Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E2-34010-292/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei L. K. dėl draudimo išmokų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

LR CPK 29 straipsnis nustato, kad bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys atsakovui fiziniam asmeniui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, arba neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 1 d., 2 d.).

Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). LR CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.

Apeliantė ieškinį pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą Alytaus m. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad teismingumo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams konstatavęs, jog atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, nes atsakovė 2012 m. sausio 16 d. yra deklaravusi išvykimą į Italiją, be to, eismo įvykis, kurio pagrindu ieškovė kildina reikalavimą dėl draudimo išmokų grąžinimo, taip pat yra įvykęs Italijoje. Pažymėtina, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu atsakovės gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą. Gyvenamosios vietos nustatymas yra susijęs su reikšmingų aplinkybių visumos konstatavimu. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas net nebandė atsakovei procesinių dokumentų įteikti ieškovės nurodytu paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, o duomenų, kad Italijoje yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria ji yra labiausiai susijusi, kad atsakovė dirba, turi turto šioje užsienio valstybėje, kad atsakovė ir šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą laiko minėtoje užsienio valstybėje, byloje taip pat nėra. Priešingai, tiek iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu, tiek teismui prieinamų VĮ Registrų centras, Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 21 d. duomenų nustatyta, kad paskutinė deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta yra Alytaus m. (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaruota ir jos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta (b. l. 87, 92). 2012 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu, 2012 m. rugsėjo 12 d. atsakovės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis adresu Alytaus m. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas boksas Nr.3, esantis adresu Alytaus m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93, 94). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta yra jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, nepagrįstai rėmėsi Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“ 9 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostata, nes ši norma reglamentuoja teismingumą bylų, kuriose ieškiniai pareikšti draudikui, o šiuo atveju ieškinį pareiškė būtent pati draudimo bendrovė. Minėto Reglamento 12 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikas gali kelti bylą tik valstybės narės, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Pripažinus, kad šiuo atveju atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, spręstina, jog nagrinėjamos bylos jurisdikcija priklauso Lietuvos Respublikos teismams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio teismingumo klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pagal teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pagal teismingumą Alytaus rajono apylinkės teismui spręsti iš naujo.