- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- eI-970-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03910-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 12.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui M. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – ir atsakovas) 352,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovui nuosavybes teise priklauso pastatas – individualus gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro 352,70 Eur. Atsakovui kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, 2017 m. kovo 8 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas, tačiau į raštus atsakovas nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Be to, atsakovas nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 27 d. su UAB „Vilniaus specialus autotransportas“ pasirašė buitinių atliekų išvežimo sutartį Nr. 3517, pagal kurią UAB „Vilniaus specialus autotransportas“ įsipareigojo kartą per savaitę išvežti buitines atliekas iš atsakovui priklausančios privačios teritorijos adresu: (duomenys neskelbtini), pašto indeksas LT-(duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja tol, kol kuri iš šalių nepareiškia noro ją nutraukti. 2008 m. UAB „Vilniaus specialus autotransportas“ nurodė, kad dėl pasikeitusio pavadinimo atsakovas turi parašyti prašymą dėl tolimesnių paslaugų tiekimo. 2008 m. gegužės 10 d. pagal atsakovo prašymą pratęsti sutartį su UAB „VSA Vilniaus“ buvo pasirašyta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAF-801098. 2008 m. gegužės 15 d. sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAF-801098 buvo patikslinta. Pagal šios sutarties 1 dalies 3 punktą, šalys, vykdydamos šią sutartį, vadovaujasi Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 11-1185. 2008 m. gegužės 15 d. sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tarp UAB „VSA Vilniaus“ ir atsakovo iki šiol yra vykdoma, todėl iš atsakovo nepagrįstai reikalaujama sumokėti už paslaugą, kuria jis faktiškai nesinaudojo. Pažymėjo, kad jokių pranešimų apie jam priskirtiną atliekų išvežimo paslaugą ir mokestį už ją iš pareiškėjos nėra gavęs. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nurodytas mėnesinis mokestis yra mažesnis negu atsakovo mokėtas pagal sutartis su UAB ,,VSA Vilnius“. Taigi, jei būtų žinojęs, kad yra galimybė pasinaudoti analogiška paslauga už mažesnę kainą, jis būtų pasinaudojęs finansiškai naudingesne paslauga. Be to, jeigu būtų gavęs bent vieną iš pareiškėjos nurodytų raginimų, būtų aiškinęsis situaciją ir galimai nutraukęs iki šiol vykdomą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo M. V..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose įtvirtinta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (taip pat žr. LVAT 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1457-602/2017).
Pažymėtina, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Nuostatai, kurie 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 buvo išdėstyti nauja redakcija. Nagrinėjamu atveju aktuali Nuostatų redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. Nuostatais Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatuose taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui priklauso pastatas – individualus gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 10 (b. l. 46–47). Todėl atsakovas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju.
Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai reikalauja sumokėti susidariusį įsiskolinimą, kadangi atliekas iš jam priklausančios teritorijos išveždavo UAB ,,VSA Vilnius“. Taigi, pareiškėja reikalauja, kad atsakovas sumokėtų už paslaugas, kurios faktiškai jam nebuvo suteiktos.
Nustatyta, kad 2006 m. balandžio 27 d. tarp UAB ,,Vilniaus specialusis autotransportas“ ir M. V. buvo sudaryta buitinių atliekų išvežimo sutartis Nr. 3517 (b. l. 60). Sutartimi UAB ,,Vilniaus specialusis autotransportas“ įsipareigojo iš atsakovo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pašto indeksas LT-(duomenys neskelbtini), vieną kartą per savaitę (ketvirtadieniais) išvežti buitines atliekas (Sutarties 1 punktas). Sutarties 6.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja tol, kol bet kuri iš šalių nepareiškia pageidavimo ją nutraukti.
