- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- I2-1733-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04306-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą „Dėl R. B.“ Nr. KS-297 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo priimtas sprendimas pripažinti, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Lobistinės veiklos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja skunde (b. l. 1–6) nurodo, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir Bendrovė) dirbo generaline direktore. Pareiškėja 2019 m. liepos 25 d. gavo Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos (toliau – VTEK, atsakovė, Komisija) raštą Nr. S-2734-(1.2), kuriuo buvo informuota, kad Komisija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM, Ministerija) pateikta informacija, nusprendė pradėti tyrimą dėl jos veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, kurios reglamentuoja neteisėtą lobistinę veiklą. Ministerija pateikė VTED UAB „Gintarinės vaistinės“ 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. GV-S-245/2019 (toliau – Raštas), kuris buvo skirtas Sveikatos apsaugos ministerijai. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 6 d. pateikė VTEK Paaiškinimą, kuriame išsamiai išdėstė nesutikimo dėl jos veiksmų kvalifikavimo motyvus. Atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, UAB „Gintarinės vaistinės“ vardu Sveikatos apsaugos ministerijai pateikusi konkrečių siūlymų dėl 2007 m. birželio 15 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-494 „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nuostatų, pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjos nurodo, jog savo veiksmais nesiekė daryti įtakos LVĮ nurodytam subjektų ratui. Tokią poziciją grindžia LVĮ ir 2017 m. kovo 22 d. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo viešo sprendimų priėmimo kontekste (Nr. CM/Rec(2017)2). Pareiškėja teigia, kad UAB „Gintarinės vaistinės“ Raštas buvo adresuotas ne konkrečiam valstybės tarnautojui, o Ministerijai. Pareiškėja įsitikinusi, kad oficialaus Rašto pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai negali būti traktuojamas ir aiškinamas kaip struktūruoti, organizuoti veiksmai, interesų skatinimas bei siekis daryti įtaką valstybės pareigūnui, o tuo labiau – vertimusi lobistine veikla. Skunde pabrėžia, kad Raštas buvo skirtas ne individualiam subjektui, o SAM, kaip institucijai, turint tikslą atkreipti dėmesį į teisinį reguliavimą, kuris šiuo metu yra neaktualus ir netekęs prasmės. Rašto pateikimas Ministerijai, pareiškėjos manymu, negali būti traktuojamas kaip įtakos darymas, kadangi tai neatitiktų ne tik protingumo ir proporcingumo principų, bet ir būtų diskriminuojantis UAB „Gintarinės vaistinės“ bei pareiškėjos atžvilgiu. Skunde teigia, kad, iki atsakymo iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavimo dienos, nei UAB „Gintarinei vaistinei“, nei pareiškėjai nebuvo žinomi raštą parengusio valstybės tarnautojo kontaktiniai duomenys. Iš Ministerijos pateikto atsakymo turinio pareiškėja supranta, kad į UAB „Gintarinės vaistinės“ Rašte pateiktus pastebėjimus nebuvo atsižvelgta, o tai, jos nuomone, įrodo, kad savo veiksmais nepadarė jokios įtakos Ministerijos sprendimui.
Pareiškėjos nuomone, savo Sprendime atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kurie įrodytų, kaip oficialus Raštas, skirtas Sveikatos apsaugos ministerijai, galėjo daryti įtaką joje dirbantiems valstybės tarnautojams. Pareiškėja teigia, kad VTEK Sprendime šiuo klausimu pateikė tik formalų Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies citavimą. UAB „Gintarinės vaistinės“ tikslas buvo atkreipti Ministerijos dėmesį į tai, kad nustatytas reikalavimas prie kiekvieno vaistinės įėjimo nurodyti artimiausios gamybinės vaistinės duomenis, neatitinka Lietuvoje veikiančių vaistinių praktikos. Pareiškėja pažymi, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ yra įvykdžiusi ir vykdo SAM Įsakyme įtvirtintus reikalavimus. Raštu ji ne tik neturėjo tikslo vykdyti lobistinės veiklos, tačiau būdama atsakinga rinkos dalyve, siekė atkreipti Ministerijos dėmesį į teisinius aspektus, kurie turi reikšmės viešajam interesui – vaistų prieinamumui pacientams.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo nurodyta vykdyti lobistinę veiklą ir tretieji asmenys neužsakė jos, Įmonės generalinės direktorės, lobistinės veiklos paslaugų. Taip pat UAB „Gintarinė vaistinė“, kaip juridinis asmuo, nenurodė savo valdymo organo nariui (generalinei direktorei) vykdyti lobistinės veiklos. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienašališkai veikia bendrovės vadovas. Pareiškėja, teikdama Raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, įgyvendino jai suteiktas teises bei tinkamai atstovavo UAB „Gintarinę vaistinę“, todėl tokie veiksmai neatitinka lobizmo sąvokos.
