Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui D. B., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovės D. B. sūnaus M. B., gimusio 2019 m. lapkričio 5 d., tėvas yra atsakovas D. B.. Atsakovas lėšų sūnaus išlaikymui reguliariai nemoka. Nuo 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė grįžo iš Norvegijos į Lietuvą, o atsakovas liko toliau gyventi Norvegijoje. Nuo 2020 m. spalio mėn., kai ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, jis per du kartus yra sumokėjęs apie 650 eurų M. išlaikymui. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina vaiką, tačiau artimiausiu metu planuoja grįžti į darbą. Nors sūnus M. gimė susituokusiems tėvams, tačiau jie nuo 2020 m. spalio mėn. gyvena atskirose valstybėse, todėl būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šiuo metu ieškovė viena rūpinasi mažamečiu vaiku, yra sudariusi vaiko amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas ir ateityje sugebės sudaryti tinkamas sąlygas vaiko tolimesniam vystimuisi ir lavinimui. Ieškovė nepageidauja, kad būtų nustatyta atsakovo D. B. ir sūnaus M. B. bendravimo tvarka, nes ji nedarys kliūčių jam bendrauti su vaiku.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

4. Atsakovas D. B. atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti paliekant pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), prieš tai išbandžius kitus galimus įteikimo būdus: dokumentai atsakovui buvo siunčiami žinomu adresu užsienio valstybėje, taip pat buvo siunčiami elektroninio pašto adresu, bei skambinta atsakovui byloje esančiu telefono numeriu. Duomenų apie atsakovo svarbias atsiliepimo nepateikimo bei nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

5. Lietuvos Respublikso civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straispnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti jos 2 metų amžiaus sūnaus M. B. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove.

7. Rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės D. B. santuoka su atsakovu D. B. buvo įregistruota 2019 m. rugsėjo 14 d. ir nebuvo nutraukta. Ieškovės D. B. sūnaus M. B., gimusio tėvas yra atsakovas D. B.. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. ieškovė grįžo iš Norvegijos į Lietuvą, o atsakovas liko toliau gyventi Norvegijoje. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje, vaikas lanko Lietuvoje esančią ugdymo įstaigą (Kėdainių lopšelį - darželį “ ”). Atsakovas D. B. gyvena užsienio valstybėje.

8. Vaiko M. B. nuomonė byloje nebuvo išklausyta dėl mažo amžiaus (2 metai).

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistams bendraujant su atsakovu, jis buvo nurodęs, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (Skyriaus 2021 m. spalio 13 d. išvadoje Nr. 4SD-5288 (toliau – ir Išvada) pateikti duomenys).

10. 2021 m. spalio 11 d. Skyriaus specialistas apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje, adresu Kėdainiuose, ir ištyrė šeimos aplinkos sąlygas. Ieškovė ir jos sūnus M. B. gyvena nuomojamame 1 kambario bute. Kambarys yra apstatytas vaiko poreikius atitinkančiais baldais. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis.

11. Skyrius 2021 m. spalio 13 d. išvadoje Nr. 4SD-5288 pateikė nuomonę, kad vaiko M. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina D. B. geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi vaikas dar labai mažas. Tokio amžiaus vaikas paprastai yra labiau prisirišęs prie motinos. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Vaikas gyvena su motina, lanko ugdymo įstaigą Lietuvoje. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, atsakovas gyvena užsienyje.

12. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, atsižvelgęs Išvadą, teismas laiko, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kuri yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

13. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų poreikius. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

14. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad atsakovas lėšų sūnaus išlaikymui reguliariai nemoka nuo 2020 m. spalio mėn. pabaigos. Nuo 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė grįžo iš Norvegijos į Lietuvą, o atsakovas liko toliau gyventi Norvegijoje. Nuo 2020 m. spalio mėn., kai ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena, jis per du kartus yra sumokėjęs apie 650 eurų M. išlaikymui, t. y. 2021 m. kovo mėn. Pervedė ieškovei 450 eurų, o 2021 m. birželio 21 d. - 200 eurų. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes augina vaiką. Remiantis ieškovės paaiškinimais, ji planuoja artimiausiu metu grįžti į darbą. Iki vaiko gimimo dirbo Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

15. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute. Buto nuoma kainuoja 200 eurų per mėnesį, ji taip pat sumoka ir visas įmokas už teikiamas paslaugas (b. l. 18-22). Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro 70,00 Eur mokama išmoka vaikui ir 348,83 Eur vaiko priežiūros išmoka (b. l. 7, 9-10). Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilio ieškovė neturi (b. l. 13, 14).

16. Remiantis viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 63,66), jo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės (b. l. 53-55), duomenų apie atsakovo darbovietę SODROS duomenų bazėje nėra (b. l. 51). Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai (b. l. 56-60).

17. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad M. B. nuo 2021 m. birželio 1 d. pradėjo lankyti Kėdainių lopšelį - darželį “ ” (b. l. 15). Ieškovė paaiškino, kad pradėjęs lankyti darželį M. pradėjo daugiau sirgti peršalimo ligomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad preliminariai sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 570 Eur ir tai sudaro: išlaidos maisto produktams - apie 190Eur; išlaidos rūbams ir avalynei - apie 70 Eur; išlaidos vaistams ir vitaminams - iki 15 Eur; išlaidos higienos priemonėms - apie 30 Eur; išlaidos žaislams - apie 20 Eur; išlaidos ugdymo, lavinimo priemonėms - 20 Eur; išlaidos laisvalaikiui - iki 10 Eur; išlaidos skalbimo priemonėms (specialūs skalbimo milteliai ir pan.) - apie 20 Eur; išlaidos patalynei, rankšluosčiams -10 Eur; išlaidos kirpyklos paslaugoms - 10 Eur; būsto nuomos ir išlaikymo išlaidos - 130 Eur; išlaidos vaiko maitinimą ir ugdymą darželyje- apie 30 Eur; nenumatytos išlaidos - apie 5 Eur. Kadangi iš viso per mėnesį tenka išlaidų vaiko išlaikymui apie 570 Eur suma, todėl kiekvienas iš tėvų privalo teikti išlaikymą vaikui per mėnesį po 275 Eur. Tačiau valstybė moka 70 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šia suma yra mažinama paskaičiuota vaiko poreikių suma iki 500 Eur, nuo kurios skaičiuotina priteistina iš atsakovo vaikui išlaikyti skirta suma. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokama periodine pinigine išmoka nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Be to, mažamečiam vaikui gyvenant tik su ieškove, jai tenka ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, taigi jai tenka ir didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis vaiko auklėjimu ir vystimusi, priežiūra, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

18. Taigi šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba, kadangi prižiūri vaiką. Ji neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ji atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, prieštaravimų ieškiniui teismui nepateikė. Dėl šios priežasties yra pagrindas atsakovo turtinę padėtį vertinti remiantis ieškovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais ir teismui prieinamais viešųjų registrų duomenimis.

19. Skyriaus specialistams bendraujant su atsakovu, jis nurodė, kad sutinka su prašomu priteisti vaikui išlaikymo dydžiu, tačiau nesutinka dėl susidariusio įsiskolinimo dydžio. Atsakovas susidariusio įsiskolinimo neneigia, tačiau mano, kad įsiskolinimo dydis yra mažesnis. Atsakovas nurodė, kad turi pasitikslinti banko išrašuose (Išvadoje pateikti duomenys).

20. Skyrius byloje pateikė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo D. B. išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti jo poreikius, tačiau konkretus išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas teismui įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį bei konkrečius vaiko poreikius.

21. Ieškovė paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais šioje byloje įrodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma kiekvieną mėnesį atėmus valstybės išmokas sudaro 500,00 Eur, taigi atsakovui tenkanti išlaikymo dalis yra 250,00 Eur per mėnesį.

22. Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio (250,00 Eur per mėn.) atsakovas Skyriaus atstovams nurodė, kad neprieštarauja. Atsakovas šioje byloje teismui prieštaravimų nurodytam ieškinio reikalavimui taip pat nepareiškė.