2008 m. gegužės 10 d. atsakovas pateikė prašymą nuo 2008 m. gegužės 10 d. atnaujinti sutartį (b. l. 63). Todėl 2008 m. gegužės 10 d. tarp UAB ,,VSA Vilnius“ ir M. V. buvo sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAF-801098 (b. l. 64–67), kuri buvo patikslinta 2008 m. gegužės 15 d. sutartimi dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. BAF-801098 (b. l. 68–71). Šia sutartimi UAB ,,VSA Vilnius“ įsipareigojo iš atsakovo privataus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, išvežti komunalines atliekas. Sutarties 25 punkte nurodyta, kad sutartis galioja iki 2016 m. gegužės 15 d. Jeigu sutarties šalys prieš mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos raštu nepareiškė pageidavimo nepratęsti sutarties, tai sutarties pratęsiama dar aštuoneriems metams. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad sutartis vykdoma vadovaujantis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 11-1185. Šių taisyklių 23 punkte nurodyta, kad gyventojams (fiziniams asmenims) komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo bei perdavimo naudoti ar šalinti viešąją paslaugą teikia tik Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorius (-iai). Šie Savivaldybės teritorijoje esantys atliekų turėtojai privalo naudotis Savivaldybės atliekų tvarkymo operatorių paslaugomis.
Nagrinėjamu atveju UAB ,,VSA Vilnius“ buitines atliekas rinko ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301, 9 punktas nustato, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą Savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su Savivaldybės administracija. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2018 m. sausio 19 d. kreipėsi į UAB ,,VSA Vilnius“ bei pareiškėją Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar tarp UAB ,,VSA Vilnius“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta sutartis, leidžianti UAB ,,VSA Vilnius“ teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Nesant šios sutarties, UAB ,,VSA Vilnius“ buvo įpareigota pateikti duomenis apie tai, kokiu pagrindu buvo sudaryta sutartis su M. V. dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Atsakydama į šį teismo raštą, UAB ,,VSA Vilnius“ 2018 m. sausio 17 d. rašte (b. l. 79) nurodė, kad bendrovė klientui (M. V.) teikia paslaugas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta ir pratęsiama paties kliento iniciatyva. Bendrovės teikiamos paslaugos apima atliekų surinkimą, transportavimą, pridavimą į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius ir kitas išlaidas. Vilniaus rajono savivaldybei įvedus vietinę rinkliavą, klientas turėjo galimybę pasirinkti atliekų vežėją ir nutraukti su bendrove sudarytą sutartį, tačiau šito nepadarė, todėl bendrovė teikė paslaugas remdamasi sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, su kuriomis klientas sutiko ir jas apmokėjo sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju bendrovei mokama paslaugų kaina nėra laikytina rinkliava. Papildomai paaiškino, kad Konkurencijos taryba atliko tyrimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės 2011 m. lapkričio 24 d. priimto sprendimo Nr. T3-447 ,,Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“, kuriuo savivaldybė pavedė UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas Vilniaus rajono savivaldybėje teisėtumo. Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, 2013 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1¹, kuriuo pripažino Vilniaus rajono savivaldybės sprendimą bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos su UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ sudarytą sutartį bei su UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ sudarytą sutartį pažeidžiančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės veiksmai prieštarauja teisės aktams, kadangi savivaldybė iki šiol neužtikrina sąžiningos konkurencijos parenkant atliekų vežėjus Vilniaus rajone. Vilniaus rajono savivaldybė yra suteikusi privilegijas savo valdomoms bendrovėms UAB ,,Nemenčinės komunalininkas“ bei UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ diskriminuojant visas kitas šioje paslaugų rinkoje veikiančias įmones, taip panaikindama savivaldybės teritorijoje konkurenciją komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų rinkoje.