Pareiškėja nurodo, kad nei ji, nei UAB „Gintarinė vaistinė“ nedalyvavo ir neketino dalyvauti nei vienoje iš teisėkūros stadijų. Pareiškėja teigia, kad asmeniui, siekiant dalyvauti teisėkūros procese, jis turi dalyvauti komiteto posėdžiuose, susitikti su valstybės pareigūnais, kurie yra tiesiogiai susiję su teisėkūros procesais, taip siekiant daryti įtaką teisėkūrai. Pasak pareiškėjos, įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi lobizmu, nesant lobizmui būdingų elementų.
Pareiškėja teigia, kad VTEK nesivadovauja LVĮ 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Pareiškėja pažymi, kad LVĮ nėra numatyta sąlyga, jog lobistinei veiklai kvalifikuoti užtenka vieną kartą kreiptis į valstybinę instituciją su bet kokio pobūdžio prašymu, pastebėjimu, nuomone ar kitokio pobūdžio raštu. Pareiškėja įsitikinusi, kad VTEK plečiamai aiškina lobistinės veiklos įstatymo nuostatas bei priima sprendimus vadovaudamasi ne įstatymu, o tam tikrais vidiniais įsitikinimais. Pareiškėja mano, kad ne UAB „Gintarinės vaistinės“ Raštas, pateiktas valdžios institucijai, o pagrindiniai lobistinės veiklos požymiai bei lobizmo tikslai turi lemti asmens veiklos kvalifikavimą lobistine veikla. Pareiškėja teigia, kad esant neaiškiam lobistinės veiklos aiškinimui ir reguliavimui, kuriamas precedentas, kuomet asmenims yra draudžiama kreiptis į valstybines institucijas, kas prieštarauja ne tik demokratinės valstybės principui, bet ir teisei reikšti nuomonę, kritiką, dalyvauti valdant šalį.
Pareiškėja nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „Gintarinė vaistinė“ yra pelno siekianti organizacija, negali būti pagrindas teigti, kad tokios organizacijos raštai valdžios institucijoms savaime turi būti laikomi lobistine veikla. Pareiškėjos nuomone, VTEK visiškai nevertino Rašto turinio. Skunde aiškina, kad įvertinus Rašte nurodytus argumentus, yra akivaizdu, jog UAB „Gintarinė vaistinė“ nebūtų gavusi jokios ekonominės ar kitokio pobūdžio naudos. Pareiškėja teigia, kad Raštu siekė užtikinti efektyvesnį vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. Pareiškėja mano, kad atsakovės Sprendime pateikti argumentai, jog UAB „Gintarinė vaistinė“ nesiekė užtikrinti viešojo intereso, yra teisiškai nepagrįsti.
Pareiškėjos nuomone, pripažinus, kad jos veikla yra lobistinė, būtų sukurtas precedentas, kuriuo remiantis, bet koks verslo subjekto raštas, siūlymas, pastebėjimas ar kitoks dokumentas, adresuotas valstybinei įstaigai, būtų prilyginamas lobistinei veiklai, kas neatitinka nei demokratinės valstybės principų, nei protingumo kriterijų, bei būtų diskriminuojantis verslo subjektų atžvilgiu, o tuo labiau iškreiptų lobistinės veiklos sampratą.
Šalies argumentai
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 24–27) nurodo, jog VTEK įvertino, kad pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo savo iniciatyva. Atsakovė neturi duomenų, kad Sveikatos apsaugos ministerija būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius siūlymus dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 (toliau – Nuostatai), keitimo. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus darbuotojas 2019 m. liepos 16 d. raštu kreipėsi į VTEK, prašė įvertinti, ar pareiškėjos pateiktas siūlymas dėl Nuostatų keitimo neturėtų būti vertinamas kaip lobistinė veikla. Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. (1.1.20-25)10-6823 Komisija nurodė, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į 2019 metų Sveikatos apsaugos ministerijos sukurtas darbo grupes dėl teisės aktų projektų rengimo. Atsakovės nuomone, vadovaujantis LVĮ nuostatomis, pareiškėja, siekdama daryti įtaką dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše esantį asmenį.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad LVĮ nenumatyta sąlyga, jog šiai veiklai kvalifikuoti užtenka vieną kartą kreiptis į valstybinę instituciją su bet kokio pobūdžio prašymu, pastebėjimais, nuomone ar kitokio pobūdžio raštu. Komisija nurodo, kad pareiškėja kreipėsi ne su bet kokio pobūdžio raštu, o su konkrečiu pasiūlymu, kokie, jos manymu, turėtų būti padaryti Nuostatų pakeitimai.
