ir dėl to nebuvo nustatyti gyvybei pavojingi reiškiniai dešinėje paciento smegenų pusėje. Jeigu pirmosios operacijos metu būtų buvęs tinkamai sustabdytas kraujavimas, tikėtina, kad nebūtų kilę sunkių komplikacijų dešinėje smegenų pusėje ir kitų komplikacijų dėl ko gydymo eigoje reikėjo daryti kraujo perpylimus ir kt. Po pirmosios operacijos pacientui buvo nustatytas dešiniojo momenkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaktikaulį, o po antrosios operacijos – jau smilkinkaulio lūžis, kas kelia abejones dėl diagnozės tikslumo ir leidžia daryti prielaidą, jog medicinos įstaigoje pacientui galimai nebuvo nedelsiant nustatyta reali diagnozė, dėl ko staiga pablogėjo jo būklė. Paciento būklė po dviejų operacijų ėmė nuolat blogėti, jam kilo akivaizdus infekcinių komplikacijų pavojus, tačiau medicinos įstaiga iki 2016-01-04 nepradėjo antibiotinio gydymo. Atibiotikai pacientui paskirti tik 2016-01-04, kai jam išsivystė ir buvo diagnozuoti neuroinfekcijos ir pneumonijos požymiai. Akivaizdu, kad antibiotinis gydymas paskirtas per vėlai, neįvertinus infekcinių komplikacijų rizikos, kitų rizikos faktorių, dar iki antibiotinio gydymo paskyrimo progresavusio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, įtarto sepsio, taigi šiuo atveju, nebuvo suteiktos ligai proporcingos medicininės paslaugos. Dėl pacientui nustatytų diagnozių ir nuolatinio karščiavimo buvo didelė rizika, kad prasidės infekciniai reiškiniai – pacientui antibiotinio gydymo medicinos įstaiga iki 2016-01-04 neskyrė, todėl galimai netinkamai atliko pareigas, o toks neveikimas sąlygojo paciento būklės blogėjimą ir mirtį. Akcentavo, kad Tarnyba Ataskaitoje dėl vėlyvo antibiotinio gydymo paskyrimo reikšmės paciento gydymo eigoje beveik nepasisakė, tiesiog paviršutiniškai, be motyvų, nurodė, kad gydymas būtent tokiu laiku buvo skirtas pagrįstai ir remiasi pačių gydytojų nurodytais bendrais teiginiais, kad dėl gydymo buvo rengiami konsiliumai, būklė buvo sunki, gydytojai konsultavosi tarpusavyje ir pan. Ataskaitos argumentai netikslūs, padaryti neišanalizavus pateiktų medicininių dokumentų ir nepagrįsti konkrečiais medicininiais argumentais. Nurodyti pažeidimai ir galimai su aplaidžiu paciento gydymu susiję faktai bei Tarnybos teisingas sprendimas joms gali būti reikšmingi ateityje, jei bus kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismus su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad laikosi pozicijos, jog išsamiai įvertino visą Kauno klinikų pateiktą paciento V. B. medicininę dokumentaciją, susijusią su skundžiamu laikotarpiu įstaigoje teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir šį vertinimą nuosekliai išdėstė kontrolės ataskaitoje. Tarnyba, atsižvelgdama į paciento atstovų 2016-10-17 skundo dalyką, įvertindama paciento klinikinio atvejo specifiką, siekdama objektyvaus kontrolės atlikimo, vadovaudamasi Aprašo 25 punkto laiduojama teise, kreipėsi į medicinos specialistą – konsultantą VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėją V. K. (toliau – Konsultantas), prašydama įvertinti paciento klinikinį atvejį pateiktos paciento medicininės dokumentacijos pagrindu, ir atsakyti į konkrečius klausimus, kurių atsakymai taip pat paaiškina pareiškėjų skunde išsakytas abejones, susijusias, įskaitant ir su pacientui nustatytos diagnozės, atliktos pirmosios operacijos kokybiškumu, taikyto medikamentinio gydymo antibiotikais tikslingumu ir savalaikiškumu. Konsultantas 2017-03-12 išvadoje išsamiai atsakė į visus 7 konkrečius Tarnybos klausimus, taip pat susijusius su pareiškėjų skunde išdėstytomis paciento gydymo aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų skundo pagrindą sudaro abstraktūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai dėl pareiškėjų įsitikinimu, neišsamiai atliktos kokybės kontrolės, šių teiginių nemotyvuojant konkrečiais faktiniais duomenimis ar ne tik prielaidomis grįstais motyvais, o išreiškiant bendrą nepasitenkinimą atliktu tyrimu. Tarnybos nuomone, skundo teiginiai nesudaro faktinių ir teisinių prielaidų Tarnybos atliktą kontrolę vertinti kaip atliktą neobjektyviai ir neišsamiai, ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą. Iš Konsultanto klinikinių išvadų akivaizdu, kad paciento gydymo faktines aplinkybes jis įvertino, pasisakydamas tiek dėl pacientui atliktų operacijų tinkamumo, tiek dėl skirto antibakterinio gydymo savalaikiškumo. Tarnyba Ataskaitos išvadas grindė pacientų įrašų medicininėje dokumentacijoje analize ir tai akivaizdu iš Ataskaitos motyvuojamosios dalies turinio. Be to, visa paciento medicininė dokumentacija buvo pateikta Konsultantui, kad jis, kaip neurochirurgijos srities specialistas profesionalas, įvertintų pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įskaitant pacientui skirto gydymo adekvatumą. Paciento pooperacinio gydymo adekvatumo klausimas buvo išanalizuotas Ataskaitoje bei pagrįstas profesionaliomis Konsultanto žiniomis, paciento medicininės dokumentacijos analizės pagrindu, skirtingai nei teigia pareiškėjos skunde. Pažymėjo, kad antibakterinis gydymas turi būti skiriamas tik tais atvejais, kai yra aiškiai nustatyta bakterinė infekcija, nes neracionalus jų skyrimas didina bakterijų atsparumo antibiotikams riziką, todėl nepagrįstas pareiškėjų skunde išdėstytas teiginys, kad antroji operacija jau savaime didina infekcijos pavojų, į tai nebuvo atsižvelgta ir nebuvo laiku paskirti antibiotikai, norint išvengti infekcinių komplikacijų. Tik jau įtarus neuroinfekciją, 2016-01-04 pacientas buvo pradėtas gydyti antibiotikais, nors jau iki tol paciento būklė medicininiuose dokumentuose įprastai buvo nurodoma kaip labai sunki. Dėl pareiškėjų argumentų, jog Tarnyba turėjo pasisakyti dėl antibiotinio gydymo galimai pavėluoto paskyrimo, paaiškino, kad Tarnybos kompetencijai nesuteikti įgaliojimai ir nepriskirtos funkcijos, susijusios su priežastinio ryšio nustatymo klausimų nagrinėjimu. Tarnyba nevertina, ar atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos konkrečioms atsiradusioms pasekmėms. Dėl Aprašo 26.2 punkto pažeidimo paaiškino, kad Tarnyba 2017-01-10 raštu kreipėsi į Kauno klinikas, inter alia prašydama pateikti pridėto kontrolės Nr. T3-415/2016 dokumentų sąrašo 18 punkte nurodytus gydymo ir diagnostikos protokolus, kurie buvo ar turėjo būti taikomi pacientui. Paaiškino, kad klausimai, susiję su minėtų protokolų turėjimu ir naudojimu reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 10 ir 11 punktuose, numatant, kad įstaiga, teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka parengtomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Nesant šalies mastu parengtų ir patvirtintų diagnostikos ir gydymo metodikų, įstaiga pasirengia diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie yra svarbūs įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei užtikrinti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui akivaizdu, kad įstaiga turi prievolę naudoti diagnostinius ir gydymo protokolus, kurie parengti ir patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, tačiau tuo atveju, jei atitinkamos srities diagnostikos ir gydymo protokolų nėra parengta ir patvirtinta valstybės lygiu, įstaiga turi prerogatyvą, kaip teisę, o ne prievolę, pati parengti minėtus dokumentus. Akcentavo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų specifiškumas, atitinkamai kiekvienos