- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-17-265/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Viktorija Safošina
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovei E. S., atsakovės atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, vertėjai Anželai Tyščukienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir asmeninės nuosavybės pripažinimo bei pagal atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei turto padalinimo.
.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. pateikė ieškinį atsakovei E. S., prašydamas dėl atsakovės kaltės nutraukti santuoką, įregistruotą 1991-01-09; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – S., atsakovei pavardę – M.; priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skyrybų priežastis yra nuolatinis atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, jos neištikimybė. Laikotarpyje nuo 1995 m. iki 1997 m. pabaigos šalys, nenutraukdamos santuokos, gyveno atskirai. Ieškovas liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė išėjo gyventi pas savo motiną A. M. adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena. Šalims nutarus gyventi atskirai, buvo nutarta pasidalinti santuokos metu įgytą turtą: 1995-12-12 pagal turto pasidalijimo sutartį ieškovui nuosavybės teise atiteko butas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei buvo išmokėta 16 000 Lt kompensacija. Šalims gyvenant atskirai, ieškovas 1997-09-23 nusipirko 62/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis už 60 000 Lt ir tą pačią dieną iš kito asmens jis nusipirko 32/100 šio buto dalis už 20 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad šį butą įsigijo iš lėšų, kurias pasiskolino iš savo tėvų, bei iš lėšų, kurias gavo 1997-09-19 pardavęs asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias SPAB „Lietuvos jūrų laivininkystės“ 3975 akcijas už 29 018 Lt. Ieškovas 1997-11-13 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 54 000 Lt ir gautus pinigus grąžino tėvams. 2000-01-26 ieškovo tėvas V. S. ir motina A. S. savo sūnui kiekvienas padovanojo po 40 000 Lt buto rekonstrukcijai, remontui ir baldų pirkimui. Už šiuos pinigus ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko buto remontą, nusipirko naujus baldus. 1997 m. pabaigoje atsakovė atėjo pas ieškovą su prašymu taikytis, vėl pabandyti gyventi kartu. Dirbdamas užsienyje ieškovas kas mėnesį atsakovei siųsdavo 2500 eurų perlaidą į atsakovės sąskaitą. 2008 m. pavasarį ieškovas grįžo namo ir vėl aptiko atsakovę su kitu vyru. Po įvykusio konflikto atsakovė 2008-05-12 išsikraustė gyventi pas sugyventinį. Kadangi butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš ieškovo asmeninių lėšų, pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), bei asmeninės nuosavybės teise priklausančias akcijas, todėl ieškovas prašė šį butą pripažinti asmenine jo nuosavybe. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ieškovas prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos už patirtą moralinę skriaudą.
Atsakovė E. S. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą natūra sekančiai: atsakovei nuosavybės teise priteisti 53/100 buto, patalpas pažymėtas 8-1 ir po ½ patalpų 8-3,8-5,8-6,8-8, nustatant jomis bendro naudojimo režimą (dalies plotas 41,89 kv.m., vertė-206 155,35 Lt); ieškovui nuosavybės teise priteisti 47/100 buto, patalpas plane pažymėtas 8-2 ir po ½ patalpų 8-3,8-5,8-6,8-8 nustatant joms bendro naudojimo režimą (dalies plotas 37,64 kv.m., vertė 185 239,61 Lt). Taip pat prašė priteisti iš ieškovo 12 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas, po santuokos nutraukimo palikti pavardę S.. Nurodė, kad susituokė su ieškovu 1991-01-09. Santuokinius ryšius nutraukė jau 2007 m. rugsėjo mėn., o nuo 2008 m. liepos mėn. kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio. Iš pradžių santuokoje gyveno darnų ir gražų gyvenimą, tačiau vėliau prasidėjo nesusipratimai bei nepagarba atsakovės atžvilgiu. Pirmą kartą santuoką ištiko krizė 1995 m. lapkričio mėn., tačiau pavyko ją įveikti. Ieškovas išreiškė norą grįžti į šeimą, o atsakovė norėjo išsaugoti šeimą dėl sūnaus interesų, todėl nuo 1996 m. rugsėjo mėn. vėl pradėjo gyventi kartu. Atsakovė nurodė, kad šalys kartu gyveno nuo 1996 m. rugsėjo mėn. atsakovės motinos A.M. bute adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol nusipirko butą adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo metu, kol jį rekonstravo. Pažymėjo, kad ieškovui dirbant užsienyje, būtent atsakovė užsiėmė tinkamo buto paieškomis ir vėliau iš ieškovo siunčiamų pinigų atliko buto rekonstrukciją ir pirko baldus. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, mes ieškovas yra agresyvus, dėl ko šeimoje būdavo didelė psichologinė įtampa. Dėl ieškovo elgesio atsakovei teko išeiti iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nes gyventi kartu tapo nebeįmanoma. Kadangi gyvenant kartu buvo įvairiais būdais morališkai žlugdoma, patyrė psichologinį smurtą, jai padaryta neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-09 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes S. ir S., padalinti santuokoje įgytą turtą natūra sekančiai:
-E. S. nuosavybės teise priteisti 53/100 buto, patalpas pažymėtas 8-1 ir po ½ patalpų 8-3,8-5,8-6,8-8, nustatant jomis bendro naudojimo režimą (dalies plotas 41,89 kv.m., vertė-206 155,35 Lt);
-A.S. nuosavybės teise priteisti 47/100 buto, patalpas plane pažymėtas 8-2 ir po ½ patalpų 8-3,8-5,8-6,8-8 nustatant joms bendro naudojimo režimą (dalies plotas 37,64 kv.m., vertė 185 239,61 Lt).
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 1250 Lt atstovavimo išlaidų bei atsakovei iš ieškovo 1180 Lt atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), tenkinti pilnoje apimtyje. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į ginčo esmę, neobjektyviai vertino įrodymus, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Teismas nenagrinėjo ir nevertino ieškovo reikalavimo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nors toks reikalavimas buvo suformuotas ieškinyje bei pateikti šį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Pažymi, kad atsakovė neginčijo fakto, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo ieškovas iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, jeigu teismas būtų analizavęs ieškovo asmeninių lėšų naudojimą buto įgijimui ir rekonstrukcijai, tuomet turėtų būti išspręstas klausimas dėl ieškovo teisės į kompensaciją, numatytą LR CK 3.98 str.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu dėl nevisapusiško bylos išnagrinėjimo, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal LR CK 3.88 str. 2 d. turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Pažymi, kad ieškovas nesugebėjo įrodyti, jog turtą siekė įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Be to, jis nereiškė teismui reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva tenkinti reikalavimo, kuris nėra tiesiogiai susijęs su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalino jį natūra pagal pateiktą projektą. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo A. S. vardu, 1997-09-23 pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.2MV-4156 ir Nr.2-MV-4157 pagrindu bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2003-11-18 akto pagrindu (T.1, b.l. 19). Ieškovas įrodinėja, jog šį butą jis įsigijo iš savo asmeninių lėšų, todėl jis turi būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines arba realizavus jo asmenine nuosavybėje esantį turtą gautas lėšas, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 1997-09-23 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nupirko 62/100 buto, esančio I. Kanto g. 17-8, Klaipėdoje, už 60 000 Lt, iš kurių ieškovas sumokėjo 8000 Lt prieš sutartį, o 52 000 Lt įsipareigojo pardavėjui sumokėti iki 1997-11-03 (T.1., b.l. 12). Ieškovas 1997-09-23 sudarė kitą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nupirko likusią 38/100 dalį šio buto už 20 000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo prieš sutarties sudarymą (T.1., b.l. 14). Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių dokumentų matyti, jog atsakovė sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sandorius nedalyvavo. VĮ Registrų centro išraše ginčo buto savininku nurodytas A. S. (T.1, b.l. 19). Todėl darytina išvada, kad įgyjant ginčo butą ieškovo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn buvo išreikšta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995-12-12 šalys sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo notarinę sutartį, pagal kurią ieškovui atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ieškovas atsakovei sumokėjo 16 000 Lt kompensaciją (T.1., b.l. 10). Pažymėtina, kad šia sutartimi šalys nepasidalino ieškovo 1991 m. įsigytų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų (T.2., b.l.82 ), todėl darytina išvada, jog šalys pripažino šias akcijas atsakovo asmenine nuosavybe. Byloje pateikta 1997-09-19 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausančias 3975 vienetus AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ akcijų už 29 018 Lt (T.1., b.l. 11). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovas 1997-11-13 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 54 000 Lt. Teisėjų kolegijos manymu, šie rašytiniai įrodymai pagrindžia apelianto argumentus, jog ginčo butas 1997-09-23 buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų, t.y. iš asmeninių lėšų, gautų pardavus minėtas akcijas bei iš tėvų paskolintų lėšų, kurias ieškovas grąžino pardavęs jam asmeninės nuosavybės teisė priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, jog ieškovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo realizavus jo asmeninėje nuosavybėje esantį turtą (butą ir akcijas) gautas lėšas, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti jį asmeninėn nuosavybėn (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2009-11-09 sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra yra naikintina ir ieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovo A. S. nuosavybe tenkintinas LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe, atitinkinai naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – ieškovui iš atsakovės priteistina 2360 Lt atstovavimo išlaidų ir 7136,52 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (LR CPK 93 str., 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.
Ieškinio reikalavimą dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkinti ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo A. S. asmenine nuosavybe.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-09 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės E. S. 2360 Lt atstovavimo išlaidų ir 7136,52 Lt žyminio mokesčio.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.