Atsiliepime Komisija nurodo UAB direktorius yra samdomas darbuotojas, kuriam mokamas atlyginimas, todėl direktoriaus veiksmai, kuriais siekiama paveikti teisėkūros procesą Bendrovės naudai, apmokami iš darbdavio (užsakovo) lėšų. Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentas, jog nebuvo akivaizdaus lobistinės veiklos užsakovo atmestinas. Kaip teigia atsakovė, vien veiklos įforminimo nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad tai nebuvo lobistinė veikla, nes, pasak atsakovės, UAB „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė savo veiksmais siekė pakeisti teisės aktą.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiuo atveju UAB „Gintarinė vaistinė“ vykdyta lobistine veikla buvo ginamas viešas interesas, atitinkantis LVĮ 7 straipsnio 7 punkte nustatytą išimtį, todėl šis įtakos dėl teisės aktų pateikimo darymas neturėtų būti vertinamas kaip lobistinė veikla. VTEK nuomone, pareiškėja, atstovaudama Bendrovę, siekė, kad būtų panaikintas reikalavimas vaistinėms prie įėjimo nurodyti informaciją apie artimiausią vaistinę, kurios vaistinės veiklos licencijose nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba, registruotą pavadinimą, adresą, telefono numerį ir darbo laiką arba pakeisti minėtą Nuostatų punktą nustatant, kad tuo atveju, jeigu vaistinė gali užtikrinti, jog ekstemporalieji vaistiniai preparatai yra pagaminami per 3 darbo dienas, tokiu atveju reikalavimas nėra taikomas. VTEK teigia, nors pareiškėja nurodo, kad siekė viešojo intereso, tačiau atstovaudama UAB „Gintarinė vaistinė“, siekė ir savo privataus intereso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu ir interesais, pripažintas pažeidęs LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ generalinė direktorė R. B. 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. GV-S-245/2019 kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu panaikinti Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 (toliau – Nuostatai), 5.4 punktą.
Ministerija 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (1.1.20-25)10-6823 atsakė, kad R. B. nebuvo įtraukta į Ministerijos darbo grupes dėl teisės aktų projektų rengimo, pateikė Komisijai parengtą atsakymą į generalinės direktorės 2019 m. liepos 8 d. raštą.
Atsakovė 2019 m. liepos 25 d. pranešimu Nr. S-2734-(1.2) informavo UAB „Gintarinės vaistinės“ generalinę direktorę apie sprendimą pradėti tyrimą dėl jos veiksmų atitikties LVĮ 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtą lobistinę veiklą, ir paprašė iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikti paaiškinimą.
Komisijai pateiktame paaiškinime nurodyta, kad Bendrovės raštas buvo adresuotas ne konkrečiam valstybės tarnautojui, o Ministerijai, todėl negalėtų būti traktuojamas ir aiškinamas kaip siekis daryti įtaką valstybės pareigūnui, tuo labiau kaip vertimasis lobistine veikla, nes jis buvo skirtas ne individualiam subjektui, o Ministerijai kaip institucijai, turint tikslą atkreipti dėmesį į teisinį reguliavimą. Pareiškėjos nuomone, jos veiksmai neatitinka lobistinės veiklos sąvokos, nes tretieji asmenys neužsakė jos, kaip lobistės, paslaugų, o Bendrovė, kaip juridinis asmuo, nenurodė savo valdymo organo nariui (generalinei direktorei) vykdyti lobistinę veiklą, taigi Bendrovė ar jos generalinė direktorė negali būti laikoma nei lobistu, nei lobistinės veiklos užsakovu. Aiškino, kad jos pateiktos pastabos valstybinei institucijai neatitinka pagrindinių lobistinės veiklos požymių ir lobizmo tikslų, toks vienkartinis rašto pateikimas institucijai neturi lemti asmens veiklos kvalifikavimo kaip lobistinės veiklos. Bendrovė minėtuoju raštu tik turėjo tikslą atkreipti Ministerijos dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantys vaistinei keliami reikalavimai yra klaidinantys, neatitinka dabartinės vaistinių praktikos ir sunkina vaistinių preparatų prieinamumą vartotojams. Jeigu Ministerija būtų atsižvelgusi į Bendrovės pastabas, tai būtų teigiamai paveikę viešąjį interesą – ekstemporaliųjų vaistinių preparatų prieinamumą pacientams, taip taupant jų laiką, bet nebūtų padaryta įtakos Bendrovės kaip verslo subjekto ekonominiams interesams, nes pastaroji bet kokiu atveju atitinka Ministerijos Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, t. y. prie įėjimo į vaistinę nurodo informaciją apie artimiausią gamybinę vaistinę.