paslaugos, šiuo atveju, neurochirurgijos, sudėtinių dalių, kaip atliktinų konkrečių procedūrų/invazijų/konkrečių ligų gydymo būdų įvairovė lemia faktinę situaciją, kai neįmanoma šių paslaugų tiksliai formalizuoti, o jas teikiant vadovaujamasi medicinos ir mokslo žiniomis ir praktine patirtimi. Šiuo atveju, Tarnyba, skirtingai nei teigia pareiškėjai, prašė Kauno klinikų pateikti turimus diagnostikos ir gydymo protokolus, susijusius su pacientui V. B. teiktomis paslaugomis, tačiau įstaiga jų nepateikė, o šį nepateikimą Tarnyba traktavo, kaip minėtų dokumentų neturėjimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Dėl tų pačių aplinkybių, minėtų dokumentų nepateikimas negali būti vertinamas kaip įstaigos padarytas pažeidimas. Kita vertus, Tarnybos pasitelktas medicinos specialistas konsultantas, įvertinęs pacientui teiktų paslaugų kokybę, Tarnybai nepateikė pastabų, kurios būtų susijusios su pacientui pasirinktos diagnostikos ir gydymo taktikos neatitikimu gerajai medicinos praktikai. Tarnyba kontrolės ataskaitos motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad išnagrinėjusi paciento V. B. medicininę dokumentaciją, nerado duomenų, kad paciento trauma buvo smurtinė, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad V. B., būdamas neblaivus, namuose nukrito iš 1 metro aukščio. Atsižvelgiant į tai, kad iš turimų duomenų (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašyta, kad pacientas teigia vartojęs alkoholį, namuose nukrito iš maždaug 1 metro aukščio) traumos aplinkybės nebuvo susijusios su galimai nusikalstama veikla, gydymo įstaigos darbuotojai neprivalėjo ir nepranešė apie paciento patirtą traumą teisėsaugos institucijoms. Pareiškėjų į bylą pateiktas lavono teismo medicininio tyrimo 2016-02-25 aktas Nr. M232/16(02) patvirtina, kad pacientui nustatyta klinikinė ir teismo medicininė diagnozės sutapo. Teismo medicinos ekspertas nenurodė aplinkybių, susijusių su galimai padarytu smurtiniu nusikaltimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atliktas paciento medicininis tyrimas vienareikšmiškai reiškia, kad buvo įtariamas padarytas smurtinis nusikaltimas. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos išvados negali apsunkinti pareiškėjų teisės į ieškinio dėl nuostolių atlyginimo patenkinimą ar daryti kitokią įtaka civilinės bylos nagrinėjimo baigčiai. Kontrolės ataskaita ir jos pagrindu priimtas įsakymas neturi prejudicinės galios, šiais oficialiais dokumentais nėra formuojami prejudiciniai faktai, taigi, vykstant civiliniam procesui, šie dokumentai būtų vertinami pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno klinikos prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad laikosi pozicijos, jog Tarnyba išsamiai įvertino visą su paciento gydymu susijusią dokumentaciją. Pažymėjo, kad pareiškėjų teiginiai kokius dokumentus kontrolės metu turėjo išreikalauti Tarnyba nepagrįsti. Aprašo 26.2 punkte nurodoma, kad Aprašo 1 priede nurodytas kontrolės metu reikalaujamas dokumentų sąrašas gali būti koreguojamas ir pati Tarnyba, atsižvelgdama į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, sprendžia kokie dokumentai turi būti pateikiami vertinimui. Tarnyba, atlikdama kontrolę, kreipėsi išvadų į Tarnybos gydytoją neurochirurgą, kuris, įvertinęs paciento klinikinį atvejį, nurodė, kad gydymo įstaigos pagalbos skyriuje budėjęs gydytojas pacientui atliko visus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti. Konsultantas taip pat pažymėjo, kad operacija buvo atlikta laiku, operavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas neurochirurgas, kraujavimo sustabdymo būdai buvo parinkti tinkamai, antibiotikai paskirti laiku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė prašė skundo argumentais pareiškėjų skundą tenkinti. Atsakovės atstovės palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2017-03-29 įsakymo Nr. T4-87-(1.34) „Dėl pacientui V. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017-03-28 Tarnybos kontrolės ataskaitos Nr. D17-72-(1.27) pagrindu buvo priimtas Įsakymas, kuriuo vertinta V. B. 2015-12-24–2016-02-24 teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė Kauno klinikose. Atsakovė vertino su kontroliuojamuoju laikotarpiu susijusią paciento medicininę dokumentaciją, gydžiusių gydytojų paaiškinimus, Konsultanto išvadą. Įsakymu pripažinta, kad V. B. buvo teikiamos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Įsakymo 1.1 punktas), išskyrus 1.2 p. nurodytą su medicininių dokumentų pildymu susijusį, teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjos, nesutikdamos su Įsakymu, kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Tarnyba, atlikusi pacientui V. B. 2015-12-24 – 2016-02-24 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, padarė pagrįstą išvadą, kad šios paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 p.). Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. 1–5 p.).

Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „D. V. medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatos), 9.6. ir 9.7 punktais, atsakovė vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Atsakovės paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Atsakovė, be kitų atliekamų funkcijų, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų; vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 2, 10.38, 10.40 ir 10.47 p.).

Skundai Tarnyboje nagrinėjami remiantis Aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė apibrėžiama kaip atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas. Atsakovė, pagal kompetenciją nagrinėdama skundą, privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (Aprašo 23 p.), turi teisę naudotis visais jai teisės aktų suteiktais įgaliojimais (Aprašo 24 p.) ir skundui nagrinėti gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus (Aprašo 25 p.). Skundo nagrinėjimas vykdomas tokia tvarka: skundui nagrinėti reikalingų dokumentų kopijas ir (ar), jei reikia, įstaigos darbuotojų paaiškinimus asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo atsakovės rašytinio prašymo su pateiktinų dokumentų sąrašu (Aprašo 1 priedas) gavimo dienos (Aprašo 26.1 p.); gavus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos šio aprašo 26.1 p. nurodytų visų skundui nagrinėti reikalingų dokumentų kopijas ir (ar) įstaigos darbuotojų paaiškinimus, atsakovės struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, darbuotojas surašo kontrolės ataskaitą (3 priedas) dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo ir pacientų teisių pažeidimo ar nepažeidimo, kuri vizuojama atsakovės darbo reglamento nustatyta tvarka; kontrolės ataskaitoje gali būti pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo (Aprašo 26.2 p.); atsakovės struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, vadovas dėl skundo rengia atsakovės direktoriaus įsakymo projektą, kuris vizuojamas atsakovės darbo reglamento nustatyta tvarka (Aprašo 26.3 p.). Skundo nagrinėjimas baigiamas įforminant direktoriaus įsakymą, kuriame gali būti pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kaip pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (Aprašo 29 p.).

Įsakymas turi atitikti VAĮ 8 str. įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr. 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų; teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).

