Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo iškeldinimo

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad ieškovei nuo 2009 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena ir neišsikrausto iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teisėtai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Ieškovė, nebūdama sutartinių teisinių santykių dalyve, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovės turtu. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančio žemės sklypo ir namo, laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Atsakovui gera valia neišsikraustant iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiamos ieškovės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Nustačius šį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovą išsikelti iš užimamų žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini)CK 4.98 straipsnio pagrindu įpareigojant perduoti ieškovei raktus nuo jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo bei pasirašyti gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktą.

Dėl sprendimo už akių skubaus vykdymo

Ieškovė taip pat prašo teismo leisti sprendimą dalyje dėl atsakovo iškeldinimo, įpareigojimo perduoti ieškovei raktus nuo gyvenamojo namo bei pasirašyti gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktą vykdyti skubiai. Nurodė, kad atsakovas R. U. ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu gyvenamuoju namu naudojasi neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo ir tokiais neteisėtais veiksmais daro neproporcingą žalą, tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip piktybiški ir prieštaraujantys bet kokioms ne tik įstatyme įtvirtintoms, bet ir moralės normoms, taip nuolat didinant ieškovės patiriamus ne tik turtinius, bet ir neturtinius nuostolius, pasireiškiančius nuolatiniais išgyvenimais.

Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, bet negalima nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas gyvenamajame name gyvena nuo to momento, kai šalims dar gyvenant santuokoje namų valda buvo įsigyta. Jau po 2009 m. kovo 19 d. įvykusio santuokos nutraukimo ieškovės sutikimu atsakovas liko gyventi jai priklausančiame name, kadangi nutraukus santuoką šalys dar bandė taikytis ir gyventi kartu – (duomenys neskelbtini)jiems gimė dukra Altėja Ustilaitė, (duomenys neskelbtini). gimė sūnus Arijus Ustila. Todėl matyti, kad atsakovas minėtame name gyvena jau ilgą laiko tarpą (virš 7 metų), jam susirasti naują gyvenamąją vietą ir išsikraustyti reikia laiko. Be to, ieškovė nepateikė teismui duomenų bei įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais gadina turtą arba veikia tokiu būdu, kad ieškovei priklausančiam turtui gali būti padaryta žala, todėl teismas negali spręsti, kad delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti ieškovei didelę žalą, taip pat nenurodo aplinkybių, dėl kurių sprendimo įvykdyti gali pasidaryti negalima ar labai sunku.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad prašymas sprendimą dalyje dėl atsakovo iškeldinimo, įpareigojimo perduoti ieškovei raktus nuo gyvenamojo namo bei pasirašyti gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktą vykdyti skubiai, atmestinas (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje mokėtinas žyminis mokestis – 75 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovą R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) su manta iš ieškovei K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Įpareigoti atsakovą R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) perduoti ieškovei K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) raktus nuo jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)bei pasirašyti gyvenamojo namo priėmimo-perdavimo aktą.

Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.