Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovui advokatui Viktorui Gecui (nuotoliniu būdu),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Vitalijai Leščinskienei, Ingai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, Nutarimas) D. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. D. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas Kanados piliečiu, 2022 m. lapkričio 8 d. 17.57 val. Vilniuje, Rodūnios kel. 2, iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esančio Vilniaus oro uosto PKP reisu TK1410 ketino išvykti per Stambulą į Uzbekistaną, Šengeno erdvėje išbuvęs 100 dienų, nors turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d., tačiau to nepadarė ir Šengeno erdvėje buvo 10 dienų neteisėtai. Tokiais veiksmais D. K. pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 2 dalį.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, D. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose ANK 538 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. iš savo laikinosios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus oro uostą, kur ketino išvykti atostogų laikotarpiui per Stambulą į Uzbekistaną. Atsakingi VSAT pareigūnai jam paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje išbuvo ilgiau nei 90 dienų, todėl pažeidė tvarką ir privalo išvykti iš Lietuvos. Vienas pareigūnų palinkėjo jam geros kelionės ir pasakė, kad 10 dienų yra nedidelis pažeidimas, todėl ramus išvyko iš Lietuvos. 2022 m. lapkričio 22 d. pastebėjo, kad el. paštu jam atsiųstas Nutarimas, kuris jam buvo staigmena, nes niekas Vilniaus oro uoste nepasakė/nepaaiškino, kad jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pažymi, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių priežasčių:

1) ANK nesuteikia teisės pareigūnui savo nuožiūra, nežinant pažeidėjui, pradėti administracinę teiseną ir priimti nutarimą, nesurašant administracinio nusižengimo protokolo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje;

2) jeigu pareigūnas priėmė nutarimą nesurašant protokolo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, tai tokiu atveju nėra galimas joks viešas posėdis, nes tokiu atveju viešas posėdis rašytinio proceso tvarka nevyksta, kadangi tokio posėdžio nereglamentuoja ANK;

3) jeigu buvo sprendimas priimti nutarimą nesurašant administracinio nusižengimo protokolo, tai tokiu atveju tai galėjo būti padaryta tik jam dalyvaujant ir nerengiant jokio viešo posėdžio rašytinio proceso tvarka;

4) Nutarime melagingai nurodyta, kad vyko viešas posėdis, nes apie šį posėdį nebuvo niekur paskelbta ir nebuvo pranešta jam, o jei toks posėdis vyko, jis buvo fiktyvus, t. y. nevyko, nes jam nebuvo pranešta;

5) buvo pažeistos jo teisės dėl viešo posėdžio nepaskelbimo, todėl jis neturėjo galimybės gintis nuo kaltinimo, teikti rašytinius įrodymus, turėti gynėją, naudotis nušalinimo teise, kadangi bylą išnagrinėjusi jam nežinoma pareigūnė J. P. bylą išnagrinėjo jam nežinomoje vietoje ir nežinoma tvarka, paneigtas bet koks viešo posėdžio šioje byloje egzistavimas, kadangi posėdis vyko nežinomoje vietoje ir nežinomu laiku, jam nebuvo žinoma nei institucija, nei pareigūnas, kuris galimai turėjo teisę ir / ar kažkokiu jam nežinomu proceso būdu pradėjo jo atžvilgiu administracinę teiseną;

6) jam nebuvo išaiškintos jokios užsieniečio teisės ir/ar pareigos, reglamentuotos ANK ar kituose teisės aktuose, jis nežinojo, kad jo atžvilgiu bus vykdoma administracinė teisena, nebuvo suteikta teisė turėti atstovą, vertėją, pareigūnai, su kuriais bendravo 2022 m. lapkričio 8 d., nemokėjo nei anglų, nei rusų kalbų, kurios jam yra suprantamos;

7) iš Nutarimo turinio neįmanoma suprasti pažeidimo esmės, kadangi nėra nurodyti jo buvimo Šengeno erdvėje laikotarpiai, taip pat nėra nurodyti jokie 180 dienų periodai, kurių eigoje yra skaičiuojamas jo buvimas Šengeno erdvėje, todėl neįmanoma nustatyti, įsitikinti ir konstatuoti, ar tikrai teisingai yra suskaičiuotas 100 dienų laikotarpis; kaltinimas jo atžvilgiu yra formalus, tačiau nekonkretus ir neaiškus, tokiu būdu suvaržyta jo teisė į gynybą; nesutinka, kad Lietuvoje 10 dienų jis buvo neteisėtai, šis tariamas pažeidimas neįrodytas jokiomis leistinomis priemonėmis;

8) Nutarime nurodytas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (kurio pavadinimas nurodytas klaidingai, neaišku, kuri įstatymo redakcija nurodyta) 23 straipsnio 1 dalis neegzistuoja, todėl nežino, kokios konkrečios normos pažeidimu yra kaltinamas;

9) Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 124 straipsnio 2 dalis nepatenka į ANK 538 straipsnio dispoziciją, o jei patenka, tai Nutarimo tekste nėra nurodytas ir/ar susietas šio straipsnio turinys su ANK 538 straipsnio turiniu, todėl nesupranta, kurioje Nutarimo dalyje yra išdėstytas šio įstatymo straipsnio pažeidimas, kadangi nepažeidė tvarkos, išdėstytos šiame straipsnyje (124 str. 2 d.); jo atžvilgiu nebuvo priimtas joks administracinis aktas, kuris įpareigotų jį išvykti iš Lietuvos;

10) Nutarimo kopija lietuvių kalba jam buvo pateikta el. paštu 2022 m. lapkričio 10 d. (be jokio institucijos lydimojo rašto ir / ar paaiškinimo, be jokių metaduomenų ir / ar pareigūno elektroninio parašo), nors pareigūnai pagal jo Kanados pilietybę ir bendravimą anglų kalba, turėjo suprasti, kad jis nesupranta lietuvių kalbos;

11) Vilniaus pasienio rinktinė nėra institucija, pareigūnė J. P. Nutarime nenurodė pilno institucijos pavadinimo, įstaigos kodo, adreso, savo pareigų pavadinimo, tarnybinio pažymėjimo numerio ir / ar kodo (b. l. 21-24).

Atsiliepime į skundą Institucija prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Cituojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 3 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 124 straipsnio 2 dalis, 125 straipsnis, 127 straipsnis, taip pat nurodomi ir cituojami teisės aktai, kuriais vadovaujasi pareigūnai, pasienio tikrinimo metu, kad nustatytų buvimo Šengeno erdvėje trukmę, taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą Kanados piliečiams taikomas bevizis režimas atvykstant į Šengeno erdvę, jeigu bendra buvimo trukmė neviršija trijų mėnesių. Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti čia turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jei to reikalaujama, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Patikrinimo metu 2022 m. lapkričio 8 d. pasienio punkte Kanados pilietis D. K. reisui TK1410 per Stambulą į Uzbekistaną vykstant iš Lietuvos, o tuo pačiu ir iš Šengeno erdvės, pateikė Kanados piliečio pasą (nurodomi duomenys). Pagal pase esančius duomenis, t. y. atvykimo į Šengeno erdvę spaudą, pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas teisėtai atvyko į Šengeno erdvę (Paryžiaus tarptautinį „Šarlio de Golio“ oro uostą) 2022 m. rugpjūčio 26 d. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pase buvo įvairių Šengeno valstybių datos ir spaudai, kurie oficialiai ne tik pažymi asmens atvykimo ir išvykimo iš Šengeno valstybių teritorijos faktą, bet pagal juos pasienio tikrinimo metu tarnybos pareigūnams yra būtina suskaičiuoti užsieniečio išbūtas dienas Šengeno erdvėje. Pagal šiuos duomenis paaiškėjo, kad D. K. 2022 m. birželio 4 d. atvyko į Prancūziją ir 2022 m. birželio 28 d. išvyko į Latviją (Šengeno erdvėje buvo 25 d.); 2022 m. rugpjūčio 26 d. atvyko į Prancūziją. Pažymi, kad Prancūzija ir Latvija yra valstybės, priklausančios Šengeno erdvei. Kadangi D. K. iš Šengeno erdvės ketino išvykti 2022 m. lapkričio 8 d., pritaikius atsiliepime paaiškintą Šengeno erdvėje laiko skaičiavimo metodiką, nustatyta, kad jam išvykstant, 180 dienų periodas, per kurį D. K. buvo Šengeno erdvėje, prasidėjo 2022 m. gegužės 13 d. Periodu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (o būtent 180 dienų laikotarpiu) D. K. Šengeno erdvėje buvo 100 dienų – nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 28 d. (25 dienas) ir nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (75 dienas). Tokiu būdu buvo nustatyta, kad D. K. nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., būdamas Šengeno šalyse 100 dienų, 10 dienų viršijo nustatytą maksimalų leistiną 90 dienų skaičių per bet kurį 180 dienų laikotarpį. D. K. iš Šengeno erdvės turėjo išvykti iki 2022 m. spalio 29 d. (imtinai), tačiau to nepadarė. Kadangi D. K. pažeidė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 124 straipsnio 2 dalį, o būtent išbuvo 10 dienų Šengeno erdvėje daugiau per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o toks jo buvimas laikomas neteisėtu, vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais ir 127 straipsniu, užsieniečio atžvilgiu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje buvo priimtas sprendimas Nr. 159-1026 grąžinti D. K. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2022 m. lapkričio 15 d. (šio sprendimo pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais neskundė). 2022 m. lapkričio 8 d. pareigūnų patikrinimo metu D. K. nepateikė dokumentų ir/ar duomenų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą ilgiau nei maksimaliai jam leistina Šengeno erdvėje. Akcentuoja, kad nei Elektroninės migracijos paslaugų informacinėje sistemoje „Migris“, nei užsieniečių registre nėra duomenų apie tai, jog Kanados pilietis D. K. siekė susitvarkyti dokumentus tam, kad įteisintų savo ilgesnį nei leistina (90 dienų per 180 dienų laikotarpį) buvimą Šengeno erdvėje, tokie dokumentai nebuvo pateikti ir su D. K. skundu. 2022 m. lapkričio 8 d. patikrinimo procedūra buvo pradėta 17.57 val., o įlaipinimas į skrydį į Stambulą buvo numatytas 19.10 val. Patikrinimo metu pareigūnas 17.57 val. nustatęs pirminę informaciją, kad D. K. galimai pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles, D. K. nukreipė į antrąją kontrolės liniją, kur patikrinus informaciją išsamiau – asmens duomenis informaciniuose registruose, perskaičiuoti ir sutikrinti dienas, išbūtas Šengeno erdvėje, išsiaiškinti kitas galimo pažeidimo aplinkybes, ir pasitvirtinus padarytiems pažeidimams surašyti procesinius dokumentus. Pasitvirtinus pažeidimui ir atsižvelgiant į tai, kad D. K. numatytam skrydžiui įlaipinimas prasidėjo 19.10 val., tarnybos pareigūnai, vadovaudamiesi protingumo ir proporcingumo principais, įvertinę situaciją, kad asmuo išvyksta iš Šengeno erdvės jungiamuoju skrydžiu, ir laiku neišvykęs prarastų bilietus, dėl ko patirtų finansinius ir moralinius nuostolius, paaiškinę D. K. jo padaryto pažeidimo aplinkybes, sudarė galimybę D. K. pasirinkti, ar likti Vilniuje ir asmeniškai dalyvauti procesinių dokumentų surašyme bei jų nuorašų kopijas gauti į rankas, ar išvykti ir nedalyvauti bylos nagrinėjime. D. K. sutiko, jog padaryti pažeidimai procesiniuose dokumentuose surašomi ir administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Šį faktą patvirtina D. K. ranka parašytas prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą jam nedalyvaujant. Tame pačiame prašyme D. K. nurodė el. paštą, kuriuo pageidavo gauti jo atžvilgiu priimtus dokumentus. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į D. K. raštišką prašymą, Nutarimo kopija jam buvo pateikta nurodytu el. paštu. Nutarimas pasirašytas originaliu parašu. Atkreipia dėmesį, kad D. K. savo prašymą surašė jam suprantama rusų kalba, o patikrinimą atlikę pareigūnai su D. K. taip pat bendravo jam suprantama rusų kalba (b. l. 32–38).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. K. 2022 m. lapkričio 8 d. atvyko į Vilniaus oro uostą turėdamas tikslą išvykti į Turkijos sostinę Stambulą, vėliau į Uzbekistano sostinę – Taškentą, ir buvo nemaloniai nustebintas, jam buvo paaiškinta, kad jis kažką pažeidė, primygtinai buvo reikalaujama, kad jis kuo greičiau išvyktų. Pareigūnai pasakė, kad nieko tokio, kad 10 dienų praleista, leido važiuoti ir grįžti lapkričio 25 d. į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. lėktuvu išskrido į Stambulą, tačiau jau kitą dieną 2022 m. lapkričio 9 d. el. paštu gavo institucijos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl ANK 538 straipsnio pažeidimo. Nutarimas buvo surašytas asmeniui už akių, jam nedalyvaujant, tačiau ANK tokios galimybės nenumato. D. K. nebuvo pranešta, kad pradedama administracinė teisena jo atžvilgiu. Nebuvo užtikrintas kalbos žinojimas, nedalyvavo vertėjas, dokumentai nebuvo verčiami iš lietuvių į užsienio kalbą, t. y. rusų arba anglų, tas pažeidimas tęsiasi iki šiol. Institucija savo veiksmus vykdė ypač formaliai, nieko asmeniui nepaaiškino. Jam 2022 m. lapkričio 8 d. buvo paaiškinta, kad asmuo turi atsiskaičiuoti buvimo Šengeno erdvėje dienas, pats turi būti atsakingas už tų dienų apskaitą, tačiau institucija tą dieną neteikė jokių oficialių duomenų apie buvimo Šengeno erdvėje dienų apskaičiavimą. Vienas iš pareigūnų net nurodė, kad asmuo gali 2022 m. lapkričio 25 d. grįžti į Lietuvos Respubliką, nes bus praėjęs 90 d. laikotarpis. Tačiau 90 dienų apskaičiavimas niekada asmeniui nebuvo pateiktas, atsiliepime išdėstytos faktinės aplinkybės taip pat neįtikino ir ANK 538 straipsnis be jokios abejonės neapima kitų Šengeno šalių jurisdikcijos. Institucijos Nutarime minima Šengeno erdvė ir 10 dienų neteisėtas buvimas Šengeno erdvėje yra niekuo nepagrįstas, tai iš esmės institucijos atstovo subjektyvi nuomonė, kuri susidarė galimai pagal atsakovo disponuojamus duomenis, kažkokiose sistemose fiksuojančius asmens įvažiavimą ir išvažiavimą iš Šengeno šalių, tai turbūt institucija vadovavosi spaudais, kurie yra D. K. pase. Pažymėtina, kad jokios užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje skaičiavimo tvarkos teisės aktai nenumato. Byloje pateiktas 2014 m. Migracijos departamento direktoriaus išaiškinimas tai nėra teisės aktas, tai atitinkama rekomendacija, kaip institucijos turi elgtis, kaip apskaičiuoti dienas, tačiau šiame akte konkretumo ir nuorodų į teisės aktus, kaip apskaičiuojamos dienos iš tikrųjų, nėra. Pačiame Nutarime nėra įvardintas konkretus teisės aktas, kuris yra pažeistas, nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teises padėties nėra tinkama, kadangi nenurodytas konkretus straipsnis, punktas ir papunktis, kurį užsienietis pažeidė, todėl Nutarimas sudarytas nekvalifikuotai ir nenustatyta D. K. veiksmuose ANK 538 straipsnio dispozicijoje numatyta nusižengimo sudėtis. Šis straipsnis yra bendro pobūdžio norma, kuri numato asmenų atsakomybę už tyčinius veiksmus, kuriais buvo pažeista atitinkamo asmens buvimo, įvažiavimo, atvykimo ir išvykimo į Lietuvos Respublikos tvarka. Institucija nenurodė konkrečiai, kokią tvarką asmuo pažeidė, išskyrus išdėstydama Nutarime pažeidimo esmę. Prie faktinių aplinkybių nurodė, kad Šengeno erdvėje 10 dienų buvo neteisėtai ir tuo pažeidė įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau šie straipsniai yra bendro pobūdžio teisės normos, kurios reglamentuoja atvejus dėl užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja įvažiavimo ir išvažiavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos, asmenų buvimo kitose Šengeno erdvės valstybėse tvarkos. Galbūt institucija turėjo remtis kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, asmens neįleidimą į Lietuvos Respubliko teritoriją ir t. t., tačiau tokių duomenų nėra. Taigi institucija ne tik, kad surašė už akių D. K. nutarimą, bet ir iš esmės nenustatė faktinių aplinkybių, ar iš tikrųjų asmuo pažeidė Nutarime minimą 90 dienų buvimo Lietuvos Respublikoje terminą. Todėl Nutarime minimas 10 dienų buvimas Šengeno erdvėje yra perteklinis ir nepagrįstas, kadangi institucija negalėjo pateikti tinkamai atlikto užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje apskaičiavimo ir juo labiau Šengeno valstybėse. Yra keletas valstybių, kurios nepriklauso Šengeno erdvei, tačiau nėra ir asmens dokumentų patikros kertant atitinkamų valstybių sieną. Traktuoti, kad D. K. įvažiuodamas per Prancūziją ar kitą šalį kažką pažeidė Lietuvos Respublikos atžvilgiu, yra visiškai nepagrįsta ir vien tik spaudai, esantys D. K. pase, apie atvykimą ar išvykimą į Prancūziją, Nyderlandus ar išvykimą iš Lietuvos, negali apspręsti asmens buvimo Lietuvos Respublikoje terminų, kadangi neįmanoma šių terminų apskaičiuoti objektyviai, tai negalima teisinė išvada, kad asmuo tyčia pažeidė kokias nors tvarkas ir, kad jo veiksmuose yra ANK 538 straipsnio dispozicijoje nustatyta atsakomybė. Taip pat D. K. buvo išvykęs į Kroatijos Respubliką ir pase spaudų nėra. Nutarime nėra nurodyta, kaip nustatyta ir kas patvirtina, kad nustatyta ANK 538 straipsnio dispozicija, t. y. kad D. K. 10 dienų buvo neteisėtai Šengeno erdvėje, išskyrus institucijos atstovo subjektyvią nuomonę, kad jis iš tikrųjų yra kažką pažeidęs. Taip pat Nutarimas neteisėtas ir dėl esminių ANK pažeidimų, kadangi buvo priimtas asmeniui už akių, visos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės nebuvo užtikrintos, pirmiausia jam nebuvo jokiais būdais pranešta, kad jo atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, jis net nežinojo, kad jo atžvilgiu vykdoma administracinė teisena, D. K. nesuprato ir negalėjo suprasti, kas vykdoma jo atžvilgiu, nes nebuvo pasitelktas vertėjas. Suprantama Nutarimo faktinės aplinkybės, bet nesuprantama, kuo jis yra kaltinamas, kokios tvarkos pažeidimu ir kaip tos tvarkos pažeidimai buvo nustatyti institucijai vykdant administracinę teiseną užsieniečio D. K. atžvilgiu. Be to, D. K. Nutarimas tapo žinomas 2022 m. lapkričio 9 d. gaunant neoficialią šio nutarimo kopiją el. paštu, kuri nebuvo patvirtinta kvalifikuotu el. parašu. Taip pat Nutarime nurodyta, kad visas bylos nagrinėjimas D. K. už akių (jam nedalyvaujant) vyko viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, tačiau apie viešą posėdį niekam nebuvo pranešta. Institucija šiuo atveju tinkamai ir išsamiai ištyrusi D. K. (kuris yra Kanados pilietis ir jam galioja bevizis įvažiavimas į Lietuvos Respubliką) atvejį ir neginčijamai nustačiusi, kad jis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje daugiau nei 90 dienų, turėjo paaiškinti jo teises, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties, kad tokiu atveju jis vis dėl to turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atitinkamą vizą, kuri būtų išsprendusi šį teisinį ginčą tarp D. K. ir institucijos. Institucija jokių veiksmų neatliko užsieniečio atžvilgiu išskyrus, kad teikė formalią savo nuomonę apie pažeidimą. Taigi D. K. administracinis nusižengimas nebuvo nustatytas, Nutarimas jo atžvilgiu yra nekvalifikuotas ir teisiškai nepagrįstas. Jis neatspindi ANK 538 straipsnyje reglamentuotos atitinkamos dispozicijos, nėra aišku, kokios tvarkos pažeidimu jis yra kaltinamas, taip pat Nutarimas naikintinas dėl esminių asmens teisių pažeidimų, teisės į gynybą, teisės į vertėją pažeidimo ir iš esmės teisės dalyvauti administracinėje teisenoje pažeidimo. Todėl administracinė teisena D. K. atžvilgiu nutrauktina nesant jo veiksmuose ANK 538 straipsnyje nustatytos sudėties.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. M. parodė, kad Vilniaus oro uoste atlieka jaunesniosios specialistės pareigas. 2022 m. lapkričio 8 d. vykdė tarnybą išvykimo kryptyje ir keleivis priėjęs prie jos į pasų kontrolę pateikė jai Kanados pasą. Kai ji pamatė, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini) mieste, automatiškai pradėjo su juo kalbėti rusiškai. Tada pagal jo turimus atvykimo, išvykimo į Šengeną spaudus pase įtarė, kad gali būti viršytas leistinas Šengeno erdvėje buvimo laikas. Tuomet kompiuterio pagalba, tam tikros duomenų bazės pagalba, suskaičiavo jo turimas buvimo dienas ir buvo nustatyta, kad jis jas viršijo (10 dienų). Tai buvo pirminis patikrinimas, po ko ji pranešė pamainos vyresniajai, kad yra toks atvejis ir pranešė šitam žmogui, kad jisai viršijo nustatytas dienas. Jis nelabai sutiko su tuo, bet ji su juo per daug nesiginčijo, tiesiog kaip faktą jam pasakė ir jisai paprašė pakviesti pamainos viršininkę, kad jam tai įrodytų, praneštų papildomai. Ji atėjo ir ji (liudytoja) jį (užsienietį) perdavė tolimesniam bendravimui pamainos viršininkei (J. P.), o ji pati (liudytoja) toliau vykdė savo pareigas išvykimo kryptyje. Pokalbyje tarp jų ji nedalyvavo. Su ja (liudytoja) jis nelabai bendravo, jis tiesiog kalbėjo, kad jis čia buvo, kad gal nesusimąstė ar nežinojo, kad jis gali būti tik tiek dienų, kad jis čia turėjo kažkokių problemų, niuansų dėl motinos mirties, dėl paveldėjimo kažkokie dalykai, kažkokie buvo reikalai, bet tai nieko nepakeitė. Su juo kalbėjo tik rusų kalba. Išbūtą dienų skaičių ji apskaičiavo pagal spaudus pase, tai dienai laikotarpio pradžia buvo gegužės 13 d., tai nuo gegužės 13 d. iki tos dienos, kai šitas pilietis išvykinėjo iš Lietuvos, čia buvo pusmečio laikotarpis, 180 dienų, tai per tą laikotarpį jis buvo išbuvęs 100 dienų, 10 dienų viršijo leidžiamą jam būti laikotarpį. Tą dieną, kai jisai išvykinėjo ir baigėsi 180 dienų laikotarpis. Ne nuo pirmos atvykimo dienos jis skaičiuojamas, o nuo konkrečios išvykimo dienos atgal. Pirmas atvykimas į ES neturi reikšmės, jeigu pirmas atvykimas buvo anksčiau nei prieš 180 dienų. Skaičiavimai vyksta ne rankiniu būdu, o pagal specialią lentelę kompiuteryje, ten suvedinėjamos datos atvykimo, išvykimo ir skaičiuoklė skaičiuoja, kiek dienų yra išbuvęs asmuo. Skaičiavo gyvenimo Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje laikotarpį. Dėl Kroatijos negali pasakyti, nes neatsimena tiksliai, kokie ten buvo spaudai. Apie Kroatiją nieko tokio neatsimena, kad buvo kalbėta apskritai. Ji paklausė užsieniečio, kur jisai vyksta, jisai jai pateikė įlaipinimo kortelę skristi į Stambulą, toliau pamačiusi jo spaudus pase, pasiklausė, kiek jisai buvo Lietuvoje, tada suvedė jo datas buvimo į skaičiuoklę jau minėtą ir pamatė, kad jisai viršijo dienas, paklausė, kodėl jisai viršijo, ar žinojo, kad viršija dienas. Ji ir kolega patvirtino, kad užsienietis atsisakė pasirašyti sprendimą. Todėl, kad buvo pakviesti pamainos vyresniosios paliudyti tam, kad greičiau tas žmogus išvyktų, tai buvo prie jo viskas, buvom gal 10 metrų atstumu nuo viršininkės savo pamainos ir nuo žmogaus. Ir buvom iškviesti tiesiog pasirašyti, tai buvo ant sprendimo dėl grąžinimo, o ne dėl ANK pažeidimo. Jis sutiko, kad popieriai būtų surašyti jam jau išvykus ir dėl to pasirašyti atsisakė. Rusų kalba yra jos gimtoji kalba. Su asmenimis (užsieniečiais) procesas vyksta valstybine kalba arba bent viena užsieniečiui suprantama kalba, jeigu jie (pareigūnai) tokią žino. Vertėjo paslaugą naudoja, jei užsienietis nemoka nei vienos iš jiems (pareigūnams) žinomų kalbų, kuria kas nors iš jų pareigūnų kalba. Šiuo atveju nekilo kalbinių barjerų. Negali nereaguoti į tokius atvejus, kai nustatoma, kad užsienietis neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje, privalo tai fiksuoti.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. P. parodė, kad yra VSAT specialistė. Tą dieną jai dirbant savo darbą paskambino iš pirmos kontrolės linijos pareigūnė A. M. ir pasakė, kad yra Kanados pilietis, kuris yra perbuvęs, jos manymu, Šengene dienas ir jis prašo, kad ateitų su juo pasiaiškinti pamainos vyresnioji. Tuo metu ji (liudytoja) tiesiog užsiklausė (pasižiūrėjo) dar sistemoje (kompiuteryje) ir pamatė, kad žmogus tikrai yra perbuvęs. Taip pat dar ir rankiniu būdu kalendoriuje pasiskaičiavo. Tada nuėjo prie pirmos kontrolės linijos, dar patikrino dokumentus ir įsitikino tai. Už jų (pirmos kontrolės linijos posto) prie suoliukų buvo nurodytas žmogus. Ji (liudytoja) priėjo prie jo, prisistatė ir pradėjo pokalbį. Žmogus iš pradžių nesutiko, sakė, kad jis nieko nežino apie tai, kad tokios dienos yra, kad skaičiuojama. Apskritai jis kažkodėl visą laiką advokatą pabrėžė, kad jam advokatas nieko apie tai nesakė, bet ji paaiškino, kad tai ne advokato kompetencija skaičiuoti, žmogus pats turi žinoti, kai atvyksta į Šengeno erdvę, kad neperbūtų dienų. Ji tikrai geranoriškai žmogui pradėjo aiškinti, kada jis atvyko, nuo išvykimo dienos atgal skaičiuojamos 180 dienų, taigi tas periodas šiuo atveju prasidėjo nuo gegužės 13 d. Vartydama tą dokumentą jam rodė tai, koks terminas įeina į tą skaičiavimą. Taip pat šiuo atveju buvo du atvykimai ir vienas išvykimas, ir kadangi jisai lapkričio 8 d. išvyko, tai iki to termino ir skaičiuoja tas dienas. Pasakė jam, kad perbuvo 10 dienų, paklausė, kodėl perbuvo, kokios aplinkybės, o jis atsakė, kad jisai buvo Lietuvoje, su juo pradėjo diskutuoti, o kadangi jis vyko per Stambulą į Uzbekistaną, tai ilga ir brangi kelionė, ji pasižiūrėjusi pagal laiką, kad nespės (turėjo laiko 3 valandas tam) iki išvykimo priimti procesinių visų dokumentų, pasiūlė jam alternatyvą, parašyti prašymą, kad būtų surašyti administracinio nusižengimo dokumentai be jo ir atsiųsti į elektroninį paštą, kad jis neprarastų kelionės. Žmogus sutiko ir ji dar paprašė, kad jisai tiesiog trumpai aprašytų, kodėl jisai yra perbuvęs Lietuvoje tą laiką ir jisai viską surašė. Su žmogumi kalbėjo rusų kalba. Jis sakė, kad jo mama yra mirusi ir jisai čia tvarkėsi palikinimą, bet ji paaiškino, kad jis galėjo kreiptis į migracijos departamentą gauti vizai, bet tam reikia, kad jisai būtų neviršijęs tų dienų, teisėtai, kad jisai būtų teisėtai atvykęs. Jisai viską suprato. Apie jokią kitą valstybę taip pat ir ne Šengeno erdvėje (Kroatiją), kad buvo išvykęs, nenurodė. Ji jo paklausė, jis atsakė neigiamai. Paaiškino, jam kas tai yra pažeidimas. Paaiškino, kokia dabar procedūra ir kas vyks, t. y. kad jam bus surašytas administracinis nurodymas ir bus įspėjimas. Ir taip pat, kadangi jisai jau yra perbuvęs Šengeno erdvę, jam turi būti surašytas sprendimas dėl grąžinimo. Negalėjo nepriimti sprendimo dėl administracinio nusižengimo, kai nustatytas pažeidimas. Paaiškino jam, kad bus pradėta administracinė teisena, kad gali apskųsti, paaiškino žodžiu. Suprato, kad jam bus skirtas įspėjimas. 2022 m. lapkričio 8 d. 18.50 val. surašytas nutarimas (pradėtas). Jisai tuo laiku dar nebuvo išvykęs, 19.10 val. jam jau prasidėjo įlaipinimas į lėktuvą, bet nutarimo surašymas, pildymas per sistemą užtrunka tikrai laiko, taigi fiziškai nespėjo ir neturėjo galimybės įteikti nutarimo jam į rankas. Surašė jam nutarimą 2022 m. lapkričio 8 d., o išsiuntė 2022 m. lapkričio 9 d., nes lapkričio 8 d. dirbo iki 20 val. Sprendimas dėl grąžinimo visada yra beveik priimamas, kai žmogus yra perbuvęs dienų skaičių Šengene, kitaip negali. Tas sprendimas, kai žmogus išvyksta, priimamas tam, kad paliudyti faktą, jog jisai išvyksta, t. y. įpareigojimas savanoriškai išvykti, kad migracija matytų, jog žmogus tą dieną paliko Lietuvą. Sprendimą dėl išsiuntimo rašo tada, kai žmogus neįvykdo to sprendimo dėl grąžinimo. Šiuo atveju žmogus savanoriškai norėjo išvykti, palikti Lietuvą. Ji dar jam paaiškino, kad jeigu nori atvykti į Lietuvą artimiausiu metu, jisai turėtų Uzbekistane susitvarkyti vizą, nes kitaip jisai atvykti negali. Žmogus visiškai suprato esmę, dėl ko ji buvo prie jo priėjusi, dėl ko ji su juo bendravo ir ką jisai padarė. Šiuo atveju reglamentuojantys aktai – Šengeno sienų kodeksas, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriuose yra numatyta, kaip yra skaičiuojamos tos dienos. Ji tam žmogui net pasakė, kad yra skaičiuoklė visiems prieinama. Skaičiavimas – per 180 dienų nuo išvykimo dienos turi būti išbuvęs ne ilgiau 90 dienų Šengeno erdvėje, ne tik Lietuvoje. Jei žmogus buvo ir ne Šengeno erdvėje, jis turi įrodyti, kad jisai tenai buvo. Jis apie jokį išvykimą į Kroatiją nekalbėjo, tik Lietuvoje buvo. Pati jam nediktavo, ką rašyti paaiškinime, nes ji nežino jo gyvenimo situacijos. Nutarimas dėl įspėjimo nesusijęs su asmens grąžinimu. Sprendimą dėl grąžinimo jisai žodžiu atsisakė pasirašyti. Administracinio nusižengimo bylą galima išnagrinėti ir asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju žmogus ir išreiškė tokią savo valią.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsienietis D. K. pats ir skunde akcentuoja, kad jis gyvena (-o) (duomenys neskelbtini), tačiau pažeidė buvimo Lietuvoje (Šengeno erdvėje) leidžiamą 90 dienų per pusę metų skaičių (išbuvo 10 dienų ilgiau, pats to neneigia), jeigu jis norėtų teisėtai gyventi Lietuvoje toliau, jis turėtų kreiptis į migraciją ir gauti atitinkamą leidimą. Oficialiame Kanados vyriausybės puslapyje taip pat labai aiškiai parašyta, kad į Lietuvą Kanados piliečiai turi teisę atvažiuoti ir būti joje iki 90 dienų per pusę metų ir pabrėžta, kad ta pati taisyklė galioja visoje bendroje Šengeno erdvėje. Bendra suma 90 dienų per pusę metų galioja Šengeno visose valstybėse, nebūtinai Lietuvoje, tai bendra taisyklė visoms Šengeno valstybėms, šiuo atveju pareiškėjas į Šengeno erdvę tiesiogiai per Lietuvą nebuvo atvykęs, per Prancūziją, taigi jau papuolęs į Šengeno erdvę buvo, visi Šengeno valstybių pasieniečiai taiko vienodą praktiką, vienodą skaičiavimą, tos skaičiavimo taisyklės yra Europos komisijos puslapyje numatytos, jos nėra skirtos vien pasieniečiams jos skirtos ir žmonėms savikontrolei, tai lengvai prieinama iš bet kurio internetinio puslapio. Tiesioginio taikymo dokumentas tai būtent Šengeno sienų kodeksas, kurio praktinis vadovas puikiai paaiškina kaip tą (apskaičiavimą) reikia daryti, šiuo atveju būtent pagal spaudus pase buvo nustatyta. Būtent Šengeno sienų kodekse yra parašyta, kad visi kiti procesiniai sprendimai, kaip ir nubaudimas, pagal nacionalinę teisę priimami, nėra bendro ANK, pagal kurį baustų Vokietijos pasieniečiai ir Lietuvos pasieniečiai, jeigu jau toks atvejis nustatomas, tai kiekviena valstybė pagal savo teisės aktus priima sprendimus būtent atsižvelgiant į ANK ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Šengeno sienų kodeksas yra tiesioginio taikymo dokumentas, priimtas Europos tarybos reglamentų ir juo institucija vadovaujasi atliekant pasienio tikrinimus, o jeigu jau būna probleminė situacija, reikia kažkaip įvertinti, tai pagal nacionalinės teisės aktus tą daro. Šiuo atveju tai yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriame ir įtvirtinta, kad užsienietis turi teisę 90 dienų per puse metų išbūti. Šio įstatymo būtent 5 straipsnyje ir nurodyta, kad užsieniečiams, atvykstantiems ir išvykstantiems į/iš Lietuvos Respublikos taikomas Europos tarybos reglamentas 2016/399, Šengeno sienų kodeksas, kurio 6 straipsnis ir paaiškina, kokias sąlygas užsieniečiai turi atitikti, kad patektų į Šengeno erdvę, visi pasieniečiai dirba pagal tą patį dokumentą, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir pan. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 10 straipsnį „Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas“. Šiuo atveju Nutarime nėra tiesiogiai nurodyta, kad užsienietis pažeidė Šengeno sienų kodeksą, bet jis neatitiko atvykimo 6 straipsnyje vienos iš sąlygų – 90 dienų per pusę metų (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju jokių išlygų, kodėl jis gali būti ilgiau, nei įrodymų, nustatyta ir nepateikta. Dėl pareigūnų bendravimo kalbos 2022 m. lapkričio 8 d. su D. K., tai pareigūnų, tą dieną dirbusių pareigybės aprašyme yra reikalavimas ir jie turi būti nusistatę ne žemesnį nei A2 užsienio kalbos lygį, o pareigūnė, kuri tikrino pareiškėjo pasą, A. M., jos gimtoji kalba yra rusų. Tikrai ji puikiai kalba rusų kalba, pareigūnė J. P. turi B2 lygį nusistačius, tai kalbos barjero neturėjo. J. P. nurodė, kad būtent šiuo konkrečiu atveju jai užtruko žymiai ilgiau žmogui paaiškinti, ką jis pažeidė ir ji tikrai pakankamai daug laiko skyrė tam, ir paskui žmogus sutiko, parašė tą sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Jam buvo išsiaiškinta, kad asmuo už pažeidimą bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, ranka rašytame sutikime būtent parašyta apie administracinę atsakomybę. Jis pats nurodė el. paštą ir pageidavo, kad nutarimas būtų priimtas jam nedalyvaujant, jis sakė, kad išskristi norėjo, ir žiūrint iš praktinės pusės nėra prasmės laikyti žmogaus tam, kad surašyti procesinį dokumentą, nes lėktuvas nelaukia, tie sprendimai yra pakankamai greitai priimami. Pats D. K. raštu paaiškino, kodėl išbuvo ilgiau nei leidžiama, nurodyta šeimyninė aplinkybė, motinos mirtis, laidotuvės, palikimo priėmimas ir buvimo Lietuvoje detalių nežinojimas, bet tai nėra išskirtinės aplinkybės, be to, jeigu žmogus norėjo ilgiau būti, turėjo kreiptis į migracijos tarnybą, tačiau jokio kreipimosi bent tai dienai tikrai nebuvo. Pareiškėjas pats nurodo skunde, kad VSAT jam paaiškino jo paties padaryto pažeidimo esmę, o būtent, kad jis Lietuvos Respublikoje Šengeno erdvėje buvo daugiau nei 90 dienų per pusę metų, tai būtų skundo antroji pastraipa. D. K. žinojo, kad jis bus traukimas administracinėn atsakomybėn. Byloje pateiktas įrodymas, kad jis raštu sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taip pat teismui pateiktame atsiliepime, taip pat ir bylos liudytojai išsamiai paaiškino, dėl kokių aplinkybių byla buvo išnagrinėta užsieniečiui nedalyvaujant. Pareiškėjas ne tik, kad žinojo, kad jo atžvilgiu bus pradėta administracinė teisena, bet ir pageidavo, kad nutarimas byloje būtų priimtas jam nedalyvaujant ir išsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas pats nurodė elektroninį paštą, kuriuo pageidavo gauti jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus. Pareiškėjas papildomai žodžiu buvo informuotas, kad bus įrašas apie jo atsisakymą pasirašyti dokumentus. Nutarime nurodytą viešą posėdį prašo teismo vertinti kaip apsirikimą, kadangi programoje būtent viešas ar neviešas posėdis yra pažymima varnele ir, matyt, VSAT pareigūnai to nepadarė. Tačiau Nutarimas buvo priimtas asmeniui nedalyvaujant, o administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dėl įvardinto straipsnio, būtent Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio 2 dalies, tai, jeigu teismas mano, kad čia gali būti apsirikimas, būtent 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurį užsienietis D. K. pažeidė, nes ten yra tik 1 dalis ir išvardinta punktais, prašo vertinti kaip apsirikimą, turėtų būti įrašyta punktas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, dėl to, kad jis, būdamas Kanados piliečiu, Šengeno erdvėje (įskaitant ir Lietuvoje) išbuvo 100 dienų, t. y. 10 dienų ilgiau (neteisėtai) nei nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalyje ir neišvyko nustatytu laiku, t. y. iki 2022 m. spalio 29 d., kaip nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato V. Geco, nesutinka su tokiu Nutarimu tiek dėl buvimo dienų apskaičiavimo (t. y. nusižengimo esmės), tiek dėl proceso bei procedūrinių Nutarimo priėmimo aplinkybių (pažeidimų).

Pagal ANK 538 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu) 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 dalį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 1 dalį užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nuostatos.

Kaip paaiškino Institucijos atstovės teisme, nurodyta atsiliepime į pareiškėjo skundą bei patvirtino liudytojos teismo posėdžio metu, pareiškėjas D. K., kaip Kanados pilietis (kuriam taikomas bevizis režimas), ketindamas 2022 m. lapkričio 8 d. oro keliu išvykti iš Lietuvos Respublikos per Stambulą į Uzbekistaną, Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse buvo išbuvęs per pastarąjį 180 dienų laikotarpį (tai yra nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. (o būtent 180 dienų laikotarpiu)) ilgiau nei 90 dienų, iš viso 100 dienų ir 10 dienų viršijo leistiną buvimo laikotarpį. Šias aplinkybes patvirtina būtent D. K. pase esantys duomenys, t. y. atvykimo į Šengeno erdvę spaudai, kad D. K. 2022 m. birželio 4 d. atvyko į Prancūziją ir 2022 m. birželio 28 d. išvyko į Latviją (Šengeno erdvėje buvo 25 d.); 2022 m. rugpjūčio 26 d. vėl atvyko į Prancūziją ir 2022 m. lapkričio 8 d. ketino išvykti iš Lietuvos (t. y. Šengeno erdvėje buvo dar 75 d.). Tai yra iš viso išbuvo 100 dienų, 10 dienų ilgiau nei nustatytas 90 dienų laikotarpis. Atitinkamai tą patvirtino ir institucijos atstovės bei liudytojos teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog pareiškėjas (jo atstovas), nors ir ginčija buvimo Šengeno erdvėje (įskaitant ir Lietuvos Respubliką) apskaičiavimo metodiką, nepateikė įrodymų, kad institucijos padaryta išvada dėl jo buvimo termino yra nepagrįsta. Kitokio (alternatyvaus) skaičiavimo metodo (kurį teismas turėtų ir galėtų įvertinti) pareiškėjas ir / ar jo atstovas nenurodė ir nepateikė. Be to, teigdamas, kad ginčo laikotarpiu D. K. buvo išvykęs į Kroatiją, tai patvirtinančių (įrodančių) dokumentų ar kitų duomenų nei pareiškėjas, nei jo atstovas taip pat nepateikė. Taigi, iš to spręstina, kad skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytos užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje (taigi ir kitose Šengeno valstybėse) tvarkos pažeidimo (t. y. viršyto pareiškėjui nustatyto 90 dienų per 180 dienų laikotarpį buvimo termino) nagrinėjamu atveju yra teisingos ir tinkamai nustatytos.