Teismo vertinimu, atsakovė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įvertino Kauno klinikų pateiktą medicininę dokumentaciją ir šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius dokumentus tiek, kiek tai susiję su pacientui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, gydžiusių gydytojų paaiškinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba, siekdama įvertinti paciento klinikinio atvejo specifiką, pasinaudojo Aprašo 25 p. jai suteikta teise, kreipėsi į medicinos specialistą – konsultantą VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėją V. K. (toliau – Konsultantas), prašydama, įvertinti paciento klinikinį atvejį pateiktos paciento medicininės dokumentacijos pagrindu, ir atsakyti į konkrečius klausimus susijusius su pacientui nustatytos diagnozės, atliktos pirmosios operacijos kokybiškumu, taikyto medikamentinio gydymo antibiotikais tikslingumu ir savalaikiškumu. Konsultantas, įvertinęs paciento klinikinį atvejį, 2017-03-12 išvadoje nurodė, kad guldant pacientą V. B. į Kauno klinikas, budėję gydytojai atliko visus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti. Nuo paciento patekimo į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių, paciento pilno ištyrimo ir perkėlimo į Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių, t. y. nuo 2015-12-24 22.21 val. iki 2015-12-25 00.21 val. buvo atlikti visi būtini kraujo tyrimai, atlikti tyrimai dėl galimos pilvo ir krūtinės ląstos organų traumos, atliktos ir įvertintos stuburo kaklinės, krūtininės ir juosmeninės srities, dubens rentgenogramos. 2015-12-24 23.45 val. iki 2015-12-25 00.05 val. buvo atliekamas ir vertinamas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrimas. Konsultantas, atidžiai išnagrinėjęs įrašus ligos istorijoje padarė išvadą, kad pirmoji operacija buvo atlikta laiku. Ūmi subdūrinė hematoma virš kairio smegenų pusrutulio diagnozuota atlikus galvos smegenų KT tyrimą. Tyrimo atlikimas užtruko iki 2015-12-25 00.05 val. o jau 2015-12-25 00.40 val. buvo pradėta neurochirurginė operacija, kurios metu buvo pašalintas kraujo krešulys virš kairio galvos smegenų pusrutulio ir dėl smegenų tinimo atlikta dekompresija. Operacijos metu buvo diagnozuota kraujo krešulių sankaupa po galvos smegenų dangalų, galvos smegenų sumušimas, smegenų suspaudimas, smegenų tinimas, smegenų kamieno strigimas. Konsultantas išnagrinėjęs įrašus ligos istorijoje, atlikto kontrolinio galvos smegenų KT tyrimo duomenis, padarė išvadą, kad operacija atlikta laiku, operavęs pacientą gydytojas neurochirurgas buvo aukščiausios kvalifikacijos, operacijai buvo parinkti tinkami kraujavimo stabdymo būdai. Dėl epiduralinės hematomos dešinėje pusėje paaiškino, kad 2015-12-24 23.45 val. iki 2015-12-25 00.05 val. buvo atliekamas ir vertinamas paciento galvos smegenų KT tyrimas. Tyrimo metu buvo diagnozuota tik subdurinė hematoma virš kairio galvos smegenų pusrutulio. Dešinėje galvos smegenų pusėje epidurinės hematomos požymių nebuvo. Epidūrinė hematoma (kraujo krešulių sankaupa virš kietojo smegenų dangalo) dešinėje kaktinėje srityje susiformavo po operacijos, pašalinus subdūrinę hematomą virš kairio smegenų pusrutulio. Prieš pirmą operaciją kraujo krešulių sankaupos virš kietojo smegenų dangalo nebuvo. Po pirmos operacijos, 2015-12-25 11.15 val., atlikus kontrolinį galvos smegenų KT tyrimą nustatyta kad dešinėje kaktinėje srityje atsirado apie 2,6 cm. storio kraujo krešulių sankaupa virš kietojo smegenų dangalo. Pirmo galvos smegenų KT tyrimo metu epidurinės hematomos nebuvo, buvo diagnozuotas tik kaukolės kaulų lūžimas. Atlikus kontrolinį galvos smegenų KT tyrimą ir diagnozavus epidurinę hematoma, pacientas buvo nedelsiant operuojamas. Operacija buvo atlikta laiku, operaciją atlikęs neurochirurgas buvo aukštos kvalifikacijos. Dėl gydymo tinkamumo Konsultantas paaiškino, kad jau pirmos operacijos metu 2015-12-25 gyd. neurochirurgas V. R. diagnozavo galvos sumušimą, galvos smegenų suspaudimą, smegenų tinimą ir smegenų kamieno strigimą. Tai labai grėsminga situacija, kuri neretai priveda prie paciento mirties. Įrašai paciento ligos istorijoje buvo daromi kiekvieną dieną. Pasikeitus paciento būklei buvo atliekami tyrimai, kontroliniai galvos smegenų KT tyrimai. Paciento būklė nuo atvykimo į ligoninę ir viso gydymo metu buvo labai sunki, sąmonės laipsnis, vertinant, pagal GKS buvo 3 - 5 balai. Konsultantas, įvertinęs įrašus ligos istorijoje, tyrimų rezultatus padarė išvadą, kad pooperacinis gydymas buvo adekvatus ligai. Gydymas buvo aptariamas konsiliumų forma su intensyvios terapijos gydytojais bei klinikiniu farmakologu. Antibakterinis gydymas buvo skiriamas atsižvelgiant į pasėlių rezultatus ir buvo adekvatus. Paciento maitinimas buvo derinamas su gydytoja dietologe. Dėl autokranioplastikos atlikimo paaiškino, kad besivystant potrauminei smegenų vandenei vienas iš gydymo būdų yra potrauminių kaukolės defektų uždarymas. Apie galimas pooperacinės komplikacijas, t. y. pakartotiną pakraujavimą, infekciją, trombozę, išemiją paciento žmonai buvo paaiškinta. Yra paciento žmonos J. B. parašas ligos istorijoje. Viena iš pagrindinių priežasčių sąlygojusių paciento mirtį buvo labai sunki galvos smegenų trauma įvykusi 2015-12-24. Konsultantas pažymėjo, kad esant sunkiam pirminiam galvos smegenų pažeidimui (smegenų sumušimas, kaukolės lūžiai, kraujo išsiliejimui po smegenų dangalais) prognozuoti galvos smegenų traumos eigą yra neįmanoma. Pašalinus krešulius po smegenų dangalais, ir atlikus dekompresiją kraujavimas iš kaukolės lūžimų ar kitos pusės kietojo smegenų dangalo nesustoja.

Konsultanto atsakymai į klausimus ir padarytos išvados leidžia teigti, kad skubiosios pagalbos skyriuje budėję gydytojai pacientui atliko visus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti, pirmoji operacija buvo atlikta laiku, operavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas neurochirurgas, pasirinkti kraujavimo stabdymo būdai buvo tinkami, įrašai paciento ligos istorijoje buvo daromi kiekvieną dieną, vertinama paciento būklė, atliekami laboratoriniai tyrimai ir kontroliniai galvos smegenų KT tyrimai, viso gydymo metu paciento būklė buvo labai sunki, pooperacinis gydymas buvo adekvatus ligai – paciento gydymas buvo aptariamas konsiliumų forma su intensyvios terapijos gydytojais, gydytojais neurochirurgais bei laboratorinės medicinos gydytojais, antibakterinis gydymas skirtas atsižvelgiant į pasėlių (kraujo, likvoro, bronchų sekreto) rezultatus, V. B. hospitalizavus į Kauno klinikas, jo žmona J. B. pasirašė Paciento sutikimą dėl tyrimo ir gydymo, tuo patvirtino, kad buvo supažindinta su diagnostikos ir gydymo būdais, galimomis rizikomis, pooperacinėmis komplikacijomis. Esant sunkiam pirminiam galvos smegenų pažeidimui (smegenų sumušimas, kaukolės lūžiai, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalu), prognozuoti galvos smegenų traumos eigą yra neįmanoma, pašalinus krešulius po smegenų dangalais ir atlikus dekompresiją, kraujavimas iš kaukolės lūžimų ar kitos pusės kietojo smegenų dangalo nesustoja. Viena pagrindinių priežasčių, sąlygojusių paciento mirtį, buvo labai sunki galvos smegenų trauma.

Teismo vertinimu, Tarnybai pateiktos Konsultanto išvados, kad skubiosios pagalbos skyriuje budėję gydytojai pacientui atliko visus būtinus tyrimus diagnozei nustatyti, pirmoji operacija buvo atlikta laiku, operavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas neurochirurgas, pasirinkti kraujavimo stabdymo būdai buvo tinkami, įrašai paciento ligos istorijoje buvo daromi kiekvieną dieną, vertinama paciento būklė, atliekami laboratoriniai tyrimai ir kontroliniai galvos smegenų KT tyrimai, viso gydymo metu paciento būklė buvo labai sunki, pooperacinis gydymas buvo adekvatus ligai – paciento gydymas buvo aptariamas konsiliumų forma su intensyvios terapijos gydytojais, gydytojais neurochirurgais bei laboratorinės medicinos gydytojais, antibakterinis gydymas skirtas atsižvelgiant į pasėlių (kraujo, likvoro, bronchų sekreto) rezultatus, V. B. hospitalizavus į Kauno klinikas, jo žmona J. B. pasirašė Paciento sutikimą dėl tyrimo ir gydymo, tuo patvirtino, kad buvo supažindinta su diagnostikos ir gydymo būdais, galimomis rizikomis, pooperacinėmis komplikacijomis. Esant sunkiam pirminiam galvos smegenų pažeidimui (smegenų sumušimas, kaukolės lūžiai, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalu), prognozuoti galvos smegenų traumos eigą yra neįmanoma, viena pagrindinių priežasčių, sąlygojusių paciento mirtį, buvo labai sunki galvos smegenų trauma, pagrįstai nesukėlė Tarnybai abejonių jų tikrumu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjų keliami argumentai dėl taikyto medikamentinio gydymo antibiotikais tikslingumo ir savalaikiškumo negali būti vertinami šio teismo. Specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-22/2013), todėl teismas iš esmės nenagrinėja pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su jo sveikatos būklės vertinimu ir atitinkamų tyrimų atlikimo būtinumu.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad Tarnyba neišreikalavo iš Kauno klinikų tyrimui reikalingų ir reikšmingų dokumentų, pažymėtina, kad byloje pateiktas Tarnybos 2017-01-10 raštas Nr. D2-166-(1.20) ,,Dėl dokumentų pateikimo“ patvirtina, kad Tarnyba kreipėsi į Kauno klinikas, prašydama pateikti pridėto Kontrolės Nr. T3-415/2016 dokumentų sąrašo 18 punkte nurodytus gydymo ir diagnostikos protokolus, kurie buvo ar turėjo būti taikomi pacientui. Kauno klinikos diagnostikos ir gydymo protokolų nėra parengusi, todėl jų pateikti negalėjo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Tarnybai minėtų dokumentų nepateikimas, gali būti vertintinas kaip Aprašo 26.2 p. nuostatų nesilaikymas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konsultantas, įvertinęs pacientui teiktų paslaugų kokybę, Tarnybai nepateikė pastabų, kurios būtų susijusios su pacientui pasirinktos diagnostikos ir gydymo taktikos neatitikimu gerajai medicinos praktikai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002-01-28 įsakymo Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo“ (toliau – įsakymas Nr. 55/42/16) 1.1.1 p. sveikatos priežiūros įstaigų vadovai įpareigojami užtikrinti, kad teritorinės policijos įstaigos budėtojas būtų nedelsiant telefonu informuotas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu.

Byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pacientas, atvežtas į Kauno klinikas, paaiškino, kad jis, būdamas neblaivus, namuose nukrito iš 1 m aukščio. Teismo vertinimu, minėti paciento paaiškinimai, nesudaro pakankamo pagrindo įtarti, kad paciento patirti kūno sužalojimai, nukritus iš maždaug vieno metro aukščio, yra galimai susiję su paciento atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, todėl įstaigos personalui nenustačius aplinkybių, kad ši trauma gali būti susijusi su nusikalstama veika, ir medicininiuose dokumentuose užfiksavus minėtus paciento paaiškinimus, įstaigos vadovas neprivalėjo ir pagrįstai nepranešė apie paciento, kad ir sunkią, patirtą traumą teisėtvarkos institucijoms.

Teismas pritaria Tarnybos išvadai, kad į bylą pateiktas lavono teismo medicininio tyrimo, atlikto 2016-02-25, aktas Nr. M 232/16(02) patvirtina, kad pacientui nustatyta klinikinė ir teismo medicininė diagnozė sutapo. Teismo medicinos ekspertas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su galimai padarytu smurtiniu nusikaltimu. Darytina išvada, kad pareiškėjų skundo teiginiai, jog 2016-02-25 atliktas paciento pomirtinis kūno ištyrimas automatiškai reiškia, kad teismo medicinos ekspertų tyrimas buvo atliktas dėl galimai padaryto smurtinio nusikaltimo, nepagrįsti ir nemotyvuoti. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-739 ,,Dėl paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto patvirtinimo“ patvirtinto Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akto 017-1/A formos A dalies II skyriuje, reglamentuojančiame atvejus, kada yra atliekamas teismo medicinos tyrimas, skyriuje išvardyti atvejai nebūtinai yra susiję su įtariama nusikalstama veika (pvz., kai mirtis įvyko dėl sužalojimo; kai nežinoma mirusiojo asmenybė ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinga konstatuoti, kad atliktas paciento teismo medicinos tyrimas vienareikšmiškai reiškia, kad buvo įtariamas padarytas smurtinis nusikaltimas.

Teismas konstatuoja, kad Tarnyba išsamiai įvertino visą Kauno klinikų pateiktą paciento V. B. medicininę dokumentaciją, šios įstaigos vidaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gydančių gydytojų paaiškinimus, Konsultanto išvadą ir šį vertinimą nuosekliai išdėstė Ataskaitoje, kurios pagrindu priėmė Įsakymą. Atsakovė pareiškėjų skundą ištyrė pagal savo kompetenciją, priėmė pagrįstą Įsakymą, paremtą išsamiais motyvais, nurodytais Ataskaitoje.

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad sprendžiamoje byloje nagrinėjamais aktais pareiškėjoms buvo apibendrintai atsakyta į visus jų iškeltus klausimus. Klausimus, kuriuos atsakovė yra įgaliota nagrinėti, ji ištyrė ir motyvuotai į juos atsakė. Įsakymu atsakovė iš esmės ištyrė visus jai priskirtinus nagrinėti pareiškėjų nusiskundimus.

Pareiškėja nenurodo Įsakymo 1.2 p. nustatyto pažeidimo nesutikimo motyvų, todėl teismas vertina, kad pareiškėjos neprieštarauja Įsakymo 1.2 p..

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjų skundžiamą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017-03-29 įsakymą Nr. T4-87 ir įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjoms išaiškintina, kad Tarnybai teisės aktais nėra suteikta kompetencija vertinti pacientų būklę, atlikti pacientų apžiūras bei ekspertizes, nustatyti konkrečią pacientui galimai padarytą žalą, konstatuoti gydytojo kaltės buvimo ar nebuvimo faktą. Atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Tarnyba nenustato priežastinio ryšio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama minėto įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys jį gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši yra privaloma ikiteisminė institucija nagrinėti ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1–3 d.). Būtent Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra institucija, kompetentinga nustatyti priežastinį ryšį, susijusį su pacientui padaryta žala sveikatai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų J. Š., K. B. ir J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičVioleta BalčytienėIna Kirkutienė