Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties atsisakyti tvirtinti antstolio patvarkymą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, suinteresuotieji asmenys N. J., D. Ž., E. R.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis D. B. 2010-10-28 pateikė teismui tvirtinti 2010 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kuriame nurodoma, kad antstolis priėmė vykdymui 2010 m. rugpjūčio 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr.JK-2902, išduotą notarės J. K., dėl 32160 Lt išieškojimo iš skolininko D. Ž. išieškotojo E. R. naudai. Patvarkyme nurodoma, kad, vadovaujantis CPK 591 straipsnio 2, 3 dalimis, antstolis praneša, jog tęsiami vykdymo veiksmai – areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D. Ž.. Taip pat nurodoma, kad skolininkas D. Ž. transporto priemonių neturi, yra pavojus, kad skolininkas aukščiau minėtą turtą gali parduoti arba įkeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti antstolio D. B. 2010 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Nurodė, kad skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o turto buvimo vieta (duomenys neskelbtni). Antstolis 2010 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu priėmė dokumentą vykdymui pagal skolininko gyvenamąją vietą, išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, ir tos pačios dienos patvarkymu nusprendė areštuoti skolininko turtą esantį (duomenys neskelbtini)., t.y. atliko veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, nepaisant to, jog iš išieškotojo prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui buvo aišku, jog turtas yra kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis nepaisė CPK 590 straipsnyje nustatytų taisyklių ir negrąžino vykdomojo dokumento išieškotojui. Be to, nors antstolis ir nurodo, kad skolininkas neturi transporto priemonių, tačiau tokius teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad antstolis iš viso būtų atlikęs kokius nors veiksmus savo aptarnaujamoje teritorijoje, nėra duomenų apie skolininko darbovietę, jo gaunamas pajamas ir pan. Teismas konstatavo, jog antstolis nesilaikė ir CPK 591 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, kad be teismo leidimo kitoje teritorijoje antstolis gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus, jeigu yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas. Tokių duomenų antstolis nenurodė, jų nėra ir vykdomojoje byloje. Taip pat antstolis nesilaikė nustatytų terminų, per kuriuos turi būti pranešama apie veiksmų atlikimą kitoje teritorijoje. Byloje yra 2010 m. rugsėjo 3 d. pranešimas Trakuose veikiantiems antstoliams, tačiau šis pranešimas surašytas ne per 3 dienas nuo veiksmų atlikimo, kaip nustatyta CPK 591 straipsnio 4 dalyje, o per 10 dienų, be to, nėra duomenų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas. Teismui antstolis pateikė tvirtinti patvarkymą 2010 m. spalio 28 d., nors pats patvarkymas surašytas 2010 m. rugsėjo 3 d., t.y. praėjus 2 mėnesiams nuo veiksmų kito antstolio teritorijoje atlikimo, kuo pažeidė CPK 591 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. J. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad antstolis D. B. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdymo veiksmus pagal skolininko gyvenamąją vietą, atsižvelgęs į vykdomajame dokumente nurodytą jo adresą. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis išsiuntė skolininkui raginimą dėl 32160 Lt išieškojimo, kad šis turėtų galimybę pasinaudoti teise įvykdyti procesinio sprendimo dalį geruoju. Pateikdamas skolininkui patvarkymą sumokėti skolą geruoju bei informuodamas apie turto areštą, antstolis nepažeidė skolininko interesų, nes pastarasis gavo visą informaciją apie išieškojimą, o, nesutikdamas su antstolio patvarkymu dėl turto arešto, galėjo jį skųsti, tačiau to nedarė. CPK 663 straipsnyje nustatyti tam tikri išieškojimo iš turto ribojimai, o CPK 664 straipsnyje – išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Nagrinėjamu atveju nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, nėra pagrindo laikyti, jog buvo pažeistos nuosavybės teisės, nes areštuotas skolininko turtas, kuris išieškomas trečiąja eile, o pagal CK, turtu laikomos ne tik lėšos, bet ir materialusis turtas. Antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų skolininko teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 651 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.). Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Jei vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0035/10/01673 duomenų matyti, kad pateikdamas antstoliui D. B. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, išieškotojas E. R. aiškiai nurodė skolininko D. Ž. turto buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) (vykd.b.l.3). Šio turto buvimo vieta nepatenka į antstolio D. B. veiklos teritoriją, todėl, matydamas, kad prašyme nurodyto vienintelio turto, iš kurio reikės vykdyti išieškojimą, adresas nepatenka į jo veiklos teritoriją, antstolis šį prašymą išieškotojui turėjo grąžinti. Nors antstolis nurodė, kad iš žemės sklypo išieškoma trečiąja eile ir tik pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, neįmanoma patikrinti, ar galima išieškoti iš pirmesnės eilės skolininko turto, nes tokios informacijos surinkimas užtrunka iki kelių savaičių, tačiau išieškotojui pateikiant vienintelius duomenis apie skolininko turtą – jo žemės sklypą, nesantį antstolio veikos teritorijoje, antstolis neturėjo vadovautis tikimybe, kad bus kito turto, iš kurio bus galima įvykdyti išieškojimą. Jis turėjo remtis pateikta informacija ir taikyti CPK 590 straipsnio 4 dalį.

