Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, iki bausmės atlikimo dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2021 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 12 MGL (600,00 eurų) baudos bausme;

3. 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams;

4. 2022 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (600,00 eurų) bauda ir 40 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius atlikti 30 valandų nemokamų darbų, per mėnesį atliekant po 10 valandų darbų;

5. 2022 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrinta galutine bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt) penkių dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartį, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į užsienį ((duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. ir M. Ž., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.00 val., iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., apie 04.15 val., (duomenys neskelbtini), nuo automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. G., nupjaudami duslintuvo vidurinę ir tarpines dalis, pasikėsino pagrobti katalizatorių – 4 661,80 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi katalizatoriaus nupjauti nepavyko.

Šiais savo veiksmais A. K. ir M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su M. Ž. sugalvojo įvykdyti vagystę, nupjaunant automobilio vamzdį, kadangi reikėjo pinigų. Tai galėjo būti praeitais metais laikotarpiu nuo rugpjūčio 30 d. iki 31 d. Vagystę nutarė įvykdyti susitikę vakare. Vogti nutarė iš visureigio, kad būtų patogiau palįsti po automobiliu. Jiems tinkamą automobilį pasirinko važinėdami paspirtukais. Automobilį pamatė kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to kiekvienas iš jų nuvažiavo į savo namus. Jis pats namuose pasiėmė kuprinę, į kurią būtų galima įsidėti pjūklą. Pjūklas buvo nuomotas, jį išsinuomojo M. Šis įrankis iš pradžių buvo pas M., o paskui buvo pas jį. Į įvykio vietą atvyko paspirtukais, kuriuos pasistatė prie medžių. Kuprinėje atsigabeno pjūklą. Abu parūkė, pagalvojo, apsidairė. Jis pats turėjo daugiau drąsos, todėl ėjo pirmas. Nuėjo, nesigavo, grįžo atgal. Tada nuėjo M. Jam irgi nesigavo, nes buvo per didelis pjūklas. Pavyko vamzdį tik įpjauti. Pjaunant sklido garsas, kurį galėjo girdėti aplinkiniai. Prie mašinos prabuvo 1–2 minutes, ilgiausiai – 10 minučių. Nepavykus, važiavo namo, bet sutiko policijos pareigūnus, kurie juos šaukė. Jis pats tuo metu buvo toliau nuvažiavęs, pareigūnams šaukiant, nestojo ir važiavo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Po to sustojo, paspirtuką paslėpė krūmuose. Po kurio laiko pas jį į namus atvažiavo kriminalistai, kurie po to nuvažiavo paimti pjūklą, paspirtuką. Jis jiems parodė, kur šie daiktai. Vogė, nes reikėjo pinigų. Turi daug įsiskolinimų, kuriuos priverstinai vykdo antstoliai, jie daug nuskaičiuoja. Jo pajamos tuo metu buvo minimumas, tai yra 500–600 eurų. Jam reikėjo advokato, nes buvo apeliacinį skundą aukštesniam teismui padavęs. Anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, dabar nevartoja. Vogtą katalizatorių būtų paradavęs. Katalizatorius superka daugelyje vietų, superka po 300–400 eurų, žiūrint kokia mašinos markė. Jie abu su M. Ž. sugalvojo šią vagystę, nes abiems reikėjo pinigų. Gailisi dėl savo veiksmų, norėtų atsiprašyti automobilio savininko, su kuriuo jam susisiekti nepavyko. Su civiliniame ieškinyje nurodyta žala nesutinka, kadangi ji per didelė. Mano, kad su M. Ž. per pusę nukentėjusiajam galėtų atlyginti 1 000,00 eurų. Už paskirtą gynėją valstybei sumokėti pinigų neturi, kadangi šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, nedirba. Atsiprašo nukentėjusiojo ir prašo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis M. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis išsinuomojo įrankį medžio genėjimui, spontaniškai kilo mintis įvykdyti vagystę. Nežino, kodėl aš taip pasielgė. Tai padarė su A. K. Tai buvo bendras jų susitarimas. Išvažiavo jie su paspirtukais pasivažinėti, važinėjo (duomenys neskelbtini) rajone, iki degalinės buvo nuvažiavę, iki Kleboniškio tilto, o (duomenys neskelbtini) gatvėje tamsioje vietoje pamatė stovintį tą automobilį. Abu nuvažiavo iki savo namų, po to A. K. iki jo atvažiavo su kuprine ir jie nuvažiavo iki to automobilio. Nuvykę, paspirtukus pasistatė tarp medžių. Jis pats labai bijojo, todėl pirmas ėjo A. K.. Pjaunant garsas buvo stiprus. 1–2 minutes užtruko. A. pasakė, kad nepavyksta nupjauti. Tada nuėjo jis. Pasižiūrėjo, kad nėra vietos, grįžo, parūkė ir jie iš ten išvažiavo. Pastebėjęs policiją, jis sustojo, o A. nuvažiavo. Jis pats nebėgo, nesipriešino. Suprato, kad įklimpo. Važinėjo kartu su pareigūnais, ieškojo A. Nuvežė jį į komisariatą, pareigūnai atliko veiksmus. Kaltinime laikas teisingai nurodytas – apie 3.00 val. nakties. Dėl vagystės jie abu susitarė dieną prieš. Susitarė antradienį, o trečiadienio naktį taip ir gavosi. Mintis dėl vagystės kilo jam pirmam. Ikiteisminio tyrimo metu bijojo, tai neteisingai sakė, kad pirmas viską sugalvojo A. K.. Pjūklą neterminuotai buvo išsinuomojęs medžių genėjimui. Pjūklą teko atpirkti. Paaiškino, kad susitarę dėl vagystės, jie ieškojo aukšto automobilio, LEXUS markės, hibridinio, kadangi jie yra lengvai prieinami. Internete skaitė, kad nukenti būtent tokie automobiliai, tai dėl to ir kilo tokia idėja. Tuo metu jam buvo sudėtinga emocinė būklė, buvo netekęs draugo. Pykčiai, sveikatos problemos. Turėjo išvažiuoti į kelionę, turėjo vizą į (duomenys neskelbtini). Nežino, kas suveikė pas jį taip, kad taip atsitiko. Prieš vagystę su A. K. nesitarė, kaip dalinsis pinigus pardavus vogtą katalizatorių. Buvo planas jį priduoti supirkimo taške. Į tokį tašką yra tekę priduoti katalizatorius iš savo mašinų, ardomų mašinų. Kai vagystės metu A. nepavyko nupjauti, jis pats to padaryti nebadė. Matė, kad vamzdis yra įpjautas. Juos pamatę policijos pareigūnai link jų atvažiavo dideliu greičiu. Matyt, kad policiją buvo kažkas iškvietęs. Jis pats vagystės metu buvo pilkomis kelnėmis, tamsiai žalia striuke, žalia kepure. Kaip ir minėjo, jis iš karto sustojo, pasakė apie Aidą. Dėl civilinio ieškinio su nukentėjusiuoju bendravo, pasiūlė žalos atlyginimą, pastarasis jam retai atrašinėjo. Nukentėjusiojo atsiprašė. Dėl žalos dydžio, tai mano, su viskuo turėtų būti iki 1 500,00 eurų. Pats katalizatorius kainuoja 1000–1200 eurų. Kvailai ir neapgalvotai pasielgė. Gailisi. Nesuprato, ką daro. Jam buvo žinoma, kad katalizatoriaus vertė yra apie 1 000,00 eurų. Prašo atsižvelgti, kad jis nėra teistas, ir, kad tai buvo tik vienas įvykis. Yra labai nusivylęs savimi, labai atsiprašo ir gailisi, daugiau taip nedarys. Dėkoja nukentėjusiam už supratingumą, kad susitaikė.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.00 val., ir niekur nėjo. Jo buto langai yra į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir vaizdas iš balkono pusės į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę. (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra tvarkinga, asfaltuota, apšviesta, joje stovi lengvieji automobiliai. Atstumas nuo automobilio „Lexus“ iki jo balkono lango yra apie 80 metrų. Miegoti 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuėjo apie 23.00 val., miegojo kambario langas buvo pravertas. 2022 m. rugpjūčio 31 d., apie 03.00 val., miegant išgirdo lauke triukšmą, kuris jį prižadino. Triukšmas buvo tarsi kažką lauke gręžtų ar pjautų metalą. Todėl nieko nelaukęs nuėjo į balkoną, nes iš ten aiškiausiai girdėjo triukšmą ir balkone pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ties juodos spalvos automobilio visureigio tipo, kaip vėliau sužinojo – „Lexus“, kuris buvo pastatytas aikštelės kampe, nuo šio automobilio nuėjo vienas asmuo – vyriškis, apsirengęs tamsiais drabužiais. Asmuo nuėjo iš aikštelėje buvusio automobilio „Lexus“ link (duomenys neskelbtini) esančio miškelio. Nieko nelaukęs, jis nuėjo į vonią, kad nešviestų šviesa, kadangi įtarė vagis, ir apie tai pranešė skubios pagalbos numeriu 112. Pranešęs apie įvykį, nuėjo prie lango ir pamatė, kad prie minėto automobilio „Lexus“ buvo kitas asmuo, kuris vilkėjo, jo manymu, pilkos spalvos džemperiu, daugiau jo požymių neįsidėmėjo. Asmuo su pilkos spalvos džemperiu nuėjo link minėto miškelio prie (duomenys neskelbtini). Jis laukė ir stebėjo per langą, kas vyks toliau ir pamatė, kad yra miškelyje užsidegęs vienas raudonos spalvos žibintas ir du asmenys su dviem paspirtukais (vienas asmuo tamsiai apsirengęs, o kitas apsirengęs šviesiu džemperiu) pajudėjo (važiavo) link (duomenys neskelbtini) aikštės. Daugiau nieko nematė. Įrankių ar kitų daiktų nematė ir nepastebėjo, ar asmenys su savimi turėjo kuprines. Kai matė įvykį, nors aikštelė ir buvo apšviesta, tačiau buvo vėlus paros metas – naktis ir buvo tamsu. Paspirtukai buvo tamsios spalvos. Vieno iš paspirtukų degė galinis ir priekinis žibintai, o kito paspirtuko nedegė nei vienas (1 t., b. l. 74–77).

Įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota, kad adresu: P. (duomenys neskelbtini), yra apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje apžiūrėtas automobilis „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus transporto priemonės išorę, jokių išorinių apgadinimų nenustatyta, automobilis su smulkiais išoriniais kėbulo pažeidimais. Automobilio spynelės nepažeistos, įsilaužimo požymių nenustatyta. Po automobiliu rasta vamzdžio dalis, ties automobilio viduriu, po dugnu (nuo grindinio iki slenksčio yra 30 cm) yra rudos spalvos, su korozijos požymiais išmetimo sistemos vamzdis, kuris yra įpjautas. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų nerasta ir neišimta (1 t., b. l. 16–18, 20–24).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos R. M. 2022 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 01.00 val. vykdant prevencinę priemonę dėl vagysčių iš automobilių ir nuo automobilių Dainavos policijos komisariate (toliau – ir PK) ir Žaliakalnio PK teritorijose dirbant radijo šaukiniu „K1745“ kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos vyresniuoju tyrėju R. S. kartu su ekipažais radijo šaukiniu „K1746“ (V. V. ir L. M.), „K1747“ (T. R., G. S.), vykdant šią priemonę, apie 3.40 val., gautas Kauno apskrities VPK OVS specialisto pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas išgirdo triukšmą, pažiūrėjo per langą ir pastebėjo įtartiną asmenį, mano, kad gali pjaustyti katalizatorius. Prašo patikrinti. Nustatyta, kad nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsinta pavogti katalizatorių, kuris dalinai atidalintas. Pastebėti du asmenys, kurie nuo automobilio šalinosi elektriniais paspirtukais. Susisiekus su pranešėju, pastarasis nurodė, kad vienas iš asmenų buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais, o kitas buvo apsirengęs šviesios spalvos rūbais. Vykdant įtariamų asmenų paiešką „karštais pėdsakais“ ir kartu su minėtais ekipažais apžiūrint teritoriją ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, šaligatvyje ties perėja pastebėti du asmenys važiuojantys elektriniais paspirtukais, kurie atitiko pranešėjo nurodytus asmenų požymius. Minėti asmenys, pastebėję policijos automobilį, pradėjo šalintis. Išlipus iš automobilio, vienas iš asmenų buvo sugautas. Paaiškėjo, kad tai M. Ž.. Pokalbio metu asmuo negalėjo nurodyti, kokiu tikslu važinėja minėtose gatvėse. Pasiteiravus, koks asmuo važiavo kartu elektriniais paspirtukais, M. Ž. nurodė, kad elektriniu paspirtuku pasišalinęs asmuo pažįstamas yra jo A. K.. Pastarasis pasišalino gyvenamųjų namų kiemais (duomenys neskelbtini) gatvės ir paskutinį kartą matytas ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini). A. K. buvo apsirengęs juodos spalvos rūbais. M. Ž. nurodė, kad elektriniais paspirtukais važinėjosi (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su A. K., kur ieškojo automobilių. M. Ž. adreso negalėjo nurodyti, jiedu pastebėję juodos spalvos automobilį sutarė, kad M. Ž. stebės aplinką, o A. K. eis prie automobilio pjauti katalizatoriaus. A. K. nuėjo prie automobilio ir bandė nupjauti automobilio katalizatorių, tačiau sugrįžęs po kelių minučių pasakė, kad automobilio katalizatoriaus neišeina nupjauti. M. Ž. nurodė, kad su pažįstamu A. K. ėjo pjauti katalizatorių, tačiau nuo kokio automobilio ir kokiu adresu buvo pjautas katalizatorius, negalėjo nurodyti. M. Ž. faktinis sulaikymo laikas yra 2022 m. rugpjūčio 31 d. 03.45 val., vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža (1 t., b. l. 81–83).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti M. Ž. pateikti daiktai: mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG, išmanusis laikrodis „Samsung Galaxy watch“, paspirtukas „Powered by Segway“ (1 t., b. l. 127–130, 131–133, 134–142).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuoti M. Ž. parodymai – kaip, kada, kokiu būdu ir tvarka viskas vyko ( 1 t., b. l. 120–122,123–126).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuoti A. K. parodymai – kaip, kada, kokiu būdu ir tvarka viskas vyko (2 t., b. l. 32–35, 36–45).

Apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota, kad buvo apžiūrėti A. K. daiktai: sportinis krepšys, elektrinis pjūklas „Milwaukee“, elektrinis paspirtukas „Ninebot, du metaliniai įstatomi pjūklai (2 t., b. l. 45–47, 48–56).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas A. K. mobilaus ryšio telefonas HUAWEI (2 t., b. l. 67–69, 70–72, 73–77).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, šiuo konkrečiu atveju – pinigai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti. Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Šiuo atveju kaltinamieji A. K. ir M. Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jie kaltinimuose nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami kartu, nuo automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio nukentėjusiajam V. G. priklausančio automobilio nupjaudami duslintuvo vidurinę ir tarpines dalis, pasikėsino pagrobti katalizatorių – 4661,80 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi katalizatoriaus nupjauti jiems nepavyko.