VTEK 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. KS-297 „Dėl R. B.“ nusprendė pripažinti, kad ji, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, UAB „Gintarinė vaistinė“ vardu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikusi konkrečių siūlymų dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494, pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas.
Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo; asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia VTEK jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą; jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą VTEK pateikia juridinis asmuo (LVĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 6 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet lobistinė veikla yra laikoma neteisėta. Šio straipsnio 1 punkte įtvirtina, kad lobistinė veikla laikoma neteisėta, kai ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. LVĮ 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį bendrovė (įmonė, kurios teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.
Nagrinėjamu atveju iš 2019 m. liepos 8 d. Rašto matyti, kad jį „UAB „Gintarinė vaistinė“ vardu pasirašė generalinė direktorė R. B., turinti teisę Bendrovei atstovauti įvairiose institucijose, todėl jai taikytinos ir LVĮ nuostatos, numatančios atitinkamus draudimus ir atsakomybę už Įstatymo pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo lobistinės veiklos vykdymo užsakovo LVĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Bendrovės veiklą organizuojančio ir vykdančio organo – vadovo (direktoriaus) veiksmų, atliekamų akivaizdžiai Bendrovės (užsakovo) naudai neįforminimas nepaneigia lobistiniais laikomų veiksmų, atstovaujant pastarąją ir veikiant jos vardu siekiant Bendrovės naudai panaikinti teisės aktą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad ji Raštą adresavo ne konkrečiam valstybės tarnautojui, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, siekdama atkreipti dėmesį į teisinį reglamentavimą, teikti pastabas. Iš Rašto turinio akivazdu, kad jame suformuluotas prašymas yra aiškus, nedviprasmiškas ir konkretus, t. y. prašoma panaikinti Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 5¹.4 punktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai atstovauja joje dirbantys valstybės tarnautojai ir kiti pareigūnai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka išduodami įgaliojimai, todėl atsakymą į pareiškėjos Raštą atsakė konkretus valstybės tarnautojas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad UAB „Gintarinė vaistinė“, teikdama Raštą, be kita ko, gynė viešąjį interesą, todėl tokie veiksmai pagal LVĮ 7 straipsnio 7 punktą nelaikytini lobistine veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovė (pareiškėja) siekė ne viešojo intereso, reikšmingo ir reikalingo visuomenei ar jos daliai gynimo, o konkretaus Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494, 5¹.4 punkto panaikinimo, tiesiogiai susijusio su Bendrovės vykdoma veikla. Pareiškėja siekė, kad būtų panaikintas reikalavimas vaistinėms prie įėjimo nurodyti informaciją apie artimiausią vaistinę, kurios vaistinės veiklos licencijose nurodyta ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamyba, registruotą pavadinimą, adresą, telefono numerį ir darbo laiką arba pakeisti minėtą Nuostatų punktą nustatant, kad tuo atveju, jeigu vaistinė gali užtikrinti, jog ekstemporalieji vaistiniai preparatai yra pagaminami per 3 darbo dienas, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog atstovaudama UAB „Gintarinę vaistinę“ atstovavo privatų interesą.
Įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri VTEK (LVĮ 13 straipsnio 1 dalis), kuri atlieka tyrimą, jeigu yra gauta informacija, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų (LVĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė LVĮ nuostatas.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje administracinėje byloje nustačiusi, kad pareiškėja, teikdama sprendime aptariamą prašymą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą, daro išvadą, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėja, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, atstovaudama UAB „Gintarinė vaistinė“ vardu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 51.4. punkto panaikinimo, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.