Tai, kad Nutarime nurodyta, jog D. K. pažeidė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, nors šis straipsnis dalių iš esmės neturi (yra tik punktai), nėra esminis pažeidimas, dėl kurio Nutarimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas, kadangi būtent minėto 23 straipsnio tas pats 1 punktas duoda nuorodą į 11 straipsnio atitinkamas dalis (nustatant, kada užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu), kuriose ir nustatytas reikalavimas užsieniečiams (net jei jiems ir taikomas bevizis režimas) Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse nebūti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Taip pat būtent minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus (įstatymo 1 str. 1 d.), todėl pareiškėjo atstovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Nutarime nepagrįstai nurodomas šis teisės aktas (be kita ko ir jo 124 straipsnio 2 dalis), kadangi jis ginčo santykių nereglamentuoja, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pats atstovas teigdamas, kad minėtas įstatymas šiuo atveju netaikytinas, neįvardija ir nenurodo kito, jo nuomone, ginčo teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto.

Pasisakydamas dėl argumentų, susijusių su galimais procedūriniais ir kitais ANK Nutarimo priėmimo metu pažeidimais, teismas pažymi, kad pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, kadangi ANK 538 straipsnio sankcijoje numatytas įspėjimas, todėl šiuo atveju nutarimas galėjo būti surašytas ir be protokolo bei skirtas įspėjimas. Taip pat pagal ANK 616 straipsnio 1 dalį paprastai administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Ir tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (ANK 616 str. 3 d.). Kaip paaiškino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos – VSAT pareigūnės (įspėtos dėl atsakomybės už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei melagingų parodymų davimą), 2022 m. lapkričio 8 d. betarpiškai bendravusios su pareiškėju D. K., šiuo atveju nustačius jo buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą, pareiškėjui buvo žodžiu (jam suprantama rusų kalba) paaiškinta, koks pažeidimas, kokie galimi sprendimai (t. y. kad bus patrauktas administracinėn atsakomybėn taip pat kiti) ir, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kad D. K. turėjo tą patį vakarą išvykti (t. y. įsigytus kelionės jungiamuoju skrydžiu bilietus), kai pirminis patikrinimas atliktas 17.57 val., o įlaipinimas į skrydį buvo numatytas 19.10 val., jam buvo pasiūlyta jo administracinio nusižengimo teiseną baigti ir bylą išnagrinėti bei sprendimą priimti jam nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka. Priešingu atveju pareiškėjas būtų turėjęs likti ir laukti dokumentų, tačiau būtų praleidęs savo skrydį. D. K. pats su tuo sutiko ir raštu (jam suprantama rusų kalba) išdėstė tokią savo valią (nagrinėti bylą – surašyti Nutarimą, jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka), tuo pačiu pateikdamas ir rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo esmės, nurodydamas savo kontaktinę informaciją (elektroninio pašto adresą), kur priimtas sprendimas turi būti siunčiamas (b. l. 100-101). Atitinkamai, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad per kitas dvi dienas skundžiamas nutarimas jam išsiųstas jo nurodytu kontaktiniu elektroninio pašto adresu (ANK 620 str. 1 d., 573 str. 1 d.).

Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo nei abejoti liudytojų paaiškinimais, nei pripažinti, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos procedūros ar padaryti esminiai procesiniai ANK pažeidimai, dėl kurių Nutarimas turėtų būti panaikintas. Pačiame pažeidimo nustatymo procese (pareigūnams tikrinant pareiškėjo paso, informacinių sistemų duomenis, atliekant buvimo Lietuvos Respublikoje (ir Šengeno erdvėje) dienų skaičiavimą, iš esmės nusižengimo tyrimo – administracinio nusižengimo teisenos, metu pareiškėjas didžiąja dalimi dalyvavo pats betarpiškai ir tik dokumentų, t. y. Nutarimo, surašymo ir įteikimo jam procese jis raštu sutiko nedalyvauti. Tuo metu pareiškėjui nebuvo atimtos ar suvaržytos jo procesinės teisės į gynybą, teisė kalbėti ir gauti informaciją jam suprantama kalba. Teismas sutinka, kad Nutarimo nuorašas turėjo būti pareiškėjui išsiųstas ir išverstas į jam suprantamą (rusų) kalbą, taip pat, kad Nutarime neteisingai nurodyta, jog jis priimtas „viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka“, tačiau, teismo nuomone, tai taip pat nėra esminiai pažeidimai, dėl kurių Nutarimas turėtų būti panaikintas. Juo labiau, pareiškėjas, gavęs Nutarimą, pasinaudojo teise jį apskųsti ir jo skundas buvo išnagrinėtas teisme, užtikrinat visas jam ANK 577 straipsnyje numatytas procesines teises. Be to, teismo vertinimu, Nutarimu pareiškėjui skirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas, taip pat tinkamai individualizuota ir skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnyje nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos.

Taigi, teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjo atstovo skundo ir Institucijos pateikto atsiliepimo argumentus, išklausęs teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovą, liudytojus ir kitus dalyvavusius asmenis, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iš esmės nepažeidžiant ANK nuostatų, todėl naikinti jį skunde išdėstytais ir teisme išsakytais motyvais nėra pagrindo. Atitinkamai pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. K., atstovaujamo advokato Viktoro Geco, skundo netenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 37324-ANR_N-1662-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.