Tiek kaltinamasis A. K., tiek kaltinamasis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pirmiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat neginčijo savo kaltės, kad veikdami kartu kėsinosi pagrobti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kaltinamasis A. K. teisme patvirtino, kad abu su M. Ž. sugalvojo įvykdyti vagystę, tai yra nupjauti visureigio automobilio vamzdį, tuo tikslu jie važinėdami paspirtukais ieškojo tinkamo automobilio, o jį radę, kiekvienas grįžo į savo namus, A. K. savo namuose pasiėmė M. Ž. išnuomotą pjūklą, įsidėjo jį į kuprinę, po to jie su paspirtukais grįžo atgal prie automobilio, paspirtukus pasistatė prie medžių, pirmas automobilio vamzdžio pjauti ėjo A. K., jam nesigavo, nes buvo per didelis pjūklas, nuėjus M. Ž., taip pat nesigavo, jiems pavyko tik įpjauti vamzdį. Kaltinamojo M. Ž.parodymai iš esmės analogiški, šis kaltinamasis dar patikslino, kad jie ieškojo būtent „Lexus“ markės hibridinio automobilio, nes internete buvo skaitęs, kad nuo vagysčių nukenti būtent šie automobiliai, kadangi yra lengvai prieinami. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusiojo V. G. nurodytos aplinkybės apie įvykį patvirtina, kad įvykio išvakarėse apie 17.00 val. jam priklausantį automobilį Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užrakintą ir tvarkingą jis buvo palikęs automobilių stovėjimo aikštelėje, o naktį jo sutuoktinei į telefoną gavus pranešimą, kad policija laukia prie „Lexus“ automobilio ir informavus, kad buvo pasikėsinta pagrobti automobilio katalizatorių, jis, nuėjęs prie savo automobilio ir pasilenkęs po dugnu pastebėjo, kad yra įpjautas katalizatoriaus vamzdis. Pareiškime nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad minėtas jo automobilis dugne turi originalų katalizatorių ir išmetimo sistemą, kuri po įsigijimo nebuvo pakeista. Abu kaltinamieji duodami parodymus tvirtino, kad pjaunant vamzdį sklido garsas, kurį galėjo girdėti ir aplinkiniai. Liudytojas G. N. būtent taip ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d., apie 03.00 val., miegant per atvirą miegamojo kambario langą jis išgirdo lauke triukšmą, kuris buvo tarsi kažkas lauke gręžtų ar pjautų metalą, o nuėjęs į balkoną pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nuo juodos spalvos visureigio tipo automobilio link miškelio nuėjo vienas tamsiais rūbais apsirengęs vyriškis, liudytojas apie tai pranešęs skubios pagalbos numeriu 112, nuėjęs prie lango vėliau pamatė ir kitą prie minėto automobilio buvusį vyriškį, jo manymu, pilkos spalvos džemperiu, kuris taip pat nuėjo link miškelio, o vėliau liudytojas miškelyje matė užsidegusį vieną raudonos spalvos žibintą ir du asmenis su dviem paspirtukais, kurie pajudėjo (važiavo) link (duomenys neskelbtini) aikštės. Tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodytos aplinkybės patvirtina, kad reaguojant į pirmiau minėtą liudytojo pranešimą, šaligatvyje ties perėja buvo pastebėti du elektriniais paspirtukais važiuojantys asmenys, kurie atitiko pranešėjo nurodytus asmenų požymius, o vėliau buvo nustatyta, kad tai būtent abu kaltinamieji, tai yra A. K., kuris bandant policijos pareigūnams sulaikyti, nuo jų paspruko (ką tvirtino ir pats kaltinamasis A. K.), o tuo tarpu M. Ž. buvo sulaikytas. Šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti pirminiai M. Ž. parodymai esminiai sutampa tiek su jo paties, tiek su kaltinamojo A. K. teisme duotais parodymais, kad prieš vagystę jie važinėjosi elektriniais paspirtukais ieškodami automobilių, o pastebėję juodos spalvos automobilį sutarė, kad M. Ž. stebės aplinką, o A. K. eis prie automobilio pjauti katalizatoriaus, A. K. nuėjo prie automobilio ir bandė nupjauti automobilio katalizatorių, tačiau sugrįžęs po kelių minučių pasakė, kad automobilio katalizatoriaus neišeina nupjauti. Asmenų kaltę ir įvykio aplinkybes taip pat patvirtina abiejų kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuoti parodymai, tai yra kaip, kada, kokiu būdu ir tvarka viskas vyko, įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuotos aplinkybės, kad apžiūrint automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po šiuo automobiliu buvo rastas įpjautas išmetimo sistemos vamzdis, taip pat daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (su priedais – fotolentelėmis), kuriuose apžiūrėti abiejų kaltinamųjų pateikti daiktai, tame tarpe – A. K. sportinis krepšys, elektrinis pjūklas bei metaliniai įstatomi pjūklai, abiejų kaltinamųjų turėti elektriniai paspirtukai, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. K. ir M. Ž. kaltei pagrįsti.