Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. K. ir V. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus tėvui, ji yra testamentinė įpėdinė, tačiau negali priimti palikimo, nes palikimo po motinos mirties nebuvo priėmęs tėvas. Tėvai turėjo registruotą ūkį, kurį sudarė žemė, pastatai, technika, gyvuliai, esantys (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Ūkis buvo registruotas tėvo P. K. vardu. Po motinos E. K. mirties tėvas ir toliau liko gyventi ūkyje ir jį prižiūrėti. Jis naudojosi visais apyvokos daiktais ir buities reikmenimis bei likusiomis ne banko sąskaitose esančiomis lėšomis, dirbo žemę, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiu automobiliu, prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatas, reikalui esant juos remontavo, todėl po motinos mirties jis ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Brolis R. K. šeimos neturėjo, todėl padėjo tėvukui rūpintis ūkyje.

Neprieštarauja, kad mirusių tėvų namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir toliau gyventų jos brolis R. K., kuris šiuo metu padeda rūpintis ūkiu.

Taip pat nurodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes - teismui patenkinus jos prašymą ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, notarų biure jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą P. K. turėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo R. K. ir jo atstovė advokato padėjėja K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir sprendimą priimti pagal esančius įrodymus (b. l. 69, 73).

Teisme gautas suinteresuoto asmens R. K. atsiliepimas (b. l. 61), kuriame nurodyta, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Jo tėvas P. K. po jo motinos E. K. mirties buvusį E. K. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti ne vienas, tai padarė tėvas P. K. kartu su juo. Dėl šios priežasties jis teiks teismui savo pareiškimą ir prašys nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos E. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui ir jo atstovei nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuoto asmens Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 51, 71).

Teisme gautas suinteresuoto asmens Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos atsiliepimas (b. l. 51), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos prašymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Įstatyme (LR CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (LR CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos E. K. mirties momento(duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai buvo pareiškėjos tėvas P. K., kuris šiuo metu miręs ir kuris buvo mirusiosios E. K. sutuoktinis (b. l. 6, 8, 9). Paveldėjimo byla po E. K. mirties nėra užvesta (b. l. 11). Po E. K. mirties atsirado palikimas: ūkis, kuriame yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, žemė, galvijai, žemės ūkio technika, esantys (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b. l. 10, 15-18, 19-31). Pareiškėjos tėvas P. K. namų valda rūpinosi, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (b. l. 32-41, 42-43). Pareiškėjos tėvas P. K. mirė 2015-01-04 (b. l. 6).

Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiosios E. K. palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad P. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. K. mirties. V. L. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl motinos palikimo priėmimo tėvui P. K. faktiškai pradėjus jį valdyti.

Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po E. K.

mirties jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusios sutuoktinis P. K..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po E. K. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors P. K. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo sutuoktinės E. K. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 4,69 Eur (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.