23. Teismas, įvertinęs viešųjų registrų duomenis, ieškovės paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, tai, kad atsakovas prieštaravimų ieškiniu nepateikė, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose, Išvadą, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesu, ieškovės prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovo 250,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

24. Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

25. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nutartis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

27. Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo (2021 m. rugsėjo 10 d.) vaiko išlaikymui yra sumokėjęs iš viso 650,00 Eur sumą. Ieškovės teiginius paneigiančių įrodymų byloje nėra, atsakovas šiam ieškinio reikalavimui prieštaravimų nepateikė. Atsakovui bendraujant su Skyriaus specialistais, jis neneigė, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, tačiau nesutiko su jo dydžiu. Remiantis Išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas apie išlaikymo įsiskolinimą ir teismui įrodymų, kad būtų tinkamai vykdęs išlaikymo pareigą nurodytu laikotarpiu, ar kad išlaikymo įsiskolinimo suma būtų apskaičiuota neteisingai, nepateikė. Tai, kad atsakovas du kartus mokėjo išlaikymo sumas, nereiškia, kad tinkamai vykdė įsipareigojimus už visa nurdodytą laikotarpį. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio padavimo atsakovas tinkamai ir laiku išlaikymo vaikui nemokėjo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

28. Skyrius šioje byloje pateikė išvadą, kad nustačius aplinkybę, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė iki ieškinio pateikimo, turėtų būti priteisiamas ir išlaikymo įsiskolinimas už neteiktą laikotarpį.

29. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 650,00 Eur. Todėl šia suma mažintinas priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. ir iš atsakovo priteistina 1914,38 Eur (250,00 Eur x 12 mėn./365 d. x 312 d. (įsiskolinimo laikotarpis) - 650 Eur = 1914,38 Eur) išlaikymo įsiskolinimo suma.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

30. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

31. Skyrius teikdamas išvadą byloje rekomendavo teismui nustatyti konkrečią ir aiškią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

32. Šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė teismui reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė ieškinyje teigia, kad nepageidauja, kad būtų nustatyta atsakovo D. B. ir sūnaus M. B. bendravimo tvarka, nes ji nedarys kliūčių jam bendrauti su vaiku.

33. Remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas bendraudamas su Skyriaus darbuotojais neišsakė nusiskundimų, kad jo teisė bendrauti su vaiku yra pažeidžiama.

34. Kaip matyti iš CK 3.170 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismas gali nustatyti bendravimo tvarką tik tuomet, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo. Taigi teismo kišimasis į privačius šeimos santykius yra apribotas įstatymo.

35. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tarp tėvų būtų nesutarimas dėl bendravimo tvarkos. Kaip minėta, nė vienas iš jų teismo neprašo nustatyti bendravimo tvarką. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad šioje byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nėra.

36. Skyrius rekomendaciją nustatyti bendravimo tvarką grindžia tuo, kad bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.

37. Šioje byloje nustatyta, kad vaikas M. B. yra 2 metų amžiaus. Vaikas kartu su motina gyvena Lietuvoje, o atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje. Remiantis ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad iki šiol atsakovas su vaiku bendravo telefonu, bendravimas buvo retas ir atsižvelgiant į vaiko amžių bendravimas telefonu buvo sudėtingas.

38. Teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, kad šiuo atveju užtikrinti tiesioginį vaiko bendravimą su tėvu bei užtikrinti pilnavertį vaiko bendravimą su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis yra sudėtinga. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios Todėl priverstinis bendravimo tvarkos nustatymas teismo sprendimu gali sudaryti sunkumų jį vykdant ateityje ir neužtikrinti vaiko intereso palaikyti ryšį su abiem tėvais. Todėl šiuo atveju nesant pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovei šioje byloje buvo teikiama 100 proc. dydžio antrinė teisinė pagalba (b. l. 5).

40. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje teismas nenustatė sąlygų, numatytų CPK 96 straipsnio 5 dalyje, nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo valstybei.

41. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas visas priklausantis mokėti žyminis mokestis (445,00 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir visa Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 10 d. pažymoje Nr. (12.33Mr)PT-1222 nurodyta išlaidų advokato pagalbai atlyginti suma – 354,80 Eur.

42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gimusio, gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšas sūnaus M. B., gim. išlaikymui 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę piniginę išmoką nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1914,38 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiolikos eurų 38 ct) išlaikymo sūnui M. B. įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti M. B. išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei valstybei 445,00 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 354,80 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.