Kauno apygardos teismo nutartis

2007-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-320-436/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-28
Bylos Nr.
2S-320-436/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
notarės A, VĮ „Registrų centras“
Pareiškėjas
D. K.
Civilinė byla Nr.2S-320-436/2007
Pirmosios instancijos teismoteisėja Jūratė Gaidytė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 128.12;122.2;122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens notarės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-5897-535/2006 pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti notarę A. P. atlikti notarinį veiksmą – notariškai patvirtinti 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties, registruotos Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarinio registro Nr.2382-7 papildymą, nurodantį papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis, t.y. jį papildant pirkėjų gimimo datomis bei pasų duomenimis (pilietybė, šalies kodas, paso numeris). Nurodė, kad 2006 m. balandžio 14 d. Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarė A. P. parengė buto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kurį pasirašius pirkėjo atstovei ir pardavėjui, patvirtino. Šį sandorį sudarė pareiškėja, atstovaudama pirkėjo interesus pagal užsienio šalyje išduotą įgaliojimą, kuris nustatyta tvarka buvo legalizuotas. Įgaliojimo originalas anglų ir lietuvių kalbomis ir apostille buvo pateikti notarui kartu su atstovaujamųjų pasų kopijomis. Notarei patvirtinus sandorį, ši sutartis buvo pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuris atsisakė registruoti pirkimo-pardavimo sandorį nekilnojamojo turto registre, nes sutartyje nenurodyti pirkėją identifikuojantys duomenys, o konkrečiai - gimimo datos. Atsisakymą įregistruoti pirkėjų daiktines teises viešajame registre, įformintą 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu, pareiškėja gavo 2006 m. gegužės 16 d. raštu Nr.PS-19219 bei 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo. Pareiškėja kreipėsi į notarę, tačiau jai buvo pasiūlyta apskųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimus. 2006 m. birželio 23 d. pareiškėja nuvyko pas notarę ir paprašė išspręsti kilusią problemą, papildant pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjų gimimo datomis. Notarė nurodė, kad nepapildys pirkimo – pardavimo sutarties pirkėjų gimimo datos, kol šalys nesudarys notarinio susitarimo dėl palūkanų už pradelstą apmokėjimo terminą. Tačiau, pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad turtas įsigyjamas iš banko suteikiamo kredito, kurio suteikimas ir atitinkamai piniginių lėšų pervedimas pardavėjui yra siejamas su buto pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimu nekilnojamojo turto registre ir hipoteka. Pareiškėja turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad notarė yra pakankamai kvalifikuota parengti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją tinkamai patvirtinti. Sandoris turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus, tačiau šis sandoris negali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nes turi trūkumų – nėra pirkėjus identifikuojančių duomenų, t.y. gimimo datų.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino, įpareigojo notarę A. P. atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties, registruotos Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarinio registro Nr.2382-7 papildymą, nurodantį papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis, t.y. jį papildant pirkėjų gimimo datomis bei pasų duomenimis (pilietybė, šalies kodas, paso numeris). Teismas nurodė, kad notarė nepagrįstai atsisakė papildyti sandorį pirkėjus identifikuojančiais duomenimis. Pareiškėja pateikė notarei būtinus dokumentus sandoriui sudaryti, notarė, sutinkamai su LR Notariato įstatymo 31 str. privalėjo tinkamai patikrinti sandorio šalių asmens tapatybę, kuri nustatoma pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Sutartyje, patvirtintoje notaro, nėra daiktinių teisių įgijėjus identifikuojančių duomenų. Be šių duomenų registro tvarkytojas negali įregistruoti pareiškėjos atstovaujamų asmenų daiktinių teisių. Taip pat teismas nurodė, kad pirkėjus K. B. ir A.D. pagal įgaliojimą atstovavo pareiškėja D. K. . Įgaliojime nurodyta, jog pareiškėja įgaliojama pateikti bei sudaryti visų rūšių dokumentus ir raštus visose valdžios institucijose. Tokiu būdu teismas laikė, kad šiame įgaliojime nurodyta, jog pareiškėja gali kreiptis ir į teismą, nes teisminė valdžia apima šią sąvoką. Pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokate, pasirašiusia pareiškimą. Be to, pareiškėja paduodama teismui skundą 2006 m. birželio 13 d., nepraleido CPK 512 str. nustatyto termino skundui dėl notarės veiksmų pateikti, nes apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises ji sužinojo tik 2006 m. gegužės 16 d., gavusi raštą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P. prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė, skundą palikti nenagrinėtą. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Sutinkamai su LR CPK 137 str. 2 d. 8 p., skundas negalėjo būti nagrinėtas teisme, kadangi jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, t.y. D. K. . Pareiškėja veikė pagal įgaliojimą (b.l.22), kuriuo jai buvo patikėta tvarkyti visus su nekilnojamu turtu susijusius reikalus. Tačiau pagal LR CPK 59 str. 2 d., įgaliojime nebuvo atskirai aptarta jos teisė kreiptis į teismą su skundu bei jį pasirašyti.

2. Teismas neteisingai interpretavo ir pritaikė LR CPK 512 straipsnį. Šioje normoje nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, nėra naikinamasis, todėl šis terminas asmeniui, praleidusiam jį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atnaujintas. Kadangi pareiškėjos D. K. skundas buvo paduotas 2006 m. birželio 13 d., o apie skundžiamo veiksmo atlikimą pareiškėja sužinojo 2006 m. gegužės 16 d. ir dėl termino atnaujinimo į teismą nesikreipė, todėl teismas jos skundą turėjo palikti nenagrinėtą. Be to, skundas paduotas pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdešimties dienų terminui nuo skundžiamojo veiksmo atlikimo, todėl teismas skundą, paduotą 2006 m. birželio 13 d., turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d.). Teismo išvada, kad skundžiamo veiksmo atlikimo diena laikytina 2006 m. gegužės 16 d., neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš 2006 m. gegužės 16 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymos (b.l. 52-53) matyti, kad VĮ Registrų centras atsako į 2006 m. gegužės 2 d. pateiktą D. K. raštą. Todėl pareiškėja apie skundžiamą veiksmą sužinojo ne anksčiau kaip 2006 m. balandžio 25 d. (kai buvo priimtas sprendimas), bet ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 2 d. (kai pakartotinai kreipėsi į Registrų centrą).

3. Pirkėjų K. B. ir A.D. pasai, patvirtinti su Apostille, sandorio tvirtinimo dieną, t.y. 2006 m. balandžio 14 d., notarei pateikti nebuvo, kadangi Apostillė ant minėtų pirkėjų pasų kopijų yra uždėta tik 2006 m. gegužės 11 d. Notarei pirkėjų pasų kopijos buvo pateiktos tik 2006 m. gegužės mėnesį su tikslu papildyti 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir neįvertino aplinkybės, kad buto pirkimo – pardavimo sutartyje neįrašius sutarties šalies gimimo datos, dėl to, kad užsienietis buvo atstovaujamas pagal įgaliojimą, kuriame nebuvo įrašyta jo gimimo data, nauji duomenys (gimimo data) gali būti įrašoma tik keičiant sutartį pagal LR CK 6.223 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esanti Lietuvos notarų rūmų 2006 m. spalio 18 d. pažyma. Tokiu būdu notariškai patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties papildymą buvo galima ne tik gavus pirkėjų pasų kopijas su Apostille, bet ir esant abiejų šalių sutikimui. Kadangi R. D. , buto pardavėjo atstovė, prieštaravo sutarties papildymui dėl pirkėjų nesąžiningumo ir neatsiskaitymo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, nes neatitinka buto pardavėjos valios.

4. LR Notariato įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja asmens tapatybės nustatymo tvarką tik tų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus. 2006 m. balandžio 14 d. tvirtindama buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarė, pagal pateiktus jai dokumentus, nustatė sutarties šalių, t.y. asmenų, kurie prašė atlikti notarinius veiksmus (R. D. ir D. K. ), asmens tapatybę, nurodė asmenų tapatybės nustatymo būdą sudaromame dokumente ir patvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį. Daiktinių teisių įgijėjų (K. B. ir A.D.) identifikuojančius duomenis notarė nurodė pagal pateiktą jai įgaliojimą ir tvirtindama sandorį, neturėjo teisės nustatyti šių asmenų tapatybės, kadangi jų interesus atstovavo pareiškėja D. K. pagal užsienio šalyje išduotą įgaliojimą. Kadangi įgaliojimas buvo patvirtintas užsienio notaro ir legalizuotas Lietuvoje, todėl notarei nebuvo pagrindo šiuo įgaliojimu abejoti ir netvirtinti buto pirkimo – pardavimo sutarties dėl to, kad šiame įgaliojime nebuvo nurodyta gimimo data, bei nebuvo pagrindo reikalauti pateikti airių, kurie išreiškė savo valią įgaliojime, pasų.

5. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.5 punktą, gimimo data nėra privalomas dėmuo, identifikuojantis daiktinių teisių įgijėjus. Be to, po 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, pagrindinius šio sandorio duomenis notarė perdavė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris per vieną darbo dieną nekilnojamojo daikto registro įraše padarė žymą pagal notarės perduotus duomenis. Todėl notarės pateikti duomenys apie buto pirkimo – pardavimo sandorį buvo pakankami ir buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti užregistruota VĮ Registrų centre Vilniaus filiale. Pareiškėja turėjo skųsti ne notarės veiksmus, bet VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006 m. balandžio 25 d. sprendimą dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad notarės atsisakymas pirkimo – pardavimo sutartį papildyti pirkėjus identifikuojančiais duomenimis yra kliūtis D. K. tinkamai realizuoti savo pareigas pagal įgaliojimą. Todėl nepagrįstas apeliantės motyvas, kad pareiškėja neturi teisės paduoti skundo savo vardu, nes ji yra savarankiškas asmuo, prašantis atlikti notarinį veiksmą ir kuriam atsakoma tokį veiksmą atlikti. Notarė nenustatė sandorio šalių veiksnumo, pilietybės, kas yra privaloma sandorio patvirtinimui ir jo įregistravimui. 2006 m. gegužės 31 d. notarei buvo pateiktas jos pačios pareikalautos formos pirkėjų pasų vertimas ir nuo tos dienos nebebuvo jokių kliūčių atlikti notarinį veiksmą. Šiuo atveju pareiškėja skundą pateikė dėl notarės 2006 m. gegužės 31 d. atsisakymo papildyti sutartį pirkėjus identifikuojančiais duomenimis. Skundas pašto įstaigai įteiktas 2006 m. birželio 9 d., t,y. nepraleidus įstatyme numatyto 10 dienų termino skundui pateikti. Sutarties pakeitimas pagal CK 6.223 str. 1 d. yra jau sulygtų sąlygų pakeitimas ar papildymas. Pirkėją identifikuojantys duomenys – jo gimimo data ar pilietybė - nėra ir negali būti susitarimo dalykas ar sutarties sąlyga, todėl ji negali būti pakeista priklausomai nuo šalių valios, o duomenų įrašymas nepakeičia ir nepapildo sąlygų, kurias sandorio šalys sulygo 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartyje. Įgaliojimo tinkamumas ar patikimumas neriboja notaro teisės pareikalauti pateikti papildomus sandorio šalį identifikuojančius duomenis, kurie norminių aktų reikalaujami įrašyti į sutartį (Notariato įstatymo 31 str.). Notaras privalo atlikti prašomą notarinį veiksmą visais atvejais, jei įstatymas numato tokio notarinio veiksmo atlikimo galimybę ir nėra pagrindų, draudžiančių atlikti notarinį veiksmą, ir prašantis notarinio veiksmo asmuo yra pateikęs visus būtinus dokumentus. Notarei sandorio sudarymo metu iš pateiktų kopijų buvo žinoma, kad asmenys yra užsieniečiai, kad jie yra būtent Airijos piliečiai, ir neturi asmens kodo. Nesant galimybės nurodyti asmens kodą, nes asmuo jo neturi, turi būti nurodomas asmens kodo minimalus atitikmuo. Remiantis LR Notariato įstatymo 37 str. 2 d. 3 p. suponuojama asmens kodo arba gimimo datos alternatyva, kurią notaras be jokių apribojimų gali ir galėjo įrašyti į sutartį. Gimimo data buvo būtina nustatyti bent jau darant įrašą į notarinį registrą. Joks įstatymas nekliudo notarei papildyti sutartį sandorio šalies gimimo data. Todėl net jei šių duomenų nereikia sandoriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai negali būti pagrindu atsisakyti tokiais duomenimis papildyti sutartį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų ne tik atstovaudama ją įgaliojusius pirkėjus K. B. ir A.D., bet ir gindama savo pažeistas teises. Įgaliojime nurodyta, kad pareiškėja įgaliota pirkėjų interesus atstovauti visose valdžios institucijose, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pareiškėja neįgaliota kreiptis į teismą. Notarė atsisakė pildyti pirkimo – pardavimo sutartį trūkstamais duomenimis, to pasėkoje pirkėjų daiktinės teisės minėto sandorio pagrindu negali būti įregistruotos viešame registre, jie negali atsiskaityti už įsigytą turtą, t.y. pareiškėja, kaip įgaliotas asmuo, negali tinkamai įgyvendinti iš atstovavimo teisinių santykių kylančių teisių ir pareigų. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepraleido CPK 512 str. nustatytų terminų skundui dėl notarės veiksmų paduoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. bei 29 str. numato, kad nuosavybės teisių registravimui pateiktuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus, o tokių duomenų nebuvimas yra pagrindas atsisakyti atlikti nuosavybės teisių registraciją viešame registre. Notarė, neįrašydama būtinų duomenų, identifikuojančių daiktinių teisių įgijėjus, sudarė situaciją, jog registro tvarkytojas negali įregistruoti nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre. Todėl nepagrįstai apeliantė nurodo, jog pareiškėja turėjo skųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, o ne notarės veiksmus. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 str., notaras, patvirtinęs sutartį apie nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą perleidimą, perduoda šio sandorio pagrindinius duomenis žymai Nekilnojamojo turto registre padaryti. Šios žymos daromos kompiuterizuotu būdu gauto notaro pranešimo, o ne pačios sutarties, pagrindu. Notaro pranešime įrašytų pagrindinių duomenų pakako žymai buto, esančio Antakalnio g. 46-15, Vilniuje, registro įraše padaryti. Tačiau šiuo atveju negalima tapatinti juridinio fakto apie sudarytą perleidimo sandorį registravimui ir nuosavybės teisių registravimui teisės aktų keliamų reikalavimų. Todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytų duomenų apie teisių įgijėjus pakako daiktinėms teisėms įregistruoti viešame registre.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos dėl notarinių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 1 d. nustato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK XXXI skyriaus normos, reglamentuojančios skundų dėl notarinių veiksmų nagrinėjimą, neapibrėžia subjektų rato, turinčių teisę kreiptis į teismą su skundu dėl atlikto notarinio veiksmo ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti. Tačiau tai nustato kitos CPK ir materialinės teisės normos. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Su prašymu atlikti notarinį veiksmą į notarę kreipėsi pareiškėja. Todėl ji turi teisę paduoti skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. CPK 512 straipsnis nustato, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsiliepime į skundą notarė nurodė, kad pareiškėja su prašymu papildyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, į notarę kreipėsi 2006 m. birželio mėnesio pradžioje. Pareiškėjos skundas, kuriame ji nurodė, kad į notarę kreipėsi 2006-06-23, teisme užregistruotas 2006-06-13. Akivaizdu, jog skunde padarytas rašymo apsirikimas. Esant šioms aplinkybėms, CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas skundui paduoti nėra praleistas. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo VĮ Registrų centras atsisakymo įregistruoti daiktines teises dienos, kadangi pareiškėja skundžia ne atliktą notarinį veiksmą – sutarties patvirtinimą, o atsisakymą papildyti patvirtintą sutartį. Kaip jau minėta, pastarąjį veiksmą notarė atsisakė atlikti 2006 m. birželio mėnesio pradžioje. Apeliantės argumentus, kad nagrinėjamos bylos atveju sutartis gali būti papildyta tik CK 6.223 straipsnio nustatyta tvarka kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais. Sutarties pakeitimu laikomas jos sąlygų pakeitimas. Sutarties šalis identifikuojantys duomenys sutartyje negali būti laikomi sutarties sąlygomis, nes tai negali būti šalių susitarimo dalykas ar sutarties sąlyga (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Likusieji atskirojo skundo argumentai irgi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Notariato įstatymo 13 straipsnis nustato, kad notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 6 punkte sakoma, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 10.5. punktas nustato, kad duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus, kitus su daiktinėmis teisėmis susijusius asmenis yra: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė. Todėl notarė, prieš tvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo pareikalauti pateikti ir į sutartį įrašyti teisės aktų reikalavimų nustatytus nekilnojamąjį turtą įsigyjančių asmenų identifikacinius duomenis. Tačiau šių duomenų notarė nepareikalavo ir į patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį neįrašė. Todėl turtą įsigiję asmenys negali įregistruoti daiktinių teisių į šį turtą Nekilnojamojo turto registre. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo notarę papildyti patvirtintą sutartį nekilnojamąjį turtą įsigijusių asmenų identifikaciniais duomenimis.

Dėl išdėstyto, kolegija atskirtąjį skundą atmeta, o skundžiamą apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kolegija netenkina pareiškėjos prašymo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Virginija GudynienėAlgimantas Kukalis