- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-88-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24953-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Turtus Vertus“, A. D.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per filialą Lietuvoje, atsakovams AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per filialą Lietuvoje, K. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Turtus Vertus“, A. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 7 226,29 Lt žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo K. K. 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovų 217 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog 2009-12-19 UADB „ERGO Lietuva“ sudarė su UAB „Turtus Vertus“ Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-12-19 iki 2010-12-18. 2010-07-31 kelyje Palanga - Liepoja įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės: VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama A. D., ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama K. K.. K. K. eismo įvykio deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Ieškovas nurodė, jog įvykio metu apgadinto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti nuostoliai sudarė 14 919,31 Lt, todėl vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonės draudėjui išmokėjo 14 919,31 Lt draudimo išmoką. Įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, 2010-08-31 raštu kreipėsi į atsakovą AAS „Gjensidige Baltic“, reikalaudamas atlyginti transporto priemonės Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo K. K. ieškovui padarytą 14 919,31 Lt žalą, tačiau AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino tik 7 226,29 Lt, žalos, nurodydama, kad „įvykį galėjo sąlygoti abiejų vairuotojų veiksmai“. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl esminės teisės aiškinimo klaidos, nes kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties termino tokio pobūdžio bylose nuolat keitėsi: ieškinio senaties terminas kito nuo 3 m. iki 1 m.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimų atžvilgiu yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kuris vadovaujantis draudimo teisinių santykių normomis yra vieneri metai ir vadovaujantis CK 1.127 str. l d. prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 2010-10-11 gavęs ieškovo 2010-10-07 raštą Nr. (03-3.1)-6.5-40-105-551-6357 dėl pretenzijų atlyginimo subrogacijos tvarka informavo ieškovą, kad atlyginama ne visą reikalaujamą sumą, o tik jos dalis (7 226, 29 Lt). Šiuo atveju senaties terminas baigėsi 2011-10-11, tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2013-07-29, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą beveik 2 metus. Teigė, kad ieškovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, todėl šiuo atveju nėra pagrindų praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Taip pat nurodė, jog 2010-08-03 K. K. pateikė ieškovui paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriuo patvirtino, kad dėl eismo įvykio yra nekaltas, o eismo įvykio deklaracijoje klaidingai pripažino savo kaltę. Pažymėjo, jog įrodinėjimas negali apsiriboti vien eismo įvykio deklaracijos vertinimu.
Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog 2010-08-03 savo paaiškinime ieškovui nurodė, kad dėl 2010-07-31 įvykio kaltės deklaracijoje pasirašė klaidingai ir prašė įvykį ištirti papildomai. AAS „Gjensidige Baltic“ atlikus įvykio aplinkybių tyrimą, nustatyta, kad įvykį galėjo sąlygoti abiejų vairuotojų veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia CK 6.263 str. bei CK 6.1015 str. nuostatomis. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja solidariai priteisti žalą iš atsakovo K. K., kuris savo civilinę atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ginčo eismo įvykio metu buvo apdraudęs pas atsakovą AAS „Gjensidige Baltic“. Pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas nurodė, kad šio ginčo atveju draudimo suma neviršija padarytos žalos, atsakovas K. K. draudimo įmokas sumokėjo laiku, apie įvykį informavo tinkamai, todėl sprendė, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo K. K. solidariai su draudimo bendrove AAS „Gjensidige baltic“ bei 5proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, jog ieškinys atsakovo K. K. atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas netenkino ieškovo reikalavimų atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu, kadangi konstatavo ieškovą praleidus CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad 2010-10-11, gavęs atsakovo – draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 2010-10-07 raštą Nr.(03-3.1)-6.5-40-105-551-6357 dėl pretenzijų atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškovas buvo informuotas, kad atlyginama ne visa reikalaujama suma, o tik jos dalis – 7 226, 29 Lt, todėl senaties terminas reikalavimams dėl likusios žalos atlyginimo ieškovui baigėsi 2011-10-11, tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2013-07-29, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą be objektyvių, svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog ieškovo nurodytos priežastys – esminės teisės aiškinimo klaidos – nelaikytinos svarbia priežastimi, atsižvelgt ir į tai, kad ieškovas yra didelę patirtį turinti draudimo bendrovė, todėl sprendė, kad nėra pagrindo šio termino ieškovui atnaujinti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio senatį atnaujinant ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Tiek eismo įvykio metu, tiek draudimo išmokos išmokėjimo metu kasacinio teismo buvo suformuotas vieningas ir nuoseklus teisės aiškinimas, jog draudikui, turinčiam subrogacinį reikalavimą, taikomas toks pats teisinis reguliavimas, nustatantis tvarką ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtų reikalavęs žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko. Atitinkamai kasacinis teismas nuosekliai aiškino, jog tokiais atvejais tarp draudiko ir kalto už žalos padarymą asmens ar jo atsakomybės draudiko susiklosto ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 str. 7 d. nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, jis turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui atsisakius atlyginti žalą, ginti savo pažeistą subjektinę teisę, pareikšdamas ieškinį teisme, jis turės galimybę tris metus nuo šios teisės pažeidimo dienos. Pažymi, jog ieškinys teismui buvo pareikštas 2013-07-29, t.y. nepraėjus trejiems metams nuo ginčo eismo įvykio, tuo tarpu tik 2012-10-23 kasacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-368/2012, kurioje buvo pakeista aukščiau minėta teismo praktika ir teisiniai santykiai, susiklostantys draudimo įstaigoms pareikšiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, vertintini kaip draudimo teisiniai santykiai, dėl to atitinkamai taikytinas trumpesnis – vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog į teismą buvo kreiptasi praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą be objektyvių, svarbių priežasčių. Pažymi, jog būdamas savo srities profesionalas ir turėdamas didelę draudimo santykių patirtį, išsianalizavęs 2010 m. kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad pažeistos teisės apgynimui turi trejus metus nuo teisės pažeidimo momento ir toks jo lūkestis negali būti pripažįstamas nepagrįstu;CK 6.254 str. komentare nurodoma, jog draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai. Tai ne kartą yra nurodęs ir kasacinis teismas. Nurodo, jog visiškai pagrįstai pareiškė solidarų reikalavimą tiek kalto dėl eismo įvykio kilimo asmens – K. K. atžvilgiu, tik jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Pažymi, jog netgi kasacinio teismo nutartyje Nr.3K-3-67/2013 konstatuota, kad reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Anot apelianto, atsižvelgiant į nurodytą, teismui atmetus ieškinį draudiko atžvilgiu dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ieškinys turėjo būti patenkintas priteisiant prašomą priteisti sumą iš žalą padariusio asmens K. K., kadangi draudiko reikalavimui į šį asmenį taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, kas reiškia, kad reikalavimui šio asmens atžvilgiu taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas;Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų poziciją, jog dėl eismo įvykio sukėlimo yra tik dalinė, o ne visiška K. K. kaltė. Anot apelianto, atsakovo K. K. po eismo įvykio raštu pateikti paaiškinimai, taip pat teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kuriais jis jau neigia esantis visiškai atsakingas dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo, nelaikytini objektyviais įrodymais, o šiems prieštaraujant tiek deklaracijoje užfiksuotai prisiimtai atsakomybei dėl įvykio sukėlimo, tiek trečiojo asmens – kito eismo įvykio dalyvio duotiems paaiškinimams, tokie K. K. paaiškinimai vertintini kritiškai ir teikti siekiant išvengti neigiamų materialinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
2010-12-29 kasacinio teismo apžvalgoje dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos, teismas nurodė, jog siekiant nustatyti, koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas atitinkama ginčui, pirmiausiai būtina teisingai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką. Kasacinis teismas nurodė, jog jeigu ieškinio dalykas susijęs su TPVCAD sutartimi, jos aiškinimu ir taikymu, reikalavimu pripažinti ją negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai bei ieškovo teiginius, kad jis yra išsamiai ir detaliai išanalizavęs egzistavusią kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog ieškovas turėjo galimybę įvertinti, kad subrogaciniai reikalavimai atsakingam draudikui reikštini per vienerių metų ieškinio senaties terminą;Pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu ieškovas sužinojo apie pasikeitusią kasacinio teismo praktiką, kasaciniam teismui priėmus 2012-10-23 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012, ieškinys buvo pareikštas praėjus devyniems mėnesiams po teisės taikymui reikšmingos nutarties priėmimo;Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykio deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kad eismo įvykis įvyko tik dėl K. K. kaltų veiksmų, todėl mano, jog nėra pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamos sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas K. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
Ieškinys teismui pateiktas 2013-07-25, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą beveik metus. Kadangi ieškovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, mano, kad nėra pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti;Pagal CK 6.1014 str. draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi. Ginčo eismo įvykyje jokios tyčios dėl draudėjo kaltės nėra. Draudimo įmokos sumokėtos laiku; apie įvykį pranešta nepažeidžiant terminų; draudimo suma neviršija padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).
Šioje byloje nustatyta, kad 2010-07-31 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. D., ir Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. K.. Pastarasis 2010-07-31 užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje prisiėmė kaltę dėl įvykusio eismo įvykio (b.l.32). Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas Ergo Insurance SE išmokėjo draudėjui A. D. 14 919,31 Lt draudimo išmoką. Kadangi Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo – K. K. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, ieškovas pateikė pastarajam reikalavimą dėl 14 919,31 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino tik 7 226,29 Lt, likusią žalos sumą 2010-10-11 raštu atlyginti atsisakė. Ieškovas 2013-07-22 kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl likusios žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir K. K.. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovas solidarų reikalavimą atsakovo K. K. atžvilgiu reiškia neturėdamas teisinio pagrindo, todėl ieškinį šiam atsakovui atmetė. Taip pat atmetė reikalavimus draudiko atžvilgiu, kadangi sprendė, jog ieškovas gavęs 2010-10-11 atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakymą dėl dalinio žalos atlyginimo ir ieškinį pareiškęs 2013-07-29, praleido šiems ginčo teisiniams santykiams taikytiną vienerių metų ieškinio senaties terminą, tuo tarpu nurodytos ieškovo ieškinio senaties praleidimo aplinkybės nesudaro pagrindo jo atnaujinti.
CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą ieškovas grindžia argumentais, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių – ginčo eismo įvykio (2010-07-31) metu ir iki pat 2012-10-23 vyravusi kasacinio teismo praktika nustatė, jog tarp draudiko, turinčio subrogacinį reikalavimą į kaltą už žalos padarymą asmenį ar jo atsakomybės draudiką, susiklosto žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi visą šį laikotarpį, iki pat 2012-10-23 kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012 priėmimo, kuria išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pakeitė iki tol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, nustatydama, jog teisiniam santykiams, susiklostantiems draudimo įstaigoms pareiškiant subrogacinius reikalavimus žalą padariusio asmens draudikui, susiklosto draudimo, o ne žalos atlyginimo teisiniai santykiai, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui atsisakius atlyginti žalą, ginti savo pažeistą teisę pareiškiant ieškinį teisme, jis turės galimybę per trejus metus nuo teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Aplinkybė, kad ginčo eismo įvykio metu ir subrogacinio reikalavimo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimo pareiškimo metu teisminė praktika buvo formuojama priešinga linkme, nurodant, jog atitinkamais atvejais taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Pažymėtina, jog po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 priėmimo, kuria buvo pakeista iki tol formuota teisminė praktika, ieškovas, kaip profesionalus verslo subjektas, ir toliau delsė kreiptis į teismą dėl žalos iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atlyginimo, ir ieškinį teismui pateikė tik 2013-07-29, t. y. po daugiau nei 9 mėnesių, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka atidaus ir rūpestingo subjekto požymių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl pagrįstai reikalavimus atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ atmetė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai, jog ieškinyje visiškai pagrįstai buvo pareikšti solidarūs reikalavimai tiek kalto dėl eismo įvykio kilimo asmens – K. K. atžvilgiu, tik jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tokį reikalavimą pareiškiant žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko (TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.). Nurodytas įstatyminis reglamentavimas draudžia solidariosios atsakomybės taikymą ir draudiko, ir valdytojo civilinę atsakomybę apsidraudusio bei tiesiogiai žalą padariusio asmens atžvilgiu. Šiuo atveju, atsakingas draudikas yra, todėl ieškovas atgręžtinio reikalavimo teisės, esant draudikui, į, jo teigimu, žalą padariusį asmenį K. K. neturi. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovo K. K. kalte dėl ginčo eismo įvykio.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.