Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Erikai Kliaugienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-79542256-16, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-04 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas L. S. skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2016-12-06 Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro nutarimą L. S. paskirtos nuobaudos pagal ATPK 124² str. 2 d. ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba panaikinant priimtą nutarimą ir bylą nutraukti. Skundo pagrindu nurodė, jog iš vaizdo įrašo, matyti, kad esant šlapiai kelio dangai įvažiavau į sankryžą, darydamas posūkio manevrą į kairę pusę, visą laiką rodydamas posūkio signalą ir užbaigus posūkio manevrą, automobilio galinė dalis neženkliai paslydo į šoną, ko pasėkoje transporto priemonės judėjimo kryptis nebuvo pakeista ir toliau nuvažiuota tiesiai (vaizdo įrašas 22.33.01.234 s.). Kadangi automobilis yra galingas 103 kW bei šioje transporto priemonėje nėra sumontuota ABS, ESP, EBD bei traukos kontrolė, transporto priemonė galėjo pagauti šoninį slydimą dėl šlapios dangos bei nusidėvėjusių galinių padangų protektoriaus, kairės pusės galinės padangos protektorius 3 mm, o dešinės pusės galinio rato protektorius 4 mm., todėl šiek tiek padidinus važiavimo greitį, kad nebūtų mašinos slydimo į šoną, buvo transporto priemonė stabilizuota ir nuvažiuota tiesia kryptimi. Jokio tikslo pasipuikuoti prieš aplinkinius ir pan., neturėjo. Aplinkui pašalinių asmenų ir transporto priemonių nebuvo. Automobilio slydimas nebuvo sąmoningai įtakotas, o susijęs su automobilio techninėmis savybėmis bei nusidėvėjusiu padangų protektoriumi. Su pareigūnais, kurie vėliau atvyko prie namų, bendravo mandagiai, mėgino paaiškinti situaciją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad viską galės nurodyti bylos nagrinėjimo metu. Gailisi dėl šios situacijos, anksčiau neteistas, nebaustas už panašaus pobūdžio nusižengimus ar kitus grubiu KET pažeidimus. Dirba UAB „Vlantana“ vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Darbo reikalais dažnai vyksta į reisus Lietuvoje bei užsienyje. Teismo prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes dėl to nukentės jo interesai, bus sprendžiamas klausimas dėl atleidimo iš darbo.

Teismo posėdžio metu L. S. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu E. G., policijos pareigūnas, paaiškino, jog tarnybos metu su kolege, būdami Gargždų autobusų stoties teritorijoje, atsitiktinai 20 metrų atstumu pastebėjo, nuo Kretingos pusės (,,Trevena“ degalinės) garsiai parvažiuojančią transporto priemonę, kurios vairuotojas prieš įvažiuodamas į sankryžą, važiuodamas antra kelio juosta, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir įvažiavęs į sankryžą sukdamas į kairę link IKI parduotuvės, be jokio pagrindo stipriai pradėjo akseleruoti, dėl ko automobilis slysdamas galine automobilio dalimi, išvažiavo į pirmą eismą juosta, po ko vairuotojas persirikiuodamas į antrą juosta nerodydamas posūkio, dideliu greičiu nuvažiavo toliau. Liudytojas E. G. patvirtino, kad automobilio vairavimas atkreipė liudytojo dėmesį dėl didelio garso. Kelio danga buvo šlapia, tačiau važiuodamas saugiu greičiu, automobilis nebūtų slydęs, mano, jog vairuotojas tyčia sukėlė automobilio šoninį slydimą. Automobilio vairuotojas sustabdytas policijos pareigūnų paaiškino, jog automobilį sankryžoje sumėtė dėl sankryžoje esančio įrengto kalnelio. Liudytojas patvirtino, jog įvykio metu šalia pašalinių asmenų bei automobilių nebuvo. Vairuotojo elgesį vertina kaip chuliganišką vairavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

2016-12-06 buvo priimtas nutarimas L. S. atžvilgiu pagal ATPK 124² str. 2 d. paskiriant 300 Eur baudą bei atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėn. laikotarpiui, dėl to, kad 2016-11-20, 22.30 val., sankryžoje ties Gargždų autobusų stotimi, adresu Klaipėdos g. 35, Gargžduose, L. S. vairuodamas automobilį ,,BMW 318“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleravo prasukdamas galinius varančius ratus taip priversdamas automobilį slysti šonu, prasukdamas ratus gadino kelio dangą, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nerodė posūkio signalo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, išreiškė nepagarbą ir kėlė grėsmę eismo, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei jų turto saugumui. Nurodyta, jog L. S. pažeidė KET 9, 10, 82.2. 101 punktus.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 ² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Už tai numatyta bauda vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Siekiama parodyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į kitus. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Vertinant byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog L. S. vairavimą stebėję policijos pareigūnai, šį vairavimą vertino chuliganišku, nes automobilio variklis skleidė didelį garsą bei posūkyje slystelėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. G. neginčijo, jog automobilio variklio didelį garsą bei slydimą galėjo nulemti automobilio netvarkinga išmetimo dujų sistema, naudojamos techniškai netvarkingos padangos bei šlapia kelio danga. Policijos pareigūnams įvykio vietoje atliekant pažeidimo fiksavimo procedūras nebuvo patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyti automobilio techniniai gedimai. L. S. neigia chuliganiškai akseleravęs siekdamas sukelti automobilio šoninį slydimą. Šiems aplinkybėms patvirtinti, į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriuose, kaip teigiama užfiksuoti automobilio techniniai gedimai bei automobilio techniniai duomenys.

Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėta filmavimo medžiaga, kurioje buvo užfiksuotas pats įvykis. Šis filmavimas buvo atliktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įrengta filmavimo kamera, kuri ištisai fiksuoja transporto eismą, nurodytoje sankryžoje. Vertinant nurodytą įrašą matyti, jog automobilis sankryžoje baigdamas atlikti posūkį, galine dalimi nežymiai slystelį į pirmą juostą. Vizualiai vertinant kitų prieš įvykį bei po įvykio važiavusių automobilių greitį su L. S. automobilio vairavimu, nenustatyta, jog jis būtų didesnis ar, kad jo vairavimas būtų akivaizdžiai chuliganiškas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo, jog baigiant posūkio manevrą, jo automobilio galinė dalis nežymiai slystelėjo, tačiau neigia, jog jis to norėjo bei, kad elgės chuliganiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio vietoje kitų automobilių bei žmonių nebuvo, buvo tamsus paros metas. Byloje nenustatyti nešališki liudytojai, kurie patvirtintų, kad L. S. vairavimas neigiamai juos paveikė, sukėlė nepasitenkinimą ar kitas neigiamas reakcijas. Nenustatyta, jog būtų kilęs kam nors realus pavojus ar padaryta žala. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas visas faktines aplinkybes teismas mano, jog byloje nebuvo įrodyta, jog L. S. vairavimas (automobilio nežymus šoninis slydimas) buvo chuliganiškas, padarytas tyčia, o ne dėl vairuotojo neatidumo, techninių automobilio gedimų ar oro sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalie 2 punktu, teismas

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundą tenkinti.

2016-12-06 Klaipėdos AVPK priimtą nutarimą byloje Nr. 30N-79542256-16, panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant L. S. veikoje teisės pažeidimo sudėties numatytos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.