CPK 591 straipsnio 3 dalis numato, kad, esant realiam pavojui, jog išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra antstolis, teisėjui. Antstolis vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės normų privalo laikytis griežtai, todėl, manydamas, kad skolininko turtui, esančiam kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, skubiai taikytinas areštas, neturėjo teisės laisvai interpretuoti CPK 591 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų ir pats nuspręsti, kada apie atliktus vykdymo veiksmus pranešti apylinkės teismo teisėjui ir antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti.

Vykdomosios bylos Nr. 0035/10/01673 duomenys tvirtina, kad įstatymo nustatyti terminai apie vykdymo veiksmus pranešti antstoliui ir teisėjui konkrečiu atveju pažeisti žymiai: pranešimas Trakuose veikiantiems antstoliams surašytas (neesant duomenų apie išsiuntimą) po 10 dienų (vykd.b.l. 17), nors turėjo būti pranešta per tris dienas, o į teismą antstolis kreipėsi praėjus dviems mėnesiams po arešto žemės sklypui taikymo (b.l. 1), nors tai turėjo padaryti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių atlikti minėtus veiksmus, nenustatyta. Įstatymas nenumato teisės antstoliui, areštavus turtą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, laukti, kol paaiškės, ar galima išieškoti iš pirmesnės eilės skolininko turto, taip pat laukti, kol sueis raginime nustatyti terminai skolininkui skolą sumokėti geruoju. Apelianto nurodyti argumentai, kad vėliau pateikti teismui patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje kartu su vykdomąja byla sutrukdė išieškotojo E. R. 2010-10-18 prašymas kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/10/01673 bei skolininko skundas dėl antstolio D. B. veiksmų, kurio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas netenkino, nepateisina jo ilgo delsimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartį dėl išieškotojo pakeitimo priėmė 2010-11-08 (b.l. 12). Iš šios nutarties turinio matyti, kad E. R. ir N. J. reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2010-10-15, vadinasi, ir prašymas dėl išieškotojo pakeitimo galėjo būti pateiktas anksčiausiai 2010-10-15. Taigi nuo antstolio taikyto turto arešto jau buvo praėję 1,5 mėnesio. Vadinasi, prašymas pakeisti išieškotoją niekaip negali pateisinti antstolio delsimo pranešti apie turto areštą Trakuose veikiantiems antstoliams ir apylinkės teismo teisėjui. Be to, nurodydamas, kad skolininkas buvo pateikęs skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kada šis skundas buvo pateiktas, nutarties, kuria jis išnagrinėtas. Taigi nėra aišku, dėl ko buvo šis skundas. Kita vertus, toks skundas taip pat negali pateisinti įstatymo įpareigojimo skubiai, t.y. itin trumpais terminais, apie antstolio veiksmų atlikimą kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje pranešti joje veikiančiam antstoliui ir teismui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas antstolio D. B. 2010-09-03 patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje tvirtinimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstąją teismo nutartį.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 24). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio D. B. 11,30 Lt (vienuolika litų, trisdešimt ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.