Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. M. ir atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. M. skundą atsakovui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2016 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. S1-116 nederinti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypo planas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu tiek, kiek teismas, panaikinęs minėtą administracinį sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti žemės sklypo plano derinimo klausimą, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl skunde nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių, susijusių su Direkcijos kompetencijos ribomis, bei nepagrįstai nesiėmė spręsti ginčą iš esmės, t. y. įpareigoti Direkciją suderinti jai pateiktą detaliojo teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas Direkcija ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą tuo aspektu, kad jis priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Atsakovo teigimu, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. S1-116 yra teisėtas, motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Atsakovas pabrėžia, jog teismas 2016 m. liepos 8 d. posėdžio metu netenkino jo atstovės prašymo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri leido pareiškėjai pradėti rengti žemės sklypo planą, todėl būtų galėjusi pateikti reikšmingų paaiškinimų dėl ginčo dalyko.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.) ir bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Pagal ABTĮ 146 straipsnio nuostatas, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, išskyrus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kuriuos nustačius teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai. Konkrečiu atveju apeliantai ABTĮ 146 straipsnio 2 dalimi nesiremia ir byloje nėra duomenų apie tokias aplinkybes. Pareiškėja ir atsakovas apeliaciniuose skunduose pabrėžia įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija tikrina, ar šis administracinio ginčo šalių argumentus yra pagrindas kvalifikuoti kaip procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Remiantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Kaip žinia, pareiškėja A. I. M. kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų panaikintas jos teises ir teisėtus interesus įtariama pažeidžiantis atsakovo administracinis aktas ir Direkcijai priverstine tvarka (vykdant teismo sprendimą) suderinus žemės sklypo planą, būtų sudarytos prielaidos šį planą patvirtinti, t. y. užbaigti detaliojo teritorijų planavimo procesą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, planas pradėtas rengti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai bei juos lydintieji teisės aktai, aktualūs iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. iki Teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) įsigaliojimo.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustato, kad detaliojo planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojai. Išimtis iš šio reikalavimo yra numatyta to paties straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), įtvirtinančioje, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, kurioje pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginimų žemės sklypų planų sąrašas, nuostatas detalizuojančio Aprašo 8 punktas numato, kad žemės sklypo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas, o žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai (šiuo atveju ja yra pareiškėja A. I. M.) ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos.

Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis (Aprašo 14 p.). Žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose, be kita ko, nurodoma formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti pagal Aprašo 7 punktą, arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis (Aprašo 15.1 p.). Formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Formuojant valstybinės žemės sklypus susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal sklype esančių objektų tiesioginę paskirtį. Nustatomas naudojimo būdas ir pobūdis privalo atitikti žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ nustatytą žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių turinį (Aprašo 7 p.). Žemės sklypo plano rengimo reikalavimų priedas yra preliminari žemės sklypo ribų schema (toliau – ir schema), kurioje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų (Aprašo 16.2 p.). Schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (Aprašo 16.3 p.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo atsakovo sprendimo ir bylos procesinių dokumentų, pareiškėjai žemės sklypo planą leista rengti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. AD1-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti valstybinės žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, pakeistu 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. AD1-2365 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. AD1-2460 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pakeitimo“, kuriais patvirtinta preliminari žemės sklypo ribų schema, nurodytas formuojamo žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, galimas naudojimo būdas pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Kadangi, atsakovo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. AD1-2365 prieštarauja Aprašo 7 punkto reikalavimams ir žemės sklypo plano rengimo tikslui, pareiškėjos parengtas planas neatitinka žemės sklypo ribų schemos, pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nebuvo įtraukta į šį teisminį procesą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui, nes ištaisyti nurodytą pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės.

Teisėjų kolegija taip pat turi pagrindą sutikti su pareiškėjos iškeltomis abejonėmis dėl Direkcijos vaidmens ir įgaliojimų apimtiems detaliojo teritorijų planavimo teisiniuose santykiuose. Iš Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio ir Aprašo 34.6 punkto turinio matyti, kad Direkcija yra vienas iš teritorijų planavimo dokumentą derinančių subjektų, kurios įtraukimą į rengiamo valstybinės žemės sklypo plano derinimą konkrečiu atveju lėmė faktinė aplinkybė, jog planuojamas sklypas patenka į saugomą teritoriją. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 64V su vėlesniais pakeitimais, 1 punktą, Direkcija <...> pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla Kuršių nerijos nacionaliniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Taigi Direkcija vykdo ne valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme, bet yra atsakinga už specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais ir kitais teisės aktais nustatyto Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinio režimo laikymąsi. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinus ir administracinę bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nurodytiems trūkumams pašalinti, tuo garantuojant visų detaliojo teritorijų planavimo proceso dalyvių teisę būti teisme išklausytiems, nagrinėjant bylą iš naujo, be kita ko, turi būti iš esmės įvertinta ir tai, ar 2016 m. kovo 7 d. sprendime Nr. S1-116 pateiktos žemės sklypo plano nederinimo priežastys suformuluotos neperžengiant Direkcijos kompetencijai priskirtos valdymo srities ribų ir yra teisingos tiek taikytinos teisės (teritorijų planavimo teisinių santykių reguliavimo), tiek bylos faktų požiūriu.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į procesą, todėl priimtas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. M. ir atsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinius skundus tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.