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji A. K. ir M. Ž. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdami kartu, nuo automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio nukentėjusiajam V. G. priklausančio automobilio nupjaudami duslintuvo vidurinę ir tarpines dalis, pasikėsino pagrobti katalizatorių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi katalizatoriaus nupjauti jiems nepavyko. Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos vertė (4 661,80 eurai) viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio. Abu kaltinamieji suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė, o savo nusikalstamo sumanymo, kaip minėta, nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, tiek kaltinamojo A. K., tiek M. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę A. K. ir M. Ž., atsižvelgiama į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Abu kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą. Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas). M. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, o A. K.baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė tiek veikdamas bendrininkų grupėje, tiek būdamas recidyvistu.

Vertinant kaltinamojo A. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas penkis kartus, tame tarpe – ir analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas pagal ankstesnius įsiteisėjusius nuosprendžius neišnykęs, todėl laikytina, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, šiuo metu pagal paskutinį nuosprendį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. A. K. administracine tvarka baustas, pakaltinamas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkti pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis šeštą kartą teisiamam asmeniui, kuris yra recidyvistas, be to, eilę kartą baustam ir administracine tvarka bei nelinkusiam taisytis, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. liepos 15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrinta galutine bausme), tai yra galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt) penkių dienų laisvės atėmimo bausme. Kadangi šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai yra 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai 3 (trys) dienos, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Vertinant kaltinamojo M. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, yra pakaltinamas, turi vidurinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis M. Ž. gailisi, žalą atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl siūlė BK 38 straipsnio pagrindu jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. M. Ž. susitaikė su nukentėjusiuoju V. G., tai patvirtina teismui pateiktas jų 2023 m. sausio 31 d. susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog: nukentėjusysis V. G. ir kaltininkas M. Ž., atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino šiame susitarime numatytomis sąlygomis nukentėjusiajam padarytą žalą, gera valia susitaikė (susitarimo 2 punktas); nukentėjusysis patvirtina, kad iki šio susitarimo pasirašymo kaltinamasis M. Ž. atlygino nukentėjusiajam jo patirtą turtinę žalą, kurią įvertino 2 500,00 eurų ir nukentėjusysis pretenzijų dėl patirtos žalos neturi (susitarimo 4 punktas); nukentėjusysis pareiškia, kad šia pinigų suma jam pilnai atlyginta turtinė žala baudžiamojoje byloje bei įsipareigoja ateityje jokia forma pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nereikšti (susitarimo 5 punktas); šis susitarimas įsigalioja, kai jį pasirašo visos susitarimo šalys (susitarimo 6 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta. Kaip jau minėta, M. Ž. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau pažymėtina, kad jis baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo esme nėra itin šiurkštaus pobūdžio (vairuojant pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir vairavo transporto priemonę, kurios priekyje, vertikalioje plokštumoje, nebuvo pritvirtinto valstybinio numerio ženklo kai prieš tai apie valstybinio numerio ženklų vagystę nebuvo pranešta policijai), paskirtas baudas yra sumokėjęs ir nuobaudos šiuo metu nebegalioja. Jis prisipažino kaltu, gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam turtinę žalą, vykdo individualią veiklą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog M. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnį ir M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, M. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 26–29) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis M. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 112–115), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 108–111) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, paimtus kaltinamojo M. Ž. vardu išduotus asmens dokumentus, kurie yra saugomi byloje (1 t. priekinio bylos viršelio vidinė pusė), grąžinant jų savininkui, tai yra M. Ž.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 824,11 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–61), tačiau teisminio nagrinėjimo metu V. G. civilinio ieškinio sumą patikslino, tai yra jis nurodė, kad jo pareikšto civilinio ieškinio suma keičiasi, nes susitaikius su M. Ž., jie abipusiu sutarimu sutarė dėl 2 500,00 eurų sumos, kurią jis vertina kaip atlygintą žalą, taip pat nurodė, kad daugiau jokių reikalavimų į kaltinamuosius jis neturi. Kaip minėta, 2023 m. sausio 31 d. susitarime tarp nukentėjusiojo V. G. ir kaltinamojo M. Ž. dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo šio susitarimo 4-ame punkte V. G. patvirtino, kad iki šio susitarimo pasirašymo kaltinamasis M. Ž. atlygino nukentėjusiajam jo patirtą turtinę žalą, kurią jis įvertino 2 500,00 eurų, ir nukentėjusysis pretenzijų dėl patirtos žalos neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Vi. G. patikslinto ieškinio dėl 2 500,00 eurų turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas, M. Ž. savanoriškai atlyginus turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus (toliau – VGTPT) 2023 m. sausio 6 d. pažyma Nr. APD-2023-00332, iš kurios matyti, kad advokato V. B. kaltinamajam A. K. pagal minėtos tarnybos 2022 m. gruodžio 27 sprendimą Nr. KTS-2022-04495 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 304,59 eurai.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėjas A. K. teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, tai yra tai, kad jis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, nedirba, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš A. K. valstybei 304,59 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voke Nr. 1 esančios mikrodalelės nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės slenksčio, voke Nr. 2 esančios mikrodalelės nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės slenksčio, voke Nr. 3 esančios metalo drožlės, voke Nr. 4 esančios vamzdžio dalys, voke Nr. 5 esančios mikrodalelės nuo vamzdžio, priduotos saugoti į Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 78–80), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;

- sportinis krepšys, saugomas Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje (2 t., b. l. 57–59), elektrinis paspirtukas „Ninebot“ , 2022 m. spalio 3 d. nutarimu perduotas saugoti jų savininkui A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini šių daiktų savininkui A. K.;

- elektrinis pjūklas „Milwaukee“, du metaliniai įstatomi pjūklai, saugomi Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam jų savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi subendrinta bausme), prie didesnės neatliktos bausmės dalies, tai yra 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 3 (trijų) dienų pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti A. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti M. Ž., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Baudžiamąjį procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. patikslinto ieškinio dėl 2 500,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nutraukti, M. Ž. savanoriškai atlyginus turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti –palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, paimtus kaltinamojo M. Ž. vardu išduotus asmens dokumentus (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) 5), kurie yra saugomi byloje, grąžinant šių dokumentų savininkui M. Ž.

Iš A. K. valstybei 304,59 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voke Nr. 1 esančias mikrodaleles nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės slenksčio, voke Nr. 2 esančias mikrodaleles nuo automobilio „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės slenksčio, voke Nr. 3 esančias metalo drožles, voke Nr. 4 esančias vamzdžio dalis, voke Nr. 5 esančias mikrodaleles nuo vamzdžio, saugomas Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- sportinį krepšį, saugomą Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, elektrinį paspirtuką „Ninebot“, 2022 m. spalio 3 d. nutarimu grąžintą A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šių daiktų savininkui A. K.;

- elektrinį pjūklą „Milwaukee“, du metalinius įstatomus pjūklus, saugomus Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.