- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2270-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26825-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- A. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. P., institucija teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti jam išlaikymą ir nustatyti bendravimo su tėvu tvarką. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 1058,94 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatyti laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja porinėmis metų savaitėmis pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir grąžindamas jį tą pačią dieną 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 2) atsakovui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su sūnumi, jis apie tai informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute. Atitinkamai ieškovė, sūnui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su tėvu, atsakovą informuoja apie tai SMS žinute ne vėliau kaip prieš dieną. Vaiko ligos atveju apie neįvyksiantį susitikimą ieškovė informuoja atsakovą iškart, kai tik paaiškėja, kad dėl ligos vaikas negalės susitikti su tėvu; 3) vaiko ir tėvo susitikimui neįvykus dėl vaiko ligos ar kitų nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, tėvo susitikimas su vaiku yra nukeliamas kitos porinės savaitės antradieniui: atsakovas pasiima sūnų iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms (13 val. iš jo gyvenamosios vietos, jei sūnus tuo metu yra namuose) ir grąžina sūnų 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami ne dažniau nei kas antros porinės savaitės antradienį. Prarasti susitikimai nėra kompensuojami, jei jie neįvyko dėl atsakovo kaltės; 4) atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi telefonu (iki kol vaikas turės savo mobilųjį telefoną – vaiko motinos mobiliojo telefono numeriu) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 iki 21 valandos, konkretų laiką pasirenkant savo nuožiūra. Tuo atveju, jei dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės prisiskambinti sūnui, ieškovė SMS žinute nurodo atsakovui skambučiui tinkamą laiką.
Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu nebūdama santuokoje susilaukė sūnaus. Kai vaikui buvo treji metukai, vaiko tėvai ėmė gyventi skyrium. Nuo tada šalių sūnus gyvena su savo mama, kuri juo rūpinasi ir prižiūri. Atsakovas su savo sūnumi iki šių metų pradžios bendraudavo sekmadieniais. Išlaikymą vaikui tėvas teikdavo savo nuožiūra, paprastai apie 600 Lt per mėnesį. 2014 metų pradžioje, ieškovei paprašius atsakovo teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnui, kadangi jam pradėjus lankyti mokyklą jo poreikiai išaugo, vaiko tėvas pasielgė priešingai - išlaikymą sumažino iki 500 Lt per mėnesį. Šiuo metu vaikui per mėnesį, įvertinus kintančius jo poreikius, vidutiniškai būtina skirti 2117,87 Lt. Tarp šalių yra kilęs didelis ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl labai stipriai kenčia nepilnametis šalių sūnus, yra būtina laikinosiomis apsaugos priemonėmis sureguliuoti santykius tarp šalių ir tokiu būdu užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokant kas mėnesį po 500 Lt iš darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, pavesdamas šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai.
Teismas pažymėjo, kad tikėtinai atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda nepakankamai, tarp šalių yra ginčas dėl išlaikymo dydžio, o vaikui išlaikymas reikalingas nuolat ir konkretus, konkrečiu atveju yra pagrindas atsakovą įpareigoti mokėti laikiną pastovų išlaikymą, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečio vaiko teisės bei interesai. Nustatydamas laikino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į išlaikymo sumą, kurią prašė priteisti ieškovė, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, būtinuosius bei protingus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį.
Teismas nustatė, kad šalių vaikas yra mažametis (8 metų), specialių poreikių neturi, ieškovė dirba, gauna nemažas pajamas – apie 3500 Lt dydžio atlyginimą, turi 121.000 Lt vertės butą. Duomenys apie atsakovo pajamas nėra žinomi, nurodoma, kad pastarasis dirba. Iš pateiktų duomenų tikėtina, kad atsakovas, dėl kilusio nesutarimo, galimai ieškovei nepastoviai ir nelygiomis sumomis padeda išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Esant pateiktoms aplinkybėms tikėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl šioje proceso stadijoje yra pagrindas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą vaikui po 500 Lt mėnesinių išmokų.
Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti prielaidą, kad nesiėmus jų, įvykdyti teismo sprendimą gali būti sunku ar visai negalima, taip pat siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Byloje pateiktas 2014-03-19 vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) raštas, iš kurio matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvai (šioje byloje šalys) sprendė bendravimo su vaiku klausimą pasitelkdami VTAS specialistus.
Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje ieškovė nepateikė įrodymų, jog šiuo metu vykstantis vaiko ir tėvo (atsakovo) bendravimas, ar vaiko bendravimas su atsakovo motina, kenkia vaiko interesams ar daroma didelė psichologinė žala besivystančiai asmenybei. Nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja su VTAS suderinta bendravimo su sūnumi tvarka, nederamai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Todėl šioje proceso stadijoje teismas nenustatė, kad ieškovo elgesys ir bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, dėl ko būtų reikalinga taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias 500,00 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui.
Teismas priėmė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį dėl išlaikymo taikymo, remdamasis tik ieškovės pateiktais argumentais apie menamą atsakovo teikiamą išlaikymą „savo nuožiūra“. Tačiau ieškovės teiginiai apie atsakovo teikiamą nepastovų ar nesuderintą su ieškove išlaikymo dydį neatitinka tikrovės. Iki teismo proceso iniciavimo atsakovas stabiliai teikė išlaikymą vaikui ir toliau teiks geranoriškai viso teismo proceso metu. Šiuo metu vaikui teikiamo išlaikymo dydis su ieškove buvo suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Šalys susitarė, kad atsakovas nuo 2014 m. kovo mėnesio teikia vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį ir padengia pusę gydymo (medicinos) ir papildomo ugdymo išlaidų. Atsakovas susitarimo su ieškove laikosi.
