- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 2YT-310-359/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jonas Leonavičius
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvų mirties – (duomenys neskelbtini) mirusio Jono Kanevičiaus, ir (duomenys neskelbtini) mirusios V. K.. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. ir jo atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius nurodė, kad pareiškėjo tėvai – J. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje jiems gimė du vaikai – pareiškėjas ir R. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini)., motina V. K. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) Po pareiškėjo tėvų mirties palikimas nebuvo priimtas, į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po J.K. ir V. K. mirties liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., bei pagal įrašą Kaišiadorių r. sav. Paparčių sen. Ūkinėje knygoje Nr. 4, asmens sąskaitos Nr. 229 J.K. vardu registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., Našlėnų k. Šis turtas nėra įkeistas, areštuotas, teisinio ginčo objektas, įsiskolinimų neturi. Pareiškėjas visą laiką gyveno tėvų namuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jo sesuo R. B. gyveno kitame mieste – toli nuo tėvų namų, todėl jie buvo susitarę, kad pareiškėjas rūpinsis senyvais tėvais ir jiems padės. Po tėvų mirties liko gyventi tėvų namuose ir toliau prižiūrėjo likusį ūkį, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, dirbo žemę, daržus, šienavo – tokiu būdu faktiškai priėmė tėvų turtą, jų buities ir asmeninius daiktus. Taip pat tapo tėvams priklausiusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų savininkas ir valdytojas – per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, ką patvirtina ir Kaišiadorių rajono Paparčių seniūnija (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį J.K. ir V. K. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (b. l. 41–42).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta: J. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22). Santuokoje jiems gimė du vaikai: pareiškėjas J. K. (b. 14) ir R. B. (b. l. 16–17). Pareiškėjo sesuo R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), pareiškėjo mama V. K. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2017 m. gruodžio 8 d. liudijime nurodyta, kad po J.K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K. (b. l. 9). Kaišiadorių r. sav. administracijos Paparčių seniūnijos 2015 m. sausio 28 d. pažymoje nurodyta, jog J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), J. K. visą laiką gyveno kartu su tėvais J. K. ir V. K. jų namuose, po tėvų mirties liko gyventi tėvų namuose, kuriuose gyvena iki šiol, prižiūri namus, moka mokesčius, tvarko visą likusį tėvų turtą (b. l. 20).
J. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal įrašą ūkinėje knygoje Nr. 4, asmens sąskaitos Nr. 229, J.K. vardu užregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–35).
Pareiškėjo J. K. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad jis po tėvų J.K. ir V. K. mirties priėmė jų palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė tėvų paliktą nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir liudytojo G. A. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus – pareiškėjas J. K. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusios motinos palikimą, nes visu likusiu palikėjos turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikta atsiskaitymo knygelė, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties. Palikėjos V. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
J. K. mirė 1999 m. sausio 17 d., todėl pareiškimas dalyje dėl J.K. palikimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. K. po tėvo J.K. mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes visu likusiu palikėjo turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, mokėjo nekilnojamojo turto mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikta atsiskaitymo knygelė, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties. J.K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas J. K., (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. K. ir (duomenys neskelbtini) mirus motinai V. K., palikėjų palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jų turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J.K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.