Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-07 · Administracinė byla Nr. A-143-768-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-07
Bylos Nr.
A-143-768-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Pareiškėjas
G.
Atsakovas
Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai
Administracinė byla Nr. A11 – 768/2006Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui G. Ch.,atsakovo atstovei Onai Vitartienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ch. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Ch. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ch. individuali įmonė (G. Ch. IĮ) su skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT) 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 3K05/274.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo nutarimu paskirta 5 000 Lt bauda už tai, jog pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio l, 3, 5 dalis. Tikrinimo metu nustatyta, kad įmonei priklausančioje kavinėje – bare, Vilniuje, Kalvarijų g. 59 a, prie įėjimo lange į lauko pusę, t. y. išorę, ant meniu lentos pateiktas cigarečių prekės „Rothmans“ ženklas. Taip pat šioje kavinėje - bare tabako gaminių prekybos vietoje ant prekystalio padėtas padėkliukas pinigams, ant kurio pateiktas cigarečių prekės ženklas „West“ su grafiškai pavaizduotomis dviem žvaigždutėmis, kuris specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai. Pareiškėjas pabrėžė, kad nurodytais tabako gaminiais kavinėje - bare neprekiaujama, todėl vartotojai nebuvo skatinami įsigyti konkretaus prekės ženklo cigarečių. Teigė, kad neturėjo tikslo reklamuoti tabako gaminių. Nurodė, jog apie patikrinimą informuotas nebuvo, todėl negalėjo paaiškinti visų aplinkybių. Įmonė registruota adresu: Šeškinės g. 22 a, Vilnius, todėl pranešimas apie bylos nagrinėjimą turėjo būti siunčiamas buveinės adresu, o ne atneštas į kavinę ir padėtas ant prekystalio. Įmonės savininkui nebuvo raštu pranešta apie nustatytus pažeidimus ir pasiūlyta raštu pateikti savo nuomonę. Atstovas negalėjo laiku atvykti į VTAKT ir tinkamai apsiginti. Pareiškėjo nuomone, paskirta pernelyg didelė bauda. Teigė, kad VTAKT darbuotojai galėjo vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) normomis ir sušvelninti nuobaudą. Pažymėjo, jog anksčiau už pažeidimus baustas nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo G. Ch. IĮ skundą (b. l. 14 – 16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo motyvas, jog vartotojai nebuvo skatinami įsigyti konkrečių prekių ženklų cigarečių, nes kavinėje-bare nebuvo prekiaujama cigaretėmis „Rothmans“ ir ,,West“, yra nepagrįstas. Pareiškėjas neneigė informacijos paskleidimo fakto. Nurodyti prekių ženklai propagavo konkrečių prekių ženklų cigaretes, taip formavo palankų jų įvaizdį, tiesiogiai ir netiesiogiai skatino jas vartoti. Aplinkybė, ar pažeidimo padarymo vietoje prekiaujama tam tikrų rūšių tabako gaminiais, kaip ir kokiu mastu reklamos vartotojai buvo paveikti konkrečios reklaminės informacijos, nėra svarbi pačiam reklamos fakto nustatymui. Svarbu, kad informacija būtų skatinamojo pobūdžio. Atsakovas atmetė ir pareiškėjo motyvą, kad įmonė neturėjo tikslo reklamuoti tabako gaminių. Pažymėjo, kad ant meniu lentos ir padėkliuko pinigams pavaizduoti prekių ženklai yra simbolika, turinti reklaminę funkciją. Prekės ženklas – tai prekės identifikacija, skirianti gamintojo prekę nuo konkurentų prekės. Šiuo atveju vertinant visumą reikšmingų aplinkybių: padėkliuko, meniu lentos ir prekių ženklų spalvinius sprendimus (naudojamos apsaugotos spalvos), informacijos pateikimo priemones (meniu lenta ir padėkliukas pinigams dėl savo paskirties yra dažniausiai matomi informacijos vartotojams), išskiriant būtent tų prekių ženklų cigaretes iš kitų cigarečių rūšių, daroma išvada, kad prekių ženklai naudojami specialiai tabako gaminių reklamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–502/2005). Meniu lentoje prekių ženklo dydis nebuvo mažas, nes užėmė 1/8 meniu ploto, yra aiškiai matomas. Atsakovo manymu, pareiškėjas pažeidimą pripažįsta, o pasiteisinimas, kad pažeidimas padarytas dėl darbuotojų aplaidumo, nepašalina atsakomybės ir negali būti vertinamas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo pranešta apie patikrinimą ir apie pažeidimo nagrinėjimą, todėl buvo pažeista teisė apsiginti. Apie patikrinimą ir negalėjo būti pranešta, kadangi tai netikėtas patikrinimas, kurio atlikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 1150 ,,Dėl valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“. Apie pažeidimo nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai (Civilinio kodekso 6.350 str., Civilinio proceso kodekso 123 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 75 str.). Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad taikant ekonomines sankcijas galima vadovautis ATPK normomis. Ekonominių sankcijų taikymą šiuo atveju reguliuoja Tabako kontrolės įstatymas, o sankcijos taikomos juridiniams asmenims. ATPK numatytas administracinių nuobaudų taikymas fiziniams asmenims. Nurodė, kad ekonominę sankciją taikė pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9, 14 dalis, atsižvelgė į jame numatytą lengvinančią aplinkybę ir skyrė minimalią ekonominę sankciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 48 – 51) pareiškėjo G. Ch. IĮ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neneigia VTAKT 2005 m. liepos 7 d. tikrinimo protokole Nr. 260 išdėstytų aplinkybių, tik teigia, jog meniu lenta su cigarečių ,,Rothmans“ ir padėkliukas pinigams su cigarečių ,,West“ prekių ženklais nebuvo naudojami reklamai. Vadovaudamasis Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 3 dalimis, teismas pažymėjo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog prekių ženklai panaudoti reklamai, nes taip pateikti prekių ženklai (ant daiktų, neturinčių ryšio su prekyba cigaretėmis, daiktai yra visiems gerai matomose vietose) skirti patraukti vartotojų dėmesį ir tuo pačiu skatinti jų įsigijimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas šiomis cigaretėmis neprekiauja, neturi reikšmės nustatant, jog cigarečių prekių ženklai buvo panaudoti reklamai. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nereikalauja nustatyti, kiek pirkėjus paveikė reklama. Teismas nurodė, kad skundžiamame nutarime be pagrindo teigiama, jog pareiškėjas pažeidė ir Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalis, nes jose numatyti kiti pažeidimai, kurių pareiškėjas negalėjo padaryti (kalbama apie informaciją, turinčią ryšį su prekybos objektais – cigaretėmis, kuriomis pareiškėjas neprekiavo). Kadangi nutarimo rezoliucinė (nusprendžiamoji) dalis yra susijusi tik su sankcijos paskyrimu pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, tai nutarimas nurodytu pagrindu nenaikintinas. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovybė ar darbuotojai pagal Tabako kontrolės įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 1150 neturi būti informuojami apie netikėtus patikrinimus. Pareiškėjo atstovas žinojo, kad patikrinimas įvyko, ir po to galėjo teikti atsakovui paaiškinimus. Apie pažeidimo nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta 2005 m. liepos 7 d. pranešimu. Tai įmonės savininkui buvo žinoma likus savaitei iki svarstymo, todėl turėjo galimybę teikti paaiškinimus raštu, kitus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog įmonės savininko teisės buvo pažeistos. Tiek pranešimas apie bylos nagrinėjimą, tiek pats bylos nagrinėjimas vyko laikantis Tabako kontrolės įstatymo 29 ir 30 straipsnių reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VTAKT pareigūnai atliko patikrinimą prieš 6 mėnesius ir esant toms pačioms aplinkybėms nebaudė už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pareiškėją patraukė atsakomybėn už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą, paskirta ekonominė sankcija atitinka šio įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje nustatytos sankcijos minimumą ir laikytina teisinga, paskirtos baudos negalima laikyti pernelyg didele ir žlugdančia įmonę. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės mažinti minimalios sankcijos. ATPK nuostatos netaikytinos (Tabako kontrolės įstatymo 25 str. 1 d.). Negalima vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.), nes ginčo santykį iš esmės reglamentuoja įstatymas, kuris ir turi būti taikomas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ch. IĮ apeliaciniame skunde (b. l. 56 – 61) prašo panaikinti atsakovo VTAKT 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 3K05/272, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio nuostatų atitikimo Konstitucijai, priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas nurodo, kad padaryto pažeidimo kvalifikavimas yra formalus, klaidingas ir neatitinkantis tikrosios Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos esmės. Ši norma yra bendroji, detaliai neaiškinanti nei tabako gaminių reklamos sąvokos, nei draudžiamos reklamos sąlygų. Tabako kontrolės įstatymas nenustato reikalavimų leidžiamos informacijos pateikimo dydžiui, šriftui, spalvai ar kitiems atributams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, sudarančios