2) Atsakovui skundžiama teismo nutartis nesukelia papildomų įsipareigojimų, nes jis teikė ir ketina teikti didesnį nei 500 Lt išlaikymą savo sūnui. Tačiau, įvertinant konfliktišką ieškovės elgesį su atsakovu, labai tikėtina, kad ji pateiks vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, net nelaukdama geranoriškai teikiamo išlaikymo vaikui, siekdama padidinti atsakovo kaštus vykdant išlaikymo prievolę antstolio atlyginimo apimtimi. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių nėra jokios grėsmės, kad vaiko interesai nukentės, nes atsakovas jau eilę metų sistemingai ir sąžiningai teikia išlaikymą vaikui, viršijantį teismo priteisto laikino 500,00 Lt išlaikymo sumą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra poreikio, nes nėra jokių duomenų, jog jų netaikant, gali nukentėti nepilnamečio interesai. Ieškovė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo motyvuoja tik kilusiu ginču dėl išlaikymo, nutylėdama, kad atsakovas išlaikymą teikia. Iš esmės yra siekiama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų išspręstas ginčas, nes prašoma taikyti ieškinio reikalavimą atitinkantį išlaikymo dydį, kuris daugiau nei dvigubai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priteisiant vaikui išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo J. P. atskirąjį skundą ieškovė A. S. nesutinka su skundu ir prašo palikti Vilniaus miesto 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė neginčija, kad atsakovas savo sūnui išlaikymą teikia. Tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paties išlaikymo dydžio ir jo teikimo reguliarumo. Iš paties atsakovo teismui kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų matyti, jog dar praeitų metų gruodžio mėnesį atsakovas sūnui išlaikymo neteikė, bet į ieškovės sąskaitą mokamą sumą pervedė tik sausio mėnesio 4 dieną. Nuo 2014 m. vasario mėnesio atsakovas savo sūnui teikiamą išlaikymą sumažino 100 Lt, nors ieškovė jo buvo prašiusi priešingai – teikiamą išlaikymą padidinti, kadangi jo nebeužtenka vaiko poreikiams tenkinti. Tuomet šalys sudarė susitarimą, kuriuo susitarė dėl minimalaus vaikui teikiamo išlaikymo su papildomu gydymo bei ugdymo išlaidų kompensavimu. Su tokiomis sąlygomis ieškovė sutiko spaudžiama atsakovo ir baimindamasi, kad jai nesutikus atsakovas gali įvykdyti savo grasinimus bei dar labiau sumažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Atsakovas teigia, jog jis šio susitarimo laikosi, tačiau vaiko tėvai skirtingai supranta sudaryto susitarimo apimtį, dėl kurios nuolat kyla konfliktai. Ieškovei pateikus sąrašą jos patirtų papildomų išlaidų sūnui, atsakovas dalį jų atsisakė sumokėti, nes jo manymu jos nėra papildomos. Tokių ginčų tarp šalių kyla nuolat. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė ryžosi kreiptis į teismą tam, kad sūnui būtų priteistas jo poreikius atitinkantis išlaikymas, o ji nebūtų priversta nuolat ginčytis su atsakovu dėl tokių išlaidų būtinumo bei sūnui reikalingo išlaikymo dydžio. Atsakovui tinkamai vykdant savo pareigą teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, antstolis neturėtų jokio pagrindo priverstinai vykdyti teismo priimtos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atskirasis skundas yra pateiktas šeimos byloje, kurioje yra sprendžiami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo klausimai. Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 1058,94 Lt kas mėnesį ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną po 1058,94 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bei prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas sutinka teikti vaikui išlaikymą po 500,00 Lt per mėnesį. Taigi, tokį patį dydį, koks ir buvo priteistas skundžiamoje teismo nutartyje.
Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo teikė vaikui išlaikymą. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Tačiau pats ieškinio pateikimas patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teiktino išlaikymo sumos dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad teikto išlaikymo suma svyravo nuo 600 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Ieškovė nesutiko su tokia išlaikymo suma ir reikalavo po 1058,94 Lt per mėnesį tiek laikino išlaikymo, tiek priteisto galutiniu teismo sprendimu. Taigi tarp šalių buvo ginčas, todėl, nepaisant to, kad atsakovas savanoriškai teikė išlaikymą vaikui, teismas privalėjo išspręsti ieškovės reikalaujamo laikino išlaikymo priteisimo klausimą ir nustatyti konkretų laikino išlaikymo dydį.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium, įpareigojimas laikinai nutraukti įtariamą autorių teisių pažeidimą) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikui teiktinos išlaikymo sumos dydžio, nes ieškovė nesutinka su šiuo metu atsakovo savanoriškai teikiamo išlaikymo dydžiu. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismui nustačius laikiną teiktino išlaikymo dydį, bylos nagrinėjimo metu iki pat sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo, bus užtikrintas reguliarus ir stabilus nustatyto dydžio išlaikymo vaikui teikimas. Pažymėtina, kad atsakovui ir toliau reguliariai teikiant teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui, ieškovė neturės pagrindo pateikti vykdomąjį raštą antstoliui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.