Administracija, atsakydama į teismo 2017 m. sausio 19 d. raštą, 2018 m. sausio 29 d. rašte Nr. A33(1)-678-(7.2) (b. l. 82) nurodė, kad nėra sudariusi sutarties su UAB ,,VSA Vilnius“, leidžiančios šiai bendrovei teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Informavo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas Administracijos prevencinis ieškinys dėl UAB ,,VSA Vilnius“ neteisėtai vykdomos veiklos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat prie šio rašto pridėjo Vilniaus apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo kopiją. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ,,UAB ,,VSA Vilnius“ sutarties su Vilniaus rajono savivaldybe sudariusi nebuvo, tai Vilniaus rajono savivaldybės administracija ne vieną kartą raštu minėtą įmonę informavo apie tai, kad UAB ,,VSA Vilnius“ komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje yra neteisėtas, atkreipė dėmesį į tai, kad sutartys, sudarytos su Vilniaus rajono savivaldybės gyventojais dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų turi būti nutrauktos. Tačiau UAB ,,VSA Vilnius“ į minėtus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštus nereagavo ir komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nenutraukė.“ Taip pat nurodyta, kad ,,2013-03-06 ir 2013-03-07 buvo užfiksuota, kaip UAB ,,VSA Vilnius“ komunalinių atliekų ir transportavimo paslaugas teikė <...> (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iki vietinės rinkliavos įvedimo, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas teikė kelios įmonės, tačiau jos savo veiklą <...> nutraukė. <...> kiek gyventojų dar naudojasi UAB ,,VSA Vilnius“ paslaugomis, tikslaus skaičiaus Vilniaus rajono savivaldybės administracija nežino.“
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Administracija ir nežino konkrečių gyventojų, kurie sudarė sutartis su UAB ,,VSA Vilnius“, tačiau Administracijai iš esmės jau 2013 metais buvo žinoma aplinkybė, jog UAB ,,VSA Vilnius“ teikė komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, įskaitant (duomenys neskelbtini). Anot atsakovo, jis nėra gavęs jokių pranešimų apie jam priskirtiną atliekų išvežimo paslaugą ir mokestį už ją. Teigia, kad jei būtų gavęs bent vieną iš raginimų, būtų aiškinęsis situaciją ir galimai būtų nutraukęs iki šiol vykdomą sutartį. Šiuo atveju pareiškėja pateikė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus (b. l. 48–53) bei 2017 m. kovo 8 d. raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 54). Teigia, kad atsakovas į siųstus pranešimus ir raginimą nereagavo, tačiau duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovui siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimas padengti susidariusį įsiskolinimą jam buvo įteikti, byloje nėra. Atsakovas nurodė, kad jokių dokumentų iš pareiškėjos nėra gavęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pašto tinklalapyje (www.post.lt) patikrinus siuntą pagal numerį (duomenys neskelbtini) (raginime nurodytas siuntos numeris), siunta rasta nebuvo, todėl nėra galimybės patikrinti, ar raginimas atsakovui buvo įteiktas / neįteiktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog mokėjimo pranešimai ir raginimas sumokėti įsiskolinimą atsakovui buvo įteikti, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis, kad į pranešimus ir raginimą atsakovas sureaguos.
2017 m. gruodžio 14 d. UAB ,,VSA Vilnius“ pažymoje dėl atsiskaitymų nurodyta, kad M. V. už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), pagal sutartį BAF-801098 už UAB ,,VSA Vilnius“ suteiktas paslaugas pradelstų mokėti skolų neturi (b. l. 72). Nustatytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtinta atsakovo teiginius, kad sutartis tarp jo ir UAB ,,VSA Vilnius“ dar galioja ir ši bendrovė surenka komunalines atliekas iš atsakovui priklausančios teritorijos. Taigi, teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad atsakovui priklausančioje teritorijoje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, todėl akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas ,,atliekų turėtoju“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų prasme, nes jis neturi atliekų (kadangi jas surenka UAB ,,VSA Vilnius). Todėl nėra pagrindo teigti, kad jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priešingu atveju – atsakovui tektų sumokėti du kartus už analogišką paslaugą ir taip nepagrįstai būtų apsunkinta atsakovo (fizinio asmens) teisinė padėtis.
Teismas nagrinėjamoje byloje nėra įpareigotas įvertinti, ar tarp UAB ,,VSA Vilnius“ ir atsakovo sudaryta sutartis, kurios pagrindu buvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo paslaugos, yra teisėta, kadangi tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu paaiškėtų, kad UAB ,,VSA Vilnius“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teritorijoje veiklą vykdė neteisėtai, tai būtų pagrindas Administracijai inicijuoti bylą civilinio proceso tvarka dėl nuostolių atlyginimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad atsakovas nelaikytinas ,,atliekų turėtoju“, nes su UAB ,,VSA Vilnius“ buvo sudaręs komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, kurios pagrindu bendrovė surinkdavo atsakovo komunalines atliekas. Taigi, atsakovas atliekų neturėjo ir jam nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Administracija nepagrįstai ginčo laikotarpiu atsakovui apskaičiavo mokėtiną rinkliavą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.