arba nesudarančios pagrindą teigti, jog prekės ženklas buvo panaudotas reklamai. Pažymi, kad teismas išimtinai rėmėsi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, jog tiek meniu lenta, tiek padėkliukas pinigams yra tiesiogiai naudojami kavinės – baro kasdienėje veikloje, todėl pagal savo tikslinę paskirtį negali būti laikomi priemonėmis, skirtomis tabako gaminiams reklamuoti. Nuo prekės ženklo dydžio nepriklauso, ar jis sukelia poveikį vartotojams įsigyti tabako gaminius. Teismas klaidingai paaiškino prekės ženklo viešo prieinamumo informacijos vartotojams reikšmę, visiškai nepaisė reklamos ir informacijos teikimo skirtumų. Pareiškėjas nurodo, kad minėti meniu lenta ir padėkliukas buvo lengvai prieinami informacijos vartotojams, kadangi jų paskirtis yra padėti darbe su klientais. Informacijos prieinamumas savaime dar nereiškia reklamos. Viešas prieinamumas prie informacijos, kai pirkėjo nesiekiama paskatinti pirkti produkciją, nelaikomas reklama. Teismas neaiškino tabako gaminių reklamos sąvokos, nesiejo jos su Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime, Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytais reklamos kriterijais. Teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar ta informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturėjo specialaus tikslo – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, negavo ir nesiekė gauti jokios materialinės naudos, jog ant minėtų daiktų buvo pavaizduoti tabako gaminių prekės ženklai. Be to, kavinėje – bare nebuvo prekiaujama minėtais prekių ženklais pažymėtomis cigaretėmis. Teigia, kad teismas nesilaikė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, jog teismas privalo nurodyti motyvus, kuriais remiantis atmeta vienus ar kitus įrodymus. Teismas nesilaikė ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str.). Pažymi, kad pateikė teismui žodinius paaiškinimus apie ankstesnius įmonės patikrinimus. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių atsisakytų šiuos paaiškinimus pripažinti reikšmingais įrodymais byloje. Teismas įrodymų sąvoką susiaurino iki rašytinių ar daiktinių įrodymų sąvokos, bet nenurodė atsakovui pateikti prieš 6 mėnesius atlikto patikrinimo įrodymų. Pareiškėjas teigia, kad teismas supainiojo teisės spragos įveikimo atvejus ir konstitucinių principų taikymą. Teisingumo ir protingumo principais teismas turi vadovautis kiekvienoje byloje. Teismas pripažino, kad šiais principais nesivadovavo, todėl sprendimas yra negaliojantis ab initio. Pažymi, jog aplinkybė, kad bauda paskirta pagal sankcijoje numatytą minimumą savaime nereiškia, jog dėl to bauda yra teisinga. Teismas turi atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes (Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14, 15 d.). Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos savo esme yra administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605). Teismas aklai vadovavosi nuostata, kad ATPK taikomas tik fiziniams asmenims, padariusiems tabako kontrolės pažeidimus, nevisapusiškai įvertino įrodymus dėl įmonės finansinės padėties. Pareiškėjo nuomone, kyla abejonių dėl Tabako kontrolės įstatymo normų atitikimo Konstitucijai, todėl yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti: 1) ar Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis ta apimtimi, kuria nenumatyta teisė atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes skirti švelnesnę negu šio įstatymo numatytos sankcijos minimali riba ar teisės skirti įspėjimą nebuvimas, neprieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams; 2) ar Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 dalis ta apimtimi, kad neskiriami tyčiniai pažeidimai nuo nerūpestingų ir tuo pagrindu nediferencijuojamas atsakomybės dydis, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Atsiliepimas

Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo G. Ch. IĮ apeliacinį skundą (b. l. 69 – 73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad tabako gaminių reklamos draudimą teismas aiškino atsižvelgdamas į Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą tabako reklamos apibrėžimą, teismo išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–502/2005). Pažymi, jog meniu lenta ir padėkliukas pinigams propagavo konkrečių prekių ženklų cigaretes, formavo palankų jų įvaizdį, tiesiogiai ir netiesiogiai skatino jas vartoti. Paskleista informacija buvo skatinamojo pobūdžio. Atsakovas pabrėžia, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas absoliutus tabako gaminių reklamos draudimas galioja nepriklausomai nuo pažeidimo padarymo vietos. Ši teisės norma nenumato materialinės naudos kaip būtino tabako gaminių reklamos požymio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–657/2001). Nurodo, jog motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje išsamiai aptartos nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, nurodytos konkrečios Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, kurios buvo taikomos. Atsakovas teigia, jog argumentai apie kitus įmonės patikrinimus išeina už ginčo nagrinėjimo ribų. Teismas priėmė teisingą ir protingą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Pabrėžia, kadangi juridinių asmenų atsakomybės klausimus, įskaitant lengvinančių aplinkybių vertinimą, reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas, teismas pagrįstai konstatavo, jog šiam atvejui ATPK nuostatos netaikomos. Atsakovas nurodo, kad Konstitucinis Teismas pareiškėjo prašomais klausimais jau yra pasisakęs 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime, todėl kreipimasis į šį teismą būtų netikslingas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjui ginčijamu atsakovo nutarimu ekonominė sankcija paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pažeidimą.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Šio įstatymo straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui, o 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose leidžiama pateikti tik šią informaciją: gamintojo, prekybos įmonės pavadinimą ir buveinės adresą, prekių ženklą, jeigu šis prekių ženklas nėra specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai; parduodamų tabako gaminių pavadinimus; žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; tabako gaminių kainas. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita vaizdinė ar grafinė informacija.

Pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare atsakovo darbuotojų tikrinimo metu 2005 m. liepos 7 d. buvo pateikta informacija, užfiksuota tikrinimo protokole: prie įėjimo lange į lauko pusę, t. y. išorę, ant meniu lentos pateiktas cigarečių prekės „Rothmans“ ženklas, tabako gaminių prekybos vietoje ant prekystalio padėtas padėkliukas pinigams, ant kurio pateiktas specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai cigarečių prekės ženklas „West“ su grafiškai pavaizduotomis dviem žvaigždutėmis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtoje kavinėje-bare buvo pateikta informacija – prekės ženklai „Rothmans“ ir „West“, kadangi šie prekių ženklai yra įregistruoti prekių ženklų registre. Taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog pagal šių ženklų pateikimo būdą ir vietą jie yra panaudoti tabako gaminių reklamai.

Apelianto argumentas, kad šių prekės ženklų tabako gaminiais patikrinimo metu nebuvo prekiaujama, kolegijos manymu, nėra reikšmingas šiai bylai, nes pagal tabako gaminių reklamos sąvokos apibūdinimą, pateiktą Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, tabako gaminių reklama laikytina ir skatinanti vartoti tabako gaminius informacija, t. y. informacija nebūtinai nukreipta įsigyti tabako gaminius.

Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje numatyta bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų už 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto reklamos draudimo pažeidimą. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį skiriant baudą, konkretus baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakovo nutarime nurodyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad įmonė nekliudė nustatyti ir tirti pažeidimą. Kolegijos manymu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka atsakomybę lengvinančių aplinkybių instituto prasmės, nes toks elgesys yra įprasta ir tuo pačiu skirta visiems įstatymui paklusniems subjektams elgesio taisyklė, o ne konkrečią teisinę situaciją individualizuojanti aplinkybė. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek išvardytų Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje, tiek kitų, nenurodytų įstatyme nėra. Kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų pareiškėjo atsakomybę ir sudarytų pagrindą spręsti, kad sankcijos ribose paskirta bauda būtų neadekvati padarytam pažeidimui, buvimą. Pareiškėjo pateikti teismui 2003 m. metų įmonės pajamų deklaracija bei pažyma apie įmonės padalinio gautas pajamas ir išlaidas per laikotarpį nuo 2005 m. sausio – rugsėjo mėnesius leidžia taikyti proporcingumo principą ir pripažinti, kad pareiškėjui skirtos baudos dydis šiuo atveju atitinka padarytą